Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-26 · Administracinė byla Nr. A-146-762-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-26
Bylos Nr.
A-146-762-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė, Virgilijus Valančius
Atsakovas
Klaipedos apskrities
Trečiasis asmuo
Prie
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A146-762/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko, Laimes Baltrunaites (pranešeja) ir Virgilijaus Valanciaus (kolegijos pirmininkas), teismo posedyje apeliacine tvarka pagal rašytinio proceso taisykles išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo A. ˇ. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 25 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo A. ˇ. skunda atsakovui Klaipedos apskrities priešgaisrinei gelbejimo valdybai (tretysis suinteresuotas asmuo Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos) del vidutinio darbo u˛mokescio u˛ u˛delsta atsiskaityti laika priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas A. ˇ. 2009 m. kovo 23 d. skundu (b. l. 4–5) praše priteisti iš atsakovo Klaipedos apskrities priešgaisrines gelbejimo valdybos (toliau – ir Klaipedos APG valdyba, atsakovas) neišmoketa vidutinio darbo u˛mokescio dali u˛ u˛delsta atsiskaityti laika u˛ laikotarpi nuo jo atleidimo iš vidaus tarnybos (2006 m. rugpjucio 29 d.) iki skundo teismui pateikimo (2009 m. kovo 22 d.) - 21 177,72 Lt, taip pat vidutinio darbo u˛mokescio dali u˛ u˛delsta atsiskaityti laika nuo bylos iškelimo teisme dienos (2009 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo administracineje byloje Nr. I-187-162/2009 visiško ivykdymo.

Pareiškejas skunde paaiškino, kad 2006 m. rugpjucio 29 d. Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie Vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir PAG departamentas) direktoriaus isakymu Nr.TE-345 buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Remdamasis šiuo isakymu atsakovas jam apskaiciavo 9950,60 Lt išeitine kompensacija, iš kurios išskaite 2686,66 Lt pajamu mokesti ir 248,77 Lt i valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eta, todel jam išmokejo 7015,17 Lt. 2009 m. sausio 21 d. skundu kreipesi i Klaipedos apygardos administracinis teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmoketa išeitine kompensacijos dali - 2686,66 Lt ir 0,06 procento delspinigius nuo neišmoketos išeitines kompensacijos dalies (nuo 2006 m. rugsejo 6 d. iki 2009 m. sausio 20 d. ir nuo 2009 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo ivykdymo dienos). 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Klaipedos apygardos administracinis jo skunda patenkino iš dalies – priteise iš Klaipedos APG valdybos 2 686,66 litu dyd˛io neišmoketos išeitines kompensacijos dali (adm. byla Nr. I-187-162/2009). Šis teismo sprendimas yra isiteisejes, bet neivykdytas.

Pareiškejas pa˛ymejo, kad atsakovo (buvusio darbdavio) kalte del to, kad jis ne visiškai atsiskaite atleidimo diena, irodyta isiteisejusiu teismo sprendimu, kuriame teismas konstatavo, kad atsakovas nepagristai jam neišmokejo išeitines kompensacijos dalies. Tuo remdamasis pareiškejas teige, kad yra visos salygos taikyti atsakovui Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija, kurios dydis yra proporcingas neišmoketai darbo u˛mokescio daliai, išieškomai u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika. Pa˛ymejo, kad atleidimo iš vidaus tarnybos metu jo vidutinis darbo u˛mokestis buvo 2487,65 Lt, atleidimo metu atsakovas jam turejo išmoketi 9701,83 Lt (iš apskaiciuotos 9950,60 Lt išeitines kompensacijos išskaicius 248,77 Lt mokesti i valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eta), taciau išmokejo tik 7015,17 Lt. Taigi atsakovas jam neišmokejo 27,7 procento išeitines kompensacijos dalies, kas sudaro 689,08 Lt vidutinio darbo u˛mokescio. Iš tarnybos buvo atleistas 2006 m. rugpjucio 29 d. Vadinasi atsakovas skundo teismui pateikimo dienai u˛delse atsiskaityti 30 menesiu ir 22 dienas, todel iš viso susidare 21 177,72 Lt ((30 × 689,08)+505,32) dyd˛io u˛delsimo atsiskaityti suma, kuria praše priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipedos apskrities priešgaisrine gelbejimo valdyba su pareiškejo skundu nesutiko, praše skundo netenkinti.

Atsiliepime (b. l. 14–16) savo pozicija atsakovas grinde argumentais, jog pareiškejo atleidimo diena (2006 m. rugpjucio 29 d.) išskaiciuodamas iš pareiškejo išeitines kompensacijos 27 procentu gyventoju pajamu mokesti vadovavosi galiojusiu istatymu - Gyventoju pajamu mokescio istatymo 2 straipsnio 14 dalimi, kurioje nustatyta, kad išeitine kompensacijos priskiriamos prie pajamu, susijusiu su darbo santykiais ir pagristai mane, kad išeitine kompensacijos yra pajamu mokescio objektas. Pareiškejo atleidimo iš tarnybos diena nebuvo teismu sprendimu, kuriais butu išaiškinta, kad atleid˛iant pareiguna iš valstybes tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkta, išeitine kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos pagal Gyventoju pajamu mokescio istatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkricio 14 d. nutartyje buvo pateiktas išaiškinimas tik del išeitines kompensacijos apmokestinimo atleid˛iant iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkta. Pagal Valstybines mokesciu inspekcijos išaiškinima išeitines kompensacijos neapmokestinamosioms pajamoms nepriskirtinos. Remdamasis šiais argumentais atsakovas teige, kad pajamu mokestis iš A. ˇ. išeitines kompensacijos buvo išskaiciuotas ne del Klaipedos APG valdybos kaltes.

Mokesciu administravimo istatymo 87 straipsnyje nustatyta, kad mokesciu administratorius gra˛ina permoka moketojui. 2009 m. kovo 30 d. Klaipedos apskrities priešgaisrine gelbejimo valdyba gavo pareiškejo prašyma, kuriame jis nurode i kokia banko saskaita prašo pervesti teismo priteista 2686,66 Lt suma. 2009 m. baland˛io 9 d. ši suma buvo pervesta i pareiškejo saskaita. Taigi teismo sprendimas administracineje byloje Nr. I-187-162/2009 yra ivykdytas visiškai. Pa˛ymejo , kad Vidaus tarnybos statutas reglamentuoja atsiskaitymo su atleid˛iamais iš tarnybos pareigunais tvarka, todel taikyti Darbo kodekso normas nera teisinio pagrindo.

Remdamasis šiais argumentais atsakovas teige, kad priteisus pareiškejui jo reikalaujama suma butu pa˛eisti teisingumo ir protingumo principai.

II.

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 25 d. sprendimu (b. l. 31–34) pareiškejo skunda atmete kaip nepagrista.

Teismas nustate, kad 2006 m. rugpjucio 29 d. PAG departamento direktoriaus isakymu Nr. TE-345 A. ˇ. buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkta - del laikinojo nedarbingumo neatvyko i tarnyba daugiau kaip 120 kalendoriniu dienu iš eiles arba daugiau kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu (˛r. prijungta administracine byla Nr. I-187-162/2009, b.l.7). Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalimi pareiškejui buvo apskaiciuota 9 950,60 Lt išeitine kompensacija, iš jos išskaitytas 2 686,66 Lt gyventoju pajamu mokestis ir 248,77 Lt mokestis i valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eta, ir viso išmoketa pareiškejui 7 015,17 Lt.

Teismas nustate, kad nagrinejamo ginco atveju pareiškejas prašo priteisti iš atsakovo vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika, nes mano, kad atsakovas yra kaltas del to, kad atleisdamas ji iš vidaus tarnybos laiku neišmokejo visos pareiškejui priklaususios išeitines kompensacijos sumos (nepagristai išskaiciavo gyventoju pajamu mokesti).

Teismas pa˛ymejo, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 daliu, Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleid˛iamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo diena, jeigu istatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio nuostatas atsiskaitymo su atleid˛iamu iš darbo darbuotoju procedura susideda ir dvieju daliu: finansines ir teisines. Darbdavys privalo išmoketi visas darbuotojui priklausancias sumas (darbo u˛mokesti u˛ faktiškai išdirbta laika, kompensacija u˛ nepanaudotas atostogas, išeitine kompensacija istatymo nustatytais atvejais). Darbdavys privalo nustatyta tvarka u˛pildyti darbuotojo darbo sutarti. Pavelavus atleid˛iamam darbuotojui išmoketi darbo u˛mokesti ir kitokias jam priklausancias sumas, darbdaviui atsiranda Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje numatytu padariniu (kai del darbdavio kaltes paveluotai išmokamas darbo u˛mokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami istatymu nustatyto dyd˛io delspinigiai), o laiku nesutvarkius atleidimo iš darbo dokumentu gali tekti sumoketi u˛ priverstines pravaikštos laika.

Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali, kai u˛delsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika. Taigi šio straipsnio dalyje itvirtinta nuostata del vidutinio darbo u˛mokescio mokejimo yra sankcija darbdaviui, kylanti iš darbo teises reguliuojamu teisiniu santykiu. Minetos nuostatos taikymo salyga - savalaikis neatsiskaitymas su atleid˛iamu darbuotoju del darbdavio kaltes, t.y. darbdavys del savo kaltu veiksmu atsiskaitymo su darbuotoju diena turi buti neišmokejes visu jam priklausanciu pinigu sumu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustate, kad Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-187-162/2009 pareiškejui iš atsakovo yra priteista 2 686,66 Lt neišmoketos išeitines kompensacijos dalis (b.l. 6-10). Minetas teismo sprendimas isiteisejo 2009 m. kovo 6 d. Atsakovas teismo priteista suma 2009 m. kovo 30 d. pareiškejui sumokejo (b.l. 18). Atsi˛velgdamas i šiuos argumentus teismas atmete pareiškejo argumenta, jog teismo sprendimas nera ivykdytas. Teismas kritiškai vertino pareiškejo argumenta, jog atsakovo kalte šiuo atveju irodo isiteisejes teismo sprendimas administracineje byloje Nr. I-187-162/2009. Pa˛ymejo, kad teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu šioje byloje iš esmes nustate, jog atsakovas nepagristai išskaiciavo gyventoju pajamu mokesti iš pareiškejui priklaususios išeitines kompensacijos; išaiškino, kad išeitine kompensacija, kuri išmokama pareigunui atleid˛iant ji iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkta, priskirtina neapmokestinamosioms pajamoms.

Remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkricio 14 d. nutartimi, kurioje išaiškinta, kad pareiguno atleidima, kai nera darbdavio valios, kaip taisykle, salygoja objektyvios prie˛astys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleid˛iamo pareiguno valios nepriklauso; pareigunas negali eiti tarnybos del sveikatos bukles, o darbdavys privalo toki pareiguna atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti darbdavi ipareigoja teises normos (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkricio 14 d. nutarti administracineje byloje Nr. A10-1831/2006).

Teismas vertino, kad nagrinejamu atveju atsakovo kaltes nera, nes 2006 m. rugpjucio 29 d. išskaitydamas iš pareiškejo išeitines kompensacijos 27 % gyventoju pajamu mokesti, atsakovas turejo pagrinda manyti, jog elgiasi teisingai. Pa˛ymejo, kad negincijama, jog atsakovas vykde tuo metu galiojusiu istatymu ir poistatyminiu teises aktu reikalavimus, t.y. vadovavosi Gyventoju pajamu mokescio istatymo 2 straipsnio 14 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, Mokesciu administravimo istatymo 25 straipsniu ir kt.; kreipesi su paklausimu i kompetentinga institucija, kuri administruoja gyventoju pajamu mokesti, atsi˛velge i gautus 2007 m. gegu˛es 4 d. Valstybines mokesciu inspekcijos išaiškinimus, buvusia teismu praktika. Remdamasis šiais argumentais teismas vertino, kad atsakovo pasirinktas teisinio veikimo modelis atitiko tuo metu taikomu teises aktu nuostatas, ju teisinius išaiškinimus. Akcentavo, kad pareiškejas atleidimo iš tarnybos ir išeitines kompensacijos išmokejimo laikotarpiu atsakovui nereiške jokiu pretenziju, tik 2009 m. sausio 21 d. kreipesi i teisma del neišmoketos išeitines kompensacijos dalies priteisimo.

Teismas nustate, kad byloje nera duomenu, jog atsakovas, veikdama tycia ar neatsargiai nemokejo, venge išmoketi ar norejo išvengti išmoketi pareiškejui priklausancia išeitines kompensacijos suma. Iškilus gincui ir isiteisejus teismo sprendimui, neišmoketa išeitines kompensacijos dalis pareiškejo prašymu pervesta i jo asmenine banko saskaita, atsakovui sumokant šia suma iš institucijos turimu lešu ir apie tai informuojant mokesciu administratoriu (b.l. 28-30), nepa˛eid˛iant teismo sprendimo vykdymo tvarkos (ABTI 97 straipsnis). Teismas pa˛ymejo, kad pareiškejas negincija, jog 2009 m. kovo 30 d. atsakovas su juo visiškai atsiskaite. Remdamasis šiais argumentais teismas priejo prie išvados, kad atsakovo veikoje nera kaltes, su pareiškeju yra visiškai atsiskaityta, todel nera pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškejo prašomos vidutinio darbo u˛mokescio sumos u˛ u˛delsta atsiskaityti laika.

III.

Pareiškejas A. ˇ. (toliau - ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 36–37) prašo panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 25 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – patenkinti jo skunda.

Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, kad del u˛delsimo atsiskaityti yra butina irodyti darbdavio kalte. Apelianto nuomone, šis teismo motyvas prieštarauja bylos med˛iagai, istatymu nuostatoms bei teismu suformuotai praktikai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-82/2008)

2. ABTI 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti isiteisejusiu teismo sprendimu vienoje byloje, iš naujo neirodinejami nagrinejant kitas bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Prijungtoje administracineje byloje Nr. I-187-162/2009 yra konstatuotos visos salygos, kurios yra butinos taikyti darbdaviui Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija.

Šalies argumentai

3. Apeliantas pa˛ymejo, kad jo nurodytas neišmoketos dalies dydis nera paneigtas nei pirmosios instancijos teismo, nei atsakovo, todel laikytina, kad prašomos taikyti sankcijos dydis yra teisingas, pagristas, adekvatus ir paskaiciuotas vadovaujantis suformuota teismu praktika (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-82/2008).

4. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika apibendrintas mokescio istatymo išaiškinimas neturi teises akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybes institucijos nuomone, todel teismas nepagristai atsi˛velge i atsakovo argumenta, esa jis remesi Valstybines mokesciu inspekcijos pateiktu istatymo išaiškinimu.

5. Teismas sprendime neteisingai nurode, jog neišmoketa kompensacijos dalis pagal teismo sprendima jam buvo gra˛inta 2009 m. kovo 30 d., nes atsakovas šia suma jam pervede 2009 m. baland˛io 9 d. Pa˛ymejo, kad net ir isiteisejus teismo sprendimui atsakovas nesieme jokiu veiksmu, kad teismo sprendimas butu ivykdytas kaip galima greiciau, priteista suma jam sumokejo tik pagal jo rašytini raginima. Apelianto nuomone, atsakovas tycia venge sumoketi jam priklausancias sumas. Be to, apelianto nuomone, ši aplinkybe (atsiskaitymas) nereiškia, kad atsakovui neturi buti taikoma Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipedos apskrities priešgaisrine gelbejimo valdyba atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 41–43) prašo pareiškejo apeliacini atmesti.

Atsiliepime pateikti šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nesutinkama su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas del u˛delsimo atsiskaityti su pareiškeju neturejo aiškintis darbdavio kaltes klausimo. Pa˛ymi, kad pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali, teismas turi aiškintis u˛delsimo atsiskaityti prie˛astis ir svarstyti darbdavio kaltes klausima. Pakartoja atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus, kad atsi˛velgiant i teises aktu reikalavimus, VMI pateikta Gyventoju pajamu mokescio istatymo išaiškinima, teismu praktika gyventoju pajamu mokestis iš išeitines kompensacijos buvo išskaiciuotas nesant atsakovo kaltes.

2. Nesutinkama su pareiškejo argumentu, jog Klaipedos APG valdyba piktybiškai venge išmoketi Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimu priteista suma. Mokesciu administravimo istatymo 87 straipsnyje nustatyta, kad mokesciu administratorius gra˛ina permoka moketojui. 2009 m. kovo 20 d. gavus 2009 m. kovo 6 d. isiteisejusi teismo sprendima pareiškejui buvo paaiškinta telefonu, kad jam reikia nuvykti i VMI Klaipedos skyriu ir nurodyti banko saskaita i kuria turetu buti pervesta teismo priteista suma. Pareiškejas su pasiulymu sutiko. Po to Klaipedos APG valdybos Finansu skyriaus specialiste du kartus bendravo su pareiškeju telefonu (pirma karta teiravosi, ar jam pervesti pinigai; antra karta informavo, kad ji suderino pareiškejo priemimo laika mokesciu inspekcijoje, nes pareiškejas teige, jog prašymo del permokos gra˛inimo nepateike del dideles eiles). Pareiškejas jokiu pretenziju Klaipedos APG valdybai nereiške. 2009 m. kovo 30 d. Klaipedos APG valdyba gavo pareiškejo prašyma, kuriame jis nurode i kokia banko saskaita prašo pervesti teismo priteista 2686,66 Lt suma. Klaipedos APG valdyba apie ši pareiškejo prašyma informavo Klaipedos apskrities VMI, kurios specialistai paaiškino, kad esant minetai situacijai Klaipedos APG valdyba gali pervesti pareiškejui 2686,66 Lt suma iš savo lešu, o kita menesi ši suma bus iskaityta i Klaipedos APG valdybos pervesta išskaiciuota iš istaigos darbuotoju pajamu mokesti. 2009 m. baland˛io 9 d. 2686,66 Lt buvo pervesta i pareiškejo saskaita. Taigi teismo sprendimas administracineje byloje Nr. I-187-162/2009 yra ivykdytas visiškai.

3. Vidaus tarnybos statutas reglamentuoja atsiskaitymo su atleid˛iamais iš tarnybos pareigunais tvarka, todel taikyti Darbo kodekso normas nera teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje kiles gincas del vidutinio darbo u˛mokescio priteisimo u˛ u˛delsima visiškai atsiskaityti atleidimo diena su statutiniu valstybes tarnautoju, kuris buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu.

Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalis nustato, kad su atleid˛iamu iš vidaus tarnybos pareigunu turi buti visiškai atsiskaityta jo atleidimo diena. Vidaus tarnybos statutas nenumato sankciju vidaus reikalu statutinems istaigoms u˛ u˛delsima visiškai atsiskaityti su atleid˛iamu iš vidaus tarnybos statutiniu valstybes tarnautoju. Valstybes tarnautoju garantijos del darbdavio u˛delsimo visiškai atsiskaityti su atleid˛iamu tarnautoju ir sankcijos darbdaviams (valstybes ar savivaldybes institucijoms ar istaigoms) u˛ u˛delsima visiškai atsiskaityti su atleid˛iamu iš tarnybos valstybes tarnautoju nenumatytos ir Valstybes tarnybos istatyme. Todel sprend˛iant gincus del vidaus reikalu statutines istaigos neatsiskaitymo su atleid˛iamu iš tarnybos vidaus tarnybos pareigunu, remiantis Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalimi nustatytu teisiniu reguliavimu, taikytinos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Nagrinejamu atveju pareiškejas, kuris iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2006 m. rugpjucio 29 d. isakymu, reikalavima del vidutinio darbo u˛mokescio priteisimo u˛ u˛delsima atsiskaityti kildina iš to, kad Klaipedos APG valdyba iš pareiškejo išeitines kompensacijos, kuri vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 straipsniu mokama atleid˛iant iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkta, išskaite 2686,66 Lt gyventoju pajamu mokesti. Isiteisejusiu Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimu (administracine byla Nr.I-187-162/2009) pareiškejo A. ˇ. skundas buvo patenkintas ir ši suma iš atsakovo Klaipedos APG valdybos buvo priteista pareiškejui, kadangi išeitine kompensacija, kuri numatyta atleid˛iamam pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkta statutiniam valstybes tarnautojui, Gyventoju pajamu mokescio istatymo 17 straipsnio 5 dalies prasme priskirtina neapmokestinamosioms pajamoms, todel pajamu mokestis iš pareiškejo išeitines kompensacijos išskaitytas nepagristai. Kaip matyti iš byloje esancio Klaipedos APG valdybos saskaitos išrašo, atsakovas, vykdydamas Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendima (administracine byla Nr.I-187-162/2009), 2009 m. baland˛io 9 d. (o ne 2009 m. kovo 30 d., kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime) 2686,66 Lt pervede i pareiškejo saskaita.

Iš nagrinejamos, taip pat iš prijungtos administracines bylos Nr.I-187-162/2009 med˛iagos matyti, kad pareiškejas nekele ir nekelia ginco del jam apskaiciuotos išeitines kompensacijos dyd˛io (9560,60 Lt) ir iš šios kompensacijos išskaitytos sumos (248,77 Lt), kuria atsakovas pervede i valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eta. Taip pat neteigia, kad atsakovas jo atleidimo iš tarnybos diena neapskaiciavo ir jam neišmokejo kokiu nors kitu su tarnybos teisiniais santykiais susijusiu sumu. Pareiškejo manymu, atsakovas u˛delse su juo atsiskaityti ta apimtimi, kuria atitinkama išeitines kompensacijos dalis (2686,66 Lt) buvo pervesta i valstybes biud˛eta kaip pareiškejo gyventoju pajamu mokestis ir teismas nustate, kad išeitine kompensacija, kuri mokama atleid˛iant iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkta, Gyventoju pajamu mokescio istatymo taikymo prasme priskirtina neapmokestinamosios pajamoms.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad del pareiškejo nurodytos sumos (2686,66 Lt) Klaipedos APG valdyba, atsiskaitydama su atleid˛iamu iš tarnybos pareiškeju Gyventoju pajamu mokescio istatymo prasme (atsiskaitymo metu galiojo 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.X-799 redakcija) veike kaip mokesti išskaiciuojantis asmuo (Gyventoju pajamu mokescio istatymo 23 str.), kadangi pagal Gyventoju pajamu mokescio istatyma pajamu mokesti nuo A klases pajamu apskaiciuoti, išskaityti ir pervesti i biud˛eta privalo mokesti išskaiciuojantis asmuo, o ne pats mokescio moketojas (gyventojas) (Gyventoju pajamu mokescio istatymo 3 str.).

Gyventoju pajamu mokescio išskaitymo iš pareiškejo išeitines kompensacijos metu galiojusio Gyventoju pajamu mokescio istatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte del kompensaciju, kurios mokamos nutraukiant darbo santykius priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms, be kita ko, buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymuose arba kituose teises aktuose nustatyto dyd˛io kompensacijos, taip pat kompensacijos, kuriu dyd˛iai nenustatyti, taciau mokejimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos istatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimuose yra neapmokestinamosios pajamos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esme atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia. Kad išeitine kompensacija, kuri išmokama statutiniam valstybes tarnautojui atleid˛iant ji iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu (jei del laikinojo nedarbingumo neatvyko i tarnyba daugiau kaip 120 kalendoriniu dienu iš eiles arba daugiau kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu, jeigu istatymu nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesni laika, jei susirgimas nesusijes su su˛eidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas) priskirtina neapmokestinamosioms pajamoms (tarnybos santykiu nutraukimas nepriklauso nei nuo darbdavio, nei nuo darbuotojo valios) yra išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri suformuota sistemiškai išaiškinus Gyventoju pajamu mokescio istatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 dalies ir Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas. Pa˛ymetina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika šiuo klausimu suformuota (ABTI 13 str.1 d.) veliau (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2009 m. gegu˛es 25 d. Nr.A63-631/2009; 2009 m. spalio 12 d. Nr.A146-1139/2009; 2009 m. gruod˛io 1 d. Nr.A143-1054/2009; 2010 m. vasario 22 d. Nr.A438-379/2010) ne atsakovas, atleisdamas pareiškeja iš vidaus tarnybos (2006 m. rugpjucio 29 d.), sprende atsiskaitymo su juo klausima ir išskaite iš išeitines kompensacijos pajamu mokesti.

Atleisdamas pareiškeja iš valstybes tarnybos ir atsiskaitydamas su juo, atsakovas atliko istatymu pavesta mokesti išskaiciuojancio asmens funkcija, 2686,66 Lt iš pareiškejui apskaiciuotos išeitines kompensacijos pervede i valstybes biud˛eta (atitinkama VMI saskaita) kaip pareiškejo (mokesciu moketojo) pajamu mokesti (kaip ir mokesti i valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛eta, ko pareiškejas negincija) ir šia suma nedisponavo nuo pareiškejo atleidimo dienos. Todel pagal nagrinejamos bylos faktines aplinkybes nera pagrindo teigti, kad atsakovas su pareiškeju visiškai neatsiskaite jo atleidimo iš valstybes tarnybos diena. Esant minetoms aplinkybems Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos šio ginco atveju netaikytinos.

Tenkinti pareiškejo apeliacini skunda remiantis jame išdestytais motyvais nera pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

pareiškejo A. ˇ. apeliacini skunda atmesti. Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 25 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Audrius Bakaveckas Laime Baltrunaite Virgilijus Valancius