Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (A. S.) atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma. ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti įrodinėti pasekmių kilimo. Pirmosios instancijos teismas padarė loginę klaidą, nes administracinio nusižengimo sudėtį vertino kaip formalią, tačiau nustatė, jog pažeidimas yra padarytas neatsargia kaltės forma.

5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tais atvejais, kai teisės pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. tokia, į kurios sudėtį neįtraukiami pavojingi padariniai kaip būtinas objektyvusis požymis, kaltės forma gali būti tik tiesioginė tyčia, nes net netiesioginės tyčios atveju būtinas žalingų padarinių ar galimybės jiems atsirasti konstatavimas.

8. Institucijos atstovas tvirtina, kad administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas šiuo atveju prieštarautų įstatymui ir iškreiptų teisinės atsakomybės taikymo principus, nes pažeidimą padaręs asmuo be teisinio pagrindo išvengtų atsakomybės už vieno iš sunkiausių pažeidimų padarymą, taip pat formuotų ydingą ir pavojingą praktiką, kuri ne tik neturėtų atgrasančio pobūdžio, bet ir skatintų kitus įmonių vadovus, esant panašioms aplinkybėms, pažeisti įstatymus ir tikėtis išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. S. atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Aptariama norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į darbo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Taigi tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar buvo pažeistos darbo santykius reglamentuojančios teisės normos. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos ir fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje. ĮUTP 57 straipsnyje yra nustatyta užsieniečių, ketinančių dirbti Lietuvos Respublikoje, pareiga įsigyti leidimą dirbti. Užsieniečių atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti atvejai yra numatyti ĮUTP 58 straipsnyje. ĮUTP 62 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. ĮUTP 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kai užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne.

10. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl fakto, kad UAB „G.“, atstovaujama direktoriaus A. S., ir Baltarusijos Respublikos pilietis A. R. 2024 m. gruodžio 20 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią A. R. nuo 2024 m. gruodžio 20 d. bendrovėje buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Administracinio nusižengimo byloje taip pat nustatyta, kad A. R. nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. kovo 14 d. UAB „G.“ naudai atliko darbo funkcijas, neturėdamas teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. neturėdamas nei leidimo laikinai gyventi, nei teisės dirbti šalyje, taip pat jis nebuvo atleistas nuo pareigos tokį leidimą turėti. Faktą, kad A. R. realiai dirbo UAB „G.“ naudai ir už tai gavo darbo užmokestį, patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija, taip pat UAB „G.“ atlikti mokėjimai A. R. ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai.

11. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti neigiamų pasekmių atsiradimo, o tai reiškia, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, šis administracinis nusižengimas negali būti padaromas neatsargiai. Su tokia teisės pažeidėjo atstovo pozicija nėra pagrindo sutikti.

12. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tiek veikiant tyčia, tiek neatsargiai. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-16-489/2023, 2AT-39-648/2016). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nėra nustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją yra akivaizdu, jog tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tvirtinti, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagal sudėties konstrukciją gali būti padaromas tik veikiant tyčia, nėra pagrindo.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių, kad A. S. veikė neatsargia kaltės forma, t. y. nerūpestingai (teisės pažeidėjas nenumatė, kad daro pavojingą veiką, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti). A. S., būdamas UAB „G.“ vadovu, neužtikrino, kad bendrovėje įdarbinamas Baltarusijos Respublikos pilietis turėtų leidimą dirbti arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Čia pastebėtina, kad paties teisės pažeidėjo paaiškinimai, jog jis nežinojo apie pasikeitusį teisinį reguliavimą, susijusį trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu, todėl ir buvo padarytas teisės pažeidimas, tik patvirtina, kad jis elgėsi nerūpestingai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S. kaip bendrovės vadovas turėjo ir galėjo žinoti apie teisės aktuose, kurie skelbiami viešai, nustatytus reikalavimus keliamus įdarbinant užsieniečius Lietuvos Respublikoje ir šių reikalavimų privalėjo laikytis, tačiau dėl savo nerūpestingumo jų nesilaikė.

14. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu A. S. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino A. S. skundo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti teisės pažeidėjo atstovo apeliacinio skundo ir keisti ar tuo labiau naikinti skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas savarankiškai taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistą ir A. S. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.