Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –372 – 227 / 2012

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-847/2012 pagal ieškovų R. K. ir L. K. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo pilnametei priteisimo atsakovei A. K., institucijai, teikiančiai išvadą Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad nustatyta, kad nepilnametis J. K. yra ieškovo R. K. ir atsakovės A. K. sūnus (b.l. 12). Berniukas gyvena su tėvu Biržų rajono savivaldybės Parovėjos seniūnijoje (b.l. 11), mokosi Medeikių pagrindinėje mokykloje (b.l. 14), nuo 2011 metų rugsėjo mėn. 15 dienos atsakovė neteikia sūnui išlaikymo. 2003 metų vasario 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš R. K. buvo priteistas išlaikymas A. K. naudai nepilnamečio sūnaus J. K. išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2001-12-06 iki jo pilnametystės. Spręsdamas dėl šalių turtinės padėties teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, yra žemės valdytojas, važinėja dirbti į Norvegiją, vasarą kartu su atsakove užsidirbo 30 tūkst. litų, kurių didžiąją dalį paliko atsakovei, šiuo metu vaikus išlaiko iš pinigų, kuriuos gavo iš atsakovės kaip kompensaciją už namą 10 000 Lt. Atsakovė nedirba, registruota darbo biržoje (b.l. 87), yra nėščia (b.l. 83), pajamų deklaracija pateikta už 2010 metus, 2011 metais pagal atsakovės paaiškinimus jos metinės pajamos sudarė 6000 Lt, bankų sąskaitose užfiksuotos atliktos finansinės operacijos eurais (t.2, b.l. 103-104). Teismas atsakovės pateiktą teismui Skolos raštelį, kuriame nurodyta, kad A. K. 2011-09-16 V. K. – P. paskolino 15 000 Lt, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. sausio mėn. 31 d., o pinigus kreditorė gavo sausio 22 d., t.y. sekančią dieną, kai atsakovė pasiėmė iš banko 6507,24 EUR, vertino kritiškai, nes pateiktas teismui tik 2012-02-13 posėdžio metu, jau gavus duomenis apie atsakovės sąskaitose Ūkio banke buvusias pinigų sumas. Laikė, kad atsakovė buvo nesąžininga atsiliepimuose į ieškinius nurodydama, kad neturi jokių papildomų pajamų, santaupų, o jos pajamos sudaro tik 100 Lt per mėnesį. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į atsakovės dabartinę sveikatos būklę, į jos buvusias santaupas priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-19 iki sūnaus pilnametystės, kas leistų užtikrinti būtinus vaiko poreikius ir atitiktų tėvų turtinę padėtį. Šalims sutikus, nepilnamečiui J. K. išreiškus tokį norą, atsižvelgus į vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės nuomonę, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su R. K..

Nustatė, kad ieškovė yra atsakovės duktė (t.2, b.l. 7), kuriai 2011-11-12 suėjo 18 metų, mokosi Biržų technologijų ir verslo mokymo centre antrame kurse dieniniame skyriuje antrame kurse, mokslas baigsis 2013 metų liepos 1 d (t.2, b.l. 12), kuriai atsakovė neteikia išlaikymo. Atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2007 06 07 nutarimo 12.2 punktą, kuriame apsisakyta, kad pilnamečių, besimokančių vidurinėje mokykloje atžvilgiu, išlaikymo pareiga kildinama ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Iš Konstitucinio teismo nutarimo konteksto matyti, kad esminės sąlygos CK 3.194 str. 3 d. normai taikyti yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiams, atsižvelgtina į vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). L. K. parodymais nustatė, kad ieškovė gauna 86 Lt stipendiją, į mokyklą ieškovė vežama nemokamai, neįrodė, kad vaistams nuo alergijos kas mėnesį išleidžia apie 200 Lt, kad jos poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 1000 Lt. Atsižvelgė į jos tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovė yra nėščia, į jos galimybę teikti paramą – indėlių sumas buvusias Ūkio banke, į tai, kad ieškovė mokosi Biržuose, o gyvena kaime, valgo pietus mokykloje, priteisė po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2013-07-01, t.y. iki ji baigs Biržų technologijų ir verslo mokymo centrą (CK 3.194 str. 3 d.). Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistos ieškovams proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.) bei atsižvelgus į tai, kad atsakovė atleista nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį paprastai yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX–2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reglamentuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Tačiau CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas netapatūs, jie iš esmės skiriasi dėl skirtingų atitinkamų teisinių santykių subjektų. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais, kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės sąlygos CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX–2571) normai taikyti yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatytoji parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą. Paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir panašiai), taip pat įvertinęs tai, kad nustatytoji parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdyta. Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.).

Priešingai apeliantei, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir ginčijame sprendime pasisakė dėl visų atsakovės nurodytų aplinkybių, trukdančių, tos teigimu, skirti daugiau nei po 150 Lt/mėn kiekvienam vaikui. Analogiškas aplinkybes nurodė apeliaciniame skunde. Apeliantė neneigė ir neįrodinėjo, jog teismo priteisto dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui ar priteistos paramos pilnametei dukrai dydis yra pertekliniai. Vertinant apeliantės nurodytą aplinkybę, jog ji turi išlaikyti Panevėžio mieste esantį namą ir tam turi skirti lėšų, tuo pačiu vertinama ir kitos šalies analogiškos išlaidos. Ieškovas, kaip ir atsakovė, privalo išlaikyti savo turimą būstą. Be to, ieškovė L. K. turi išlaidų, susijusių su jos kasdieninėmis kelionėms iš Medeikių kaimo į Biržų miestą, kur ji mokosi. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalių dukra, siekdama kuo greičiau įgyti specialybę ir užsidirbti pati lėšas pragyvenimui, mokosi Biržų technologijų ir verslo mokymo centre apdailininke (statybininke)(t.2, b.l.15). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės turtinės padėties, įvertino, kad ieškovas R. K. nedirba, jo paties paaiškinimais važinėja dirbti į Norvegiją, dirbo praeitą vasarą, vaikus išlaiko iš pinigų, kuriuos gavo iš atsakovės kaip kompensaciją už namą 10 000 Lt. Kartu su atsiliepimu į skundą ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis yra įregistruotas darbo biržoje (t.2, b.l. 144), turi sveikatos problemų (t.2, b.l. 145). Atsakovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje (t.2, b.l. 87), yra nėščia (t.2, b.l. 83), duomenų, jog ji turi sveikatos problemų, nėra, pajamų deklaracija pateikta už 2010 ir 2011 metus, pagal atsakovės paaiškinimus jos metinės pajamos sudarė 6000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo, kad 2011-12-31 dienai turėjo privalomai registruotino turto, kurio vertė 206.846 Lt (t.2, b.l. 68). Be to, Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovė pateikė duomenis apie savo turtą ir pajamas už 2010 ir 2011 metus jau po ieškinių pateikimo teismui dienos. Taip už 2010 metus ji deklaravo 2011-12-08 (t.1, b.l.29-30), o ieškinys surašytas 2011-12-02, tačiau teisme registruotas 2011-12-09 (t.1, b.l.3), už 2011 metus- 2012-01-11. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra minėtų dokumentų originalų, tik nepatvirtintos šviesakopijos. Pripažintina, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ji siekia parodyti, tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB Ūkio banko pateiktuose A. K. sąskaitų išrašuose užfiksuota, jog nuo 2011-07-01 iki 2012-02-01 atsakovės valiutinėje sąskaitoje buvo atliktos finansinės operacijos eurais: 2011-07-20 priimtas terminuotas indėlis 6447,13 EUR sumai, 2011-09-13 priimtas terminuotas indėlis 4948,31 EUR sumai, 2011-09-15 išmokėtas indėlis 2906 EUR sumai ir tą pačią dieną priimtas indėlis 2042,31 EUR sumai, 2011-12-16 išmokėtas 2049,18 EUR indėlis, o 2012-01-21 išmokėtas 6507,24 EUR indėlis (t.2, b.l. 103-104). Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsiliepimuose į ieškinius atsakovė nurodė neteisingą informaciją, jog neturi jokių papildomų pajamų, santaupų, o jos pajamos sudaro tik 100 Lt per mėnesį, kas laikytina nesąžiningu elgesiu. Atsakovė 2012-02-13 posėdžio metu, jau po to, kai teismas gavo duomenis apie atsakovės sąskaitose Ūkio banke buvusias pinigų sumas, pateikė teismui Skolos raštelį, kuriame nurodė, kad A. K. 2011-09-16 jos sesuo V. K. – P. paskolino 15 000 Lt, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. sausio mėn. 31 d., o pinigus kreditorė gavo sausio 22 d., t.y. sekančią dieną, kai atsakovė pasiėmė iš banko 6507,24 EUR. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsižvelgiant į atsakovės dabartinę sveikatos būklę, į jos santaupas banke, kurias ji atsiėmė, atsakovė gali teikti išlaikymą bei paramą pilnametei dukrai ir nepilnamečiui sūnui. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimu iš įrodymų visumos padarytą išvadą dėl būtinumo ir atsakovės galėjimo kiekvienam vaikui skirti po 250 Lt/mėn .

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis arba atsiranda papildomų vaiko priežiūros išlaidų, pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų prašymą vaiko išlaikymo dydis gali būti teismo pakeistas.

R. K. apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl atmetus apeliantės skundą šios išlaidos iš jos priteistinos (CPK 93 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai jo patirtų 500 Lt atstovavimo išlaidų.