Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-02-19 · Administracinė byla Nr. I-187-162/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
I-187-162/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
A.Ž.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės
Trečiasis asmuo
Priešgaisrinės apsaugos
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui A.Ž., atsakovės Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovei Loretai Maciulevičienei, 2009 m. vasario 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Ž. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl išeitinės kompensacijos neišmokėtos dalies ir delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A.Ž. skundu (b.l. 4-5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 2 686,66 Lt ir 1 397,48 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki 2009 m. sausio 20 d., ir 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies nuo 2009 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Nurodo, kad 2006 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės įsakymu Nr. TE-345 buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu, kai dėl laikinojo nedarbingumo pareigūnas neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba išmokėjo jam 9 950,60 Lt kompensaciją, tačiau išskaitė 2 686,66 Lt pajamų mokestį bei 248,77 Lt mokestį socialiniam draudimui. Iš viso atsakovė jam sumokėjo 7 015,17 Lt.

Mano, kad atsakovė, išskaičiuodama pajamų mokestį iš išmokamos kompensacijos pasielgė neteisėtai, nes Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia.

Teigia, jog atsakovė neturėjo galimybės ir negalėjo pareikšti savo valios dėl pareigūno atleidimo, kai jis atleidžiamas dėl sveikatos būklės. Atleidimą šiuo pagrindu sąlygoja objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamojo pareigūno valios nepriklauso. Nurodo, kad išeitinė kompensacija turėjo būti išmokėta visiškai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymais arba kitais teisės aktais nustatyto dydžio kompensacijos yra neapmokestinamos pajamos.

Prašo priteisti delspinigius už neteisėtai iš išeitinės kompensacijos išskaičiuotą pajamų mokestį už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki 2009 m. sausio 20 d. bei 0,06 procento dydžio delspinigius nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas A.Ž. skundą, remdamasis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Loreta Maciulevičienė prašo skundo netenkinti, remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime (b.l. 11-12) nurodo, kad pareiškėjas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje atleistas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, išmokant keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kurią sudarė 7 015,17 Lt. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis nustato, jog išeitinės kompensacijos priskiriamos prie pajamų, susijusių su darbo santykiais, jos yra pajamų mokesčio objektais, todėl išeitinės kompensacijos turi būti apmokestintos 27 procentų pajamų mokesčio tarifu. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog pareigūnui, atleistam pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, išmokėta kompensacija yra priskiriama prie neapmokestinamųjų pajamų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį. Mano, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas darbdavio valia, todėl išeitinė kompensacija turi būti apmokestinta. Pažymi, jog darbdavys inicijavo atleidimą, pareiškėjui įteikdamas įspėjimą apie galimą atleidimą ir suteikdamas pareigūnui galimybę arba grįžti į tarnybą iki atleidimo dienos, arba pasitikrinti sveikatą Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje ir būti atleistam pagal kitą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio dalį, arba būti perkeltam į kitas pareigas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 17). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjas A.Ž. neginčija 2006 m. rugpjūčio 29 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. TE-345 dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo ir išeitinės kompensacijos dydžio (b.l. 14).

Šioje byloje ginčas kilęs dėl to, ar iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą atleistam pareigūnui išskaičiuotinas pajamų mokestis iš išeitinės kompensacijos.

Dėl išeitinės kompensacijos apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 57 straipsnyje reglamentuoti keturi atvejai, kai atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos išmokama išeitinė kompensacija: 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktai, t. y. kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai (4 punktas); antra, jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų (11 punktas); trečia, jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas (15 punktas); ir ketvirta, jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas (16 punktas).

Gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką reglamentuota Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Neapmokestinamas pajamas įvardija šio įstatymo 17 straipsnis, kurio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamos pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Taigi, prie neapmokestinamų pajamų priskiriamos gyventojams išmokamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyto dydžio ir nenustatyto dydžio kompensacijos, tačiau tokios kompensacijos, kaip pabrėžiama teisėkūros subjekto akte, turi būti būtinai numatytos įstatymuose arba kituose teisės aktuose. Vadinasi, aptartoje teisės normoje nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia.

Vertinant pareiškėjo A.Ž. pareikštų reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti jo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo, kuris tiesiogiai lemia ginčo dalyką, esmę bei turinį, t. y. ar tokį atleidimą pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą lėmė valiniai darbdavio veiksmai, ar tai buvo kiti tarnybos pasibaigimo padariniai, nepriklausantys nuo darbdavio valios.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi teisę į kompensacijos gavimą, nes atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą (jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką), turi būti išmokėta nustatyto dydžio išeitinė kompensacija. Statuto 57 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija (dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 10 metų, didinama du kartus. Vadovaujantis šia nuostata, pareiškėjui išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

Pareiškėjui priklausanti išeitinė kompensacija galėtų būti apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu tik konstatavus tarnybos santykių nutraukimo pagrindą, susijusį su darbdavio valia. Priešingu atveju išeitinė kompensacija, išmokėtina pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, būtų priskirtina prie neapmokestinamų pajamų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.

Statuto, analogiškų Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo pagrindus, nesant darbuotojo kaltės, ryšium su tuo taikomus apribojimus, garantijas, draudimus, siekiant apsaugoti darbuotojo interesus, teisinio turinio sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl laikinojo nedarbingumo neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Kartu atleidžiamo pareigūno valia visiškai nelemia tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimo. Taigi, atleidimo iš tarnybos tokiu pagrindu nelemia nei vienos iš šalių valia. Darytina išvada, kad atleidimas tokiu pagrindu, kai pareigūnas negali tarnauti dėl laikinojo nedarbingumo, trunkančio daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, taip pat priskiriamas prie teisinių pagrindų, nepriklausančių nuo šalių valios.

Esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai ir prieš 30 kalendorinių dienų iki šio termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus apie galimą atleidimą (56 straipsnio 3 dalis). Būtent ši teisės norma imperatyviai įpareigoja įstaigos vadovą ir atitinkamai suponuoja jam ne tik pareigą atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pasirinkti. Darbdavys negali šios normos traktuoti kitaip, veikti savo nuožiūra, reikšti savo pozicijos. Įstatymas nenumato jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis darbdavys galėtų sulaikyti pareigūną darbe. Darytina išvada, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, yra saistomas tik laikinojo nedarbingumo, dėl kurio pareigūnas negali atvykti į tarnybą, trukmės ir negali išreikšti savo valios, todėl išeitinė kompensacija, išmokama atleidžiant pareigūną pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą yra neapmokestinamosios pajamos (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Toks teisės normų aiškinimas dėl darbdavio valios ir išeitinių kompensacijų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-346/2008, paskelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 4(14), 2008, psl. 43-51).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kai pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ne darbdavio valia ir Statuto 57 straipsnyje numatyto dydžio jam išmokėta išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos, pareiškėjo skundas dėl išeitinės kompensacijos dalies priteisimo yra pagrįstas, todėl šioje dalyje tenkintinas.

Atsakovės pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą išeitinę kompensaciją (b.l. 13) patvirtina, kad pareiškėjui buvo išskaičiuota 2 686,66 Lt pajamų mokesčio, todėl nepagrįstai išskaičiuotas pajamų mokestis iš išmokamos išeitinės kompensacijos priteistinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui išeitinę kompensaciją apskaičiavo, išmokėjo ir iš jos gyventojų pajamų mokestį išskaičiavo atsakovė. Teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjo ir atsakovės, todėl konstatavus, jog gyventojų pajamų mokestį atsakovė išskaičiavo nepagrįstai, pareigą pareiškėjui grąžinti nepagrįstai išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį turi Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Dėl delspinigių priteisimo

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, prašo iš atsakovės priteisti 0,06 procentus delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki 2009 m. sausio 20 d. (kreipimosi į teismą dienos), t.y. 1 397,48 Lt bei 0,06 procentus dydžio delspinigius nuo 2 686,66 Lt sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendrinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato, jog nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis.

1999 m. gegužės 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-177/1999 m., Teismų praktika Nr. 12, p. 29-34) pasisakė, jog Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo <....> delspinigių skaičiavimas nutraukiamas.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2006 m. rugpjūčio 29 d. (b.l. 14). Skundas teismui paduotas 2009 m. sausio 21 d., todėl akivaizdu, jog tarnybos (darbo) teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovės buvo pasibaigę. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog prašymas priteisti 0,06 procentus delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. (po 7 kalendorinių dienų nuo atleidimo) iki 2009 m. sausio 20 d. (kreipimosi į teismą dienos) – 1 397,48 Lt bei 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo A.Ž. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A.Ž. iš atsakovės Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 2 686,66 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus ir šešiasdešimt šešis centus).

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė