Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.4.6.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. kovo 19 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Astai Chraminai,

civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui T. V. (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonių būdu per „Zoom“ programą),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2021 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį – 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant kaltinamojo buvimo vietą ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 2 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, įpareigojant dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

2. 2021 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Skirta auklėjamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, ir vietoje intensyvios priežiūros įpareigojimas dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

3. 2022 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu vietoje intensyvios priemonės skiriant įpareigojimą, mokytis, tęsti mokslą arba darbą. Bausmė subendrinta su 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, skirta auklėjamojo poveikio priemonė – įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, tęsti mokslą arba darbą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse.

4. 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu ir paskirta galutine subendrinta 90 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimą namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 87 straipsniu, 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtas 6 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

5. 2022 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalyje - areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą. 2023 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti arešto bausmę.

6. 2023 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pagal BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie jos pridedant 2022 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir skirta galutinė subendrinta bausmė 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į D. R. galutinės paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. NĮ-22-1682 taikyta BVK 82 straipsnio 3 dalis ir paleistas iš Pravieniškių pataisos įstaigos neatlikęs bausmės dalies – 1 mėnesio 16 dienų.

7. 2023 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, jam skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. R. paskirta sumažinta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies 1 mėnesio 16 dienų pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirta subendrinta galutinė 2 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. sausio 31 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos. Paleidimo pagrindas – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. NĮ-22-315 taikyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 82 straipsnio 3 dalimi. Neatlikta bausmės dalis - 16 d. laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. R. 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė kumščiu į automobilio „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlį, taip jį sugadindamas ir padarydamas 295 Eur žalą nukentėjusiajai J. S., po ko jis metė akmenį į automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, taip sugadindamas automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, 833,35 Eur vertės ir bagažinės dangtį, 310,13 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas 1 143,48 Eur žalą nukentėjusiajai R. Č., tokiais vandališkais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kad susipyko su panele, ėjo su draugu, su juo „susikipišavo“ ir taip gavosi, kad į mašinas pataikė, susinervinęs padaužė ir viskas. Įvykis buvo 2024 m. rugpjūčio 23 d. arba 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.00 val., teisingai prokurorė nurodė, jie su drauge tuo metu buvo namuose (duomenys neskelbtini), tada susitiko su draugu, išėjo į lauką ir prasidėjo viskas. Jis bute susipyko su drauge – K., ir išėjo į lauką ir susitiko su draugu – M., netoli namų (duomenys neskelbtini). Jie pabuvo lauke, pakalbėjo su juo, gavosi taip, kad po to ėjo ir mašinas daužė, nes susipyko su drauge, jis tuo metu buvo tris alaus išgėręs, bet nebuvo nei girtas, nei blaivas. Tris mašinas daužė, atsitiktinai tiesiog daužė, apie tai, kad tai buvo „Volvo C30“, „Toyota Corolla“, tai turbūt šitos mašinos ir buvo, atsimena, kad mašinas daužė. Neatsimena, kaip tuos automobilius daužė, bet kad daužė, tai atsimena, jas rankomis daužė, daužė per veidrodį, toliau nežino, neatsimena, nes jau praėjo ilgas laikas. Prie pastato esančio (duomenys neskelbtini), kad ten viskas vyko, sutinka, kad buvo sudaužytas automobilio „Volvo C30“ kairės pusės veidrodėlis, sutinka, kad buvo sugadintas šio automobilio veidrodėlis, sutinka, kad J. S. padaryta žala – 295 Eur, žalą atlygino bankiniu pavedimu. Nurodė, kad akmenį metė į „Toyota Corolla“ galinį stiklą, bet tiksliai aplinkybių jau neatsimena. Sutinka su žalos dydžiu, jis pervedė 400 Eur su centais dviem moterims, R. Č. 100 Eur pervedė, pats pervedinėjo tuos pinigus. Kai išėjo į laiptinę buvo tuo metu žmonių, nežiūrėjo, kaip jie reagavo į jo elgesį. Mano, kad jie galėjo išsigąsti. Jis daužė tuos automobilius, nes piktas buvo. Blogai vertina savo veiksmus ir gailisi. Žalą atlygins, bet norėtų draudimui dalimis atlyginti žalą. Pajamų šiuo metu neturi, šeima padės išmokėti. Jis su drauge gyvena, tai atlygins žalą, draugė ir mama padės. Jį išmetė iš darbo biržos, bet kai praeis tas laikas, tada ir vėl atsistos. Darbo birža geriau suranda darbą, todėl neieško pats darbo. Su draudimo „(duomenys neskelbtini)“ 1879,97 Eur ieškiniu sutinka. Nurodė, kad jei būtų blaivus, tai nebūtų taip daręs, alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio nuostatomis pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2024 m. lapkričio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. 2024 m. rugpjūčio 26 d. dieną, būdamas prie namų, susipyko su mergina, tačiau dėl ko, jau nebeatsimena. Po to, tarp jo prie namų įvyko žodinis konfliktas su kažkokiu vyru, tačiau dėl ko, neatsimena. Kadangi buvau labai piktas, apgadino automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), stovėjusius atsitiktinius automobilius – „Toyota Corolla“ automobiliui apgadino galinį dangtį, bei išdaužė galinį automobilio stiklą su akmeniu, taip pat apgadino automobilį „Volvo“, nulauždamas automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, jeigu neklysta, jį nuspyrė, bei nulaužė automobilio „Toyota Yaris“ galinio vaizdo veidrodėlį. Taip pasielgė, kadangi buvo labai piktas, ir norėjo išlieti pyktį. Dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Žalą dėl asmenims padaryto turtinio nuostolio galėtų atlyginti, mano, jog žalą galėtų atlyginti iki 2024 m. gruodžio 23 d. Daugiau nieko papildyti neturi (2 t., b. l. 79-80). 2024 m. gruodžio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ankstesnės apklausos metu davė išsamius parodymus, todėl daugiau nieko papildomai nurodyti neturi. Dalį civilinių ieškinių yra atlyginęs (2 t., b. l. 93). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino.

Be kaltinamojo D. R. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo prisipažinimu ir jo duotais parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, juo naudojuosi tik ji. Automobilį 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.00 val. paliko stovėti sveiką automobilių stovėjimo aikštelėje ir parėjo namo. Apie 19.20 val. gavo skambutį iš policijos pareigūnų, kurie nurodė, kad ateitų į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, prie savo automobilio. Atėjusi pamatė, kad jos automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas, yra išdaužtas galinis stiklas, bei apgadintas bagažinės dangtis. Automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu. Su kaimynais nekonfliktuoja, kas taip pasielgti galėjo nežino, įtariamųjų neturi (1 t., b. l. 43-45).

Nukentėjusioji J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.00 val. vairuodama transporto priemonę „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso jai, atvažiavo prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) bei paliko stovėti transporto priemonę, šio namo vidiniame kieme, prie laiptinių esančioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Palikusi stovėti transporto priemonę, nuėjo į savo darbovietę, kuri yra tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Apie 19.30 val. jai paskambino policijos pareigūnas bei paprašė prieiti prie jai priklausančios transporto priemonės. Jai priėjus, policijos pareigūnas paklausė, ar transporto priemonė buvo apgadinta anksčiau, t. y. nulaužtas transporto priemonės kairės pusės veidrodėlis. Pareigūną ji informavo, kad transporto priemonę paliko stovėti neapgadintą. Kas apgadino jai priklausančią nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, nematė. Padaryta turtinė žala ne mažesnė nei 230 Eur (1 t., b. l. 93-96).

Liudytoja J. S., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad veidrodėlio kaina, kuris jai buvo apgadintas, vertina 295 Eur. Tokia kaina yra dėvėto veidrodėlio. Dėl įvykio ketina reikšti civilinį ieškinį. Šiuo metu veidrodėlio dar nėra pasikeitusi, kadangi neranda, kur jo įsigyti, todėl dokumentų, pagrindžiančių žalą, neturi. Kiek teko domėtis oficialioje „Volvo“ atstovybėje, veidrodėlio kaina su keitimu kainuotų apie 360 Eur (1 t., b. l. 99-101).

Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.00 val., su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine G. K., atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje ir dar kurį laiką sėdėjo automobilyje, nes sutuoktinė turėjo laiko iki vairavimo egzamino. 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.03 val., jiems sėdint automobilyje, išgirdo garsus, sklindančius iš lauko, kurie buvo panašūs į plastiko dužimo garsus. Per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad vienas vyras, kuris buvo apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkėjo juodos spalvos liemenę, džinsinius, mėlynos spalvos šortus, du kartus iš kojos spyrė į stovinčio automobilio šoninį vaizdo veidrodėlį, tačiau šiuo metu neprisimena ir negali nurodyti, koks tiksliai ten stovėjo automobilis. Tuomet, tas pats asmuo vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, priėjo prie kito juodos spalvos „MB“ automobilio, valstybinio Nr. neįsidėmėjo ir rankomis bandė jį nulenkti. Asmuo vaikščiodamas automobilių stovėjimo aikštelėje visą laiką garsiai vartojo necenzūrinius žodžius: „(necenzūrinis žodis), iškirsiu“, daugiau neįsidėmėjo. Visą laiką prie šio jaunuolio buvo kitas asmuo, kuris buvo apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, ką vilkėjo neįsidėmėjo. Šis asmuo svetimo turto negadino, kaip suprato, bandė raminti savo draugą, kuris įžūliai elgėsi. Tuomet iš kažkur atėjo vyras, stambaus, sportiško kūno sudėjimo, apie 40 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, kuris per atstumą jaunuolio, kuris gadino svetimą turtą paklausė „ką čia darai?“. Jis išlipęs iš automobilio matė, kad tai išgirdę asmenys pasišalino link pastato adresu (duomenys neskelbtini), į penkto namo aukšto balkoną, kuriame rūkė. Kiek tiksliai buvo apgadintų transporto priemonių nematė. Šis asmuo savo įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei jam ir sutuoktinei. Jis su savo mobiliuoju telefonu spėjo nufilmuoti asmenį, kuris įžūliai elgėsi, šį vaizdo įrašą pateiks pareigūnams. Po kurio laiko asmenys, kurie buvo balkone, išėjo į lauką, tačiau link kur nuėjo, nepastebėjo (1 t., b. l. 123-126).

Liudytoja J. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. vairuodama jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo, atvažiavo prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), kur transporto priemonę paliko stovėti esančioje transporto priemonių aikštelėje. Palikusi stovėti savo transporto priemonę, nuėjo į jau minėto pastato vidų, kur vyko pirmosios pagalbos kursai. Prie savo transporto priemonės grįžo apie 19.00 val. Tuo metu prie jos priėjo policijos pareigūnas ir paklausė ar transporto priemonės dešinės pusės veidrodėlis ir anksčiau buvo apgadintas. Kadangi savo transporto priemonę paliko stovėti neapgadintą, todėl nuėjo pažiūrėti prie dešinės pusės transporto priemonės veidrodėlio ir pamatė, kad veidrodėlio korpusas yra sulaužytas. Kas galėjo sulaužyti jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės veidrodėlio korpusą ji nematė. Turtinė žala nepadaryta, pretenzijų neturi, prašo jos nukentėjusiąja nepripažinti (1 t., b. l. 129-132).

Liudytoja G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.00 val. su sutuoktiniu E. K. atvažiavo transporto priemone „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), kur transporto priemonę sutuoktinis priparkavo prie minėto pastato transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Transporto priemonę vairavo sutuoktinis, ji sėdėjo keleivio vietoje, prie vairuotojo. Kadangi buvo likę apie 20 min. jai iki mokyklinio vairavimo egzamino, todėl su savo sutuoktiniu sėdėjo transporto priemonėje. Pro jų transporto priemonę praėjo du vaikinai. Šie vaikinai pamatė, kad jie sėdi transporto priemonėje. Toliau sėdint automobilyje, sutuoktinis pradėjo žvalgytis per veidrodėlius bei pasakė: „šie vaikinai daužo transporto priemonių veidrodėlius“. Sutuoktinis iš transporto priemonės išlipo, ji pasiliko sėdėti transporto priemonėje. Kadangi per veidrodėlius nieko nematė, todėl ir ji išlipo iš transporto priemonės. Išlipusi pamatė kitą vyriškį, kuris išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės bei bandė sutramdyti vaikiną daužantį transporto priemonių kėbulus. Kokias transporto priemones vaikinas daužė, nematė. Matė, kaip vaikinai nuėjo į gyvenamojo namo pastato penktą aukštą, kur rėkavo bei mėtė žemyn iš stiklinių butelių į vyriškį, kuris išėjęs iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės bandė juos sutramdyti. Vėliau vaikinas, kuris apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkėjo juodos spalvos liemenę, džinsinius, mėlynos spalvos šortus, t. y. tas pats vienas iš vaikinų praėjęs pro jų stovinčią transporto priemonę tuo metu, kai sėdėjo savo transporto priemonės viduje, atėjo vėl į transporto priemonių stovėjimo aikštelę ir mėtė akmenis į vyriškį bandžiusį jį sutramdyti. Vaikinas mėtydamas akmenis į vyriškį pataikė į raudonos spalvos transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. neįsidėmėjo bei išdaužė transporto priemonės galinį stiklą. Ji po to užėjo už pastato adresu (duomenys neskelbtini) kampo ir kas buvo paskui jau nebematė. Ji mobiliuoju telefonu padarė trumpą vaizdo įrašą, susijusį su šiuo įvykiu, kurį persiuntė savo sutuoktiniui E. K., ir kuris vaizdo įrašą pateikė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 136-139).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje vyras, kuris buvo apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkintis juodos spalvos liemenę, džinsinius, mėlynos spalvos šortus, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei jų turtui, spardydamas bei mėtydamas akmenis į automobilius apgadino automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, išdaužė automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio lango stiklą bei apgadino bagažinės dangtį. Įtariamasis nenustatytas, nesulaikytas (1 t., b. l. 1-2).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyrius tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vyras, apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkintis juodos spalvos liemenę, džinsinius, mėlynos spalvos šortus, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei jų turtui, spardydamas bei mėtydamas akmenis į automobilius apgadino automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, išdaužė automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio lango stiklą bei apgadino bagažinės dangtį (1t., b. l. 6-15).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu matyti penkių aukštų, mūrinis, daugiabutis pastatas. Stovint priešais nurodytą pastatą, pasukus į kairę pusę, matyti pravažiavimas lygiagrečiai pastatui adresu (duomenys neskelbtini). Pravažiavimo kairėje pusėje matyti stovintys įvairūs automobiliai, kurie stovi lygiagrečiai pravažiavimui. Vienas iš lygiagrečiai su pravažiavimu stovinčių automobilių yra „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie minėto automobilio kairiojo šono matyti, kad kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra nulūžęs, kabo ant laidų. Dešinėje pusėje, šalia pravažiavimo, lygiagrečiai šaligatvio stovi raudonos spalvos automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi nukreiptas į šaligatvį. Automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra nulaužtas. Tarp aikštelėje stovinčių automobilių matyti raudonos spalvos automobilis ,,Toyota“, ant kurio galinės dalies pritvirtinti valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis stovi kairiu šonu lygiagrečiai pastatui adresu (duomenys neskelbtini), šalia šaligatvio, kuris eina lygiagrečiai pastato. Apžiūrint galinę automobilio dalį, matyti, kad šio galinis stiklas yra išdaužtas, bei bagažinės dangtis apgadintas (1 t., b. l. 18-40).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pateikti vaizdo įrašai. Peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus matyti, kad pirmo vaizdo įrašo data yra 2024 m. rugpjūčio 26 d., vaizdo įrašo pradžia yra 17 val. 30 min. 00 s., vaizdo įrašo trukmė yra 40 min. 00 s., vaizdo stebėjimo kamera „Camera 01“. Vaizdo įraše matyti prie pastato esančią transporto priemonių stovėjimo aikštelę, kurioje stovi įvairios transporto priemonės. 18 val. 00 min. transporto priemonių stovėjimo aikštele kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) eina du jaunuoliai, iš kurių vienas (asmuo Nr. 1) vilki tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, šviesios spalvos bridžais, avi tamsios spalvos sportiniais bateliais. Kitas jaunuolis (asmuo Nr. 2) vilki šviesios spalvos marškinėliais, tamsios spalvos bridžais, avi šviesios spalvos šlepetėmis, rankoje laiko plastikinį pirkinių maišelį. 18 val. 00 min. 07 s. asmuo Nr. 1 praeidamas transporto priemonių stovėjimo aikštelėje pro tarpą tarp raudonos spalvos ir tamsios spalvos transporto priemones, kurių valstybinis Nr. nesimato, ranka smūgiuoja į transporto priemonę bei nueina. 18 val. 00 s. 27 s. asmuo Nr. 1 grįžta į transporto priemonių stovėjimo aikštelę. 18 val. 01 min. 11 s. asmuo Nr. 1 praeidamas pro žalios spalvos transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. nesimato, ranka smūgiuoja į transporto priemonę. 18 val. 01 min. 20 s. asmuo Nr. 1 prieina prie tamsios spalvos transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. nesimato bei koja smūgiuoja į transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. nesimato. Vaizdo įraše matyti kaip transporto priemonėje buvę asmenys žiūri ta kryptimi, kur eina asmuo Nr. 1 ir Nr. 2 ir ką daro asmuo Nr. 1. 18 val. 06 min. 23 s. asmuo Nr. 1 dešine ranka meta daiktą į asmenį Nr. 3, buvusį prie pastato, kuris vilki šviesios spalvos marškinėliais, mėlynos spalvos džinsais, avi šviesios spalvos sportiniais bateliais, rankoje laiko daiktą panašų į lazdą. Įrašo laiku 18 val. 07 min. 05 s. asmuo Nr. 1 transporto priemonių stovėjimo aikštelėje meta daiktą link asmens Nr. 3, kuris pasilenkia. Tarp šių asmenų transporto priemonių stovėjimo aikštelėje stovi transporto priemonė „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau asmuo Nr. 1 pasišalina iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Antrame vaizdo įraše matyti, kad vaizdo įrašo data yra 2024 m. rugpjūčio 26 d., vaizdo įrašo pradžia yra 17 val. 54 min. 48 s., vaizdo įrašo trukmė yra 15 min. 09 s., vaizdo stebėjimo kamera „Camera 01“. Šiame vaizdo įraše matyti, kad 18 val. 00 min. 07 s. asmuo Nr. 1 praeidamas transporto priemonių stovėjimo aikštele tarp raudos spalvos ir tamsios spalvos transporto priemonių, ranka smūgiuoja į transporto priemonę bei nueina. 18 val. 00 min. 27 s. asmuo Nr. 1 grįžta į transporto priemonių stovėjimo aikštelę, po to nueina iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės link gyvenamųjų namų. 18 val. 06 min. 23 s. asmuo Nr. 1 grįžta bei dešine ranka užsimojęs meta daiktą bei vėl nueina link gyvenamųjų namų. 18 val. 07 min. 02 s. asmuo Nr. 1 vėl eina link transporto priemonių stovėjimo aikštelės. 18 val. 07 min. 50 s. asmuo Nr. 1 pasišalina iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės (1 t., b. l. 144-150).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojui E. K. pateikus 6 asmenų fotonuotraukas, jis atpažino nuotraukoje Nr. 5 pavaizduotą asmenį, D. R., ir parodė, kad asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nosies, akių, plaukų. Minėtas asmuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.03 val. adresu (duomenys neskelbtini), rankomis bei kojomis transporto priemonių aikštelėje daužė įvairias transporto priemones, mėtė akmenis į vyrą, kuris bandė jį sudrausminti, mėtė stiklinius butelius pro gyvenamojo namo, bendrų patalpų, penkto aukšto balkoną (1 t., b. l. 159-166).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyrius vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33325-24, pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vyras įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei jų turtui - spardydamas bei mėtydamas akmenis į automobilius – apgadino automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, išdaužė automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklą bei apgadino bagažinės dangtį. Tyrimo metu J. N., „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, nurodė, jog jai turtinė žala nepadaryta, pretenzijų neturi, prašo nukentėjusiuoju nepripažinti. J. S. nurodė, kad civilinį ieškinį, susijusį su įvykio metu patirta turtine žala, pateiks tyrimo metu, kai bus nustatytas asmuo, kuris apgadino jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastaroji pripažinta nukentėjusia, jai išsiųstas pranešimas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį. R. Č. nurodė, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai, įvykio metu buvo apgadintas, t. y. išdaužtas galinis stiklas bei apgadintas bagažinės dangtis, tyrimo eigoje pateikė žalos dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2236322, kur nurodoma, jog su darbais priskaičiuota žalos suma yra 1 979,97 Eur, iš kurios draudimo nedengtina suma 100,00 Eur bei pateikė civilinį ieškinį 100,00 Eur sumai. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, įvykio liudytojui atpažinus, fiksuota, jog svetimą turtą gadino D. R., asmuo teistas, baustas administracine tvarka. Asmuo taip pat žinomas policijos pareigūnams dėl savo ankstesnių teisės pažeidimų (1 t., b. l. 171-172).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių bei darbo karštais pėdsakais, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.41 val. dirbant radijo šaukiniu „1718“ kartu su vyriausiuoju patruliu A. M., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2 asmenys eidami laužo automobilių veidrodėlius, žmonėms mėginant drausminti, grasina sumušti. Tikslinant įvykio aplinkybes, bendrauta su pranešėju E. K.. Pranešėjas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.00 val., su automobiliu „BMW 520“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine G. K., atvyko adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.03 val., sėdint automobilyje pranešėjas išgirdo garsus, sklindančius iš lauko, kurie buvo panašūs į plastiko dužimo garsus. Per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį E. K. pamatė, kad vienas vyras, kuris buvo apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkėjo juodos spalvos liemenę, džinsinius, mėlynos spalvos šortus, du kartus iš kojos spyrė į stovinčio automobilio šoninį vaizdo veidrodėlį, tačiau į kokį tiksliai automobilį neįsidėmėjo. Tuomet tas pats asmuo vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, priėjo prie kito juodos spalvos „MB“ automobilio, valstybinis Nr. neįsidėmėjo ir rankomis bandė jį nulenkti. Asmuo vaikščiodamas automobilių stovėjimo aikštelėje visą laiką garsiai vartojo necenzūrinius žodžius: „(necenzūrinis žodis), iškirsiu“. Visą laiką prie šio jaunuolio buvo kitas asmuo, kuris buvo apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Šis asmuo svetimo turto negadino, galimai bandė raminti savo draugą, kuris įžūliai elgėsi. Tuomet iš kažkur atėjo vyras, stambaus, sportiško kūno sudėjimo, apie 40 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, kuris per atstumą jaunuolio, kuris gadino svetimą turtą paklausė „ką čia darai?“. Pranešėjas išlipęs iš automobilio pamatė, kad tai išgirdę asmenys pasišalino link pastato adresu (duomenys neskelbtini), į penkto namo aukšto balkoną, kuriame rūkė. Kiek tiksliai buvo apgadintų transporto priemonių E. K. nenurodė. Taip pat E. K. nurodė, kad minėti asmenys iš balkono vėl išėjo į lauką, kur mėtė akmenis į vyrą, kuris juos ramino, o po to pasišalino nežinoma kryptimi. Po kurio laiko priėjo ir pranešėjo sutuoktinė G. K., kuri nurodė, kad taip pat matė dalį įvykio. Moteris nurodė, kad matė, kaip jaunuolis apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkėjo juodos spalvos liemenę, džinsinius, mėlynos spalvos šortus, mėtė akmenis į vyrą, kuris jį drausmino, įžūliai elgėsi, tačiau kaip buvo apgadintos transporto priemonės nenurodė. Kadangi moteris turėjo išvykti ir negalėjo laukti, kol su ja bus atliekami procesiniai veiksmai, todėl jai įteiktas šaukimas atvykti į teritorinį policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti. Apžiūrėjus įvykio vietą buvo nustatyta, kad apgadintas automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, išdaužtas automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio lango stiklas bei apgadintas bagažinės dangtis. Nuėjus prie automobilio „MB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ispaniški numeriai), apžiūrinėjant šį automobilį priėjo automobilio savininkas su sutuoktine L. B.. Asmenys apžiūrėję savo automobilį nurodė, kad jis nėra apgadintas, teigė niekam pretenzijų neturintys, įvykio aplinkybių nematė. Į įvykio vietą buvo iškviesta automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė J. N.. Moteris nurodė, kad savo automobilį pastatė tvarkingą, neapgadintą. Apžiūrėjusi savo automobilį nurodė, kad yra apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Kadangi moteris turėjo skubiai išvykti, todėl pageidavo, kad procesiniai veiksmai su ja būtų atliekami kitą dieną. Automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio savininkė J. S. nurodė, kad buvo apgadintas automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Moteris nurodė, kad taip pat turi svarbių priežasčių ir turi išvykti, todėl jai taip pat buvo įteiktas šaukimas. Įvykio vietoje automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė R. Č., buvo apklausta liudytoja. Apžiūrinėjant įvykio vietą buvo pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros ant pastato adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vyriausiojo policijos (toliau VPK) Reagavimo valdybos (toliau RV) vyr. patruliai dirbantys r. š. „K1710“ nurodė, kad atvykę į įvykio vietą prie pastato sutiko žmogų, kuris jiems nurodė, kad galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra vardu D.. Kadangi vyr. patruliai manė, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra penktame namo aukšte, todėl skubėdami jį sulaikyti nuskubėjo į penktą namo aukštą. Penktame namo aukšte, jie pastebėjo moterį - L. R., kuri nurodė, kad jos sūnus, kaip vėliau paaiškėjo D. R., buvo atėjęs į penkto aukšto balkoną, atrodė susijaudinęs, tačiau kažkur pasišalino, kur nežino. Apžiūrėję laiptinę jokių įtartinų asmenų nepastebėjo (1 t., b. l. 167-169).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis D. R. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal 284 straipsnį.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos bei nuteistųjų gyvenamosios vietos patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje teritorijoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, piktybiškas tyčiojimasis, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad asmuo veikė be aiškios priežasties arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. D. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiųjų ir liudytojų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų medžiaga, kita byloje surinkta medžiaga.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) prospekte prie pastato Nr. 55, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuriose dėl laisvo priėjimo bet kada galėjo atsirasti pašaliniai asmenys. Be to, veika padaryta kitų asmenų – liudytojų E. K. ir G. K., akivaizdoje, kurie nedelsiant sureagavo į neteisėtus kaltinamojo veiksmus, kvietė policijos pareigūnus, filmavo kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, taip pat veiksmai atlikti kaltinamojo draugo ir kito asmens akivaizdoje, kurie drausmino kaltinamąjį ir bandė jį sulaikyti.

Kaltinamajame akte D. R. inkriminuojami viešosios tvarkos pažeidimo būdai – vandališki veiksmai. Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, vandališki veiksmai suprastini kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas ar kitoks niokojimas. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai – sudavimas kumščiu į nukentėjusiosios J. S. automobilio „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlį, taip jį sugadinant bei padarant turtinę žalą, taip pat akmens metimas į automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, taip sugadinant jį ir bagažinės dangtį bei padarant turtinę žalą nukentėjusiajai R. Č. buvo vandališki veiksmai. Teismas vertina, kad kaltinamasis savo pasirinktu elgesio modeliu ir agresyviais veiksmais, svetimo turto sugadinimu, taip pat necenzūrinių žodžių vartojimu, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo elgesys šiuo atveju prieštarauja ne tik elementarioms moralės ir etikos normoms, bet ir teisinės valstybės principams bei galiojantiems teisės aktams.

Kaip minėta, šį įvykį matė kiti tuo metu aikštelėje buvę liudytojai, kurie filmavo kaltinamo nusikalstamus veiksmus ir iškvietė policijos pareigūnus, kurių parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga patvirtina kilusius padarinius. Liudytojas E. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.03 val., jam su sutuoktine sėdint automobilyje, išgirdo garsus, sklindančius iš lauko, kurie buvo panašūs į plastiko dužimo garsus. Per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad vienas vyras, kuris buvo apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkėjo juodos spalvos liemenę, džinsinius, mėlynos spalvos šortus, du kartus iš kojos spyrė į stovinčio automobilio šoninį vaizdo veidrodėlį, tačiau šiuo metu neprisimena ir negali nurodyti, koks tiksliai ten stovėjo automobilis. Tuomet, tas pats asmuo vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, priėjo prie kito juodos spalvos „MB“ automobilio, valstybinio Nr. neįsidėmėjo ir rankomis bandė jį nulenkti. Asmuo vaikščiodamas automobilių stovėjimo aikštelėje visą laiką garsiai vartojo necenzūrinius žodžius: „(necenzūrinis žodis), iškirsiu“, daugiau neįsidėmėjo. Visą laiką prie šio jaunuolio buvo kitas asmuo, kuris buvo apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, ką vilkėjo neįsidėmėjo. Šis asmuo svetimo turto negadino, kaip suprato, bandė raminti savo draugą, kuris įžūliai elgėsi. Tuomet iš kažkur atėjo vyras, stambaus, sportiško kūno sudėjimo, apie 40 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, kuris per atstumą jaunuolio, kuris gadino svetimą turtą paklausė „ką čia darai?“. Jis išlipęs iš automobilio matė, kad tai išgirdę asmenys pasišalino link pastato adresu (duomenys neskelbtini), į penkto namo aukšto balkoną, kuriame rūkė (1 t., b. l. 123-126). Liudytoja G. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. pro jų su sutuoktiniu transporto priemonę praėjo du vaikinai. Šie vaikinai pamatė, kad jie sėdi transporto priemonėje. Toliau sėdint automobilyje, sutuoktinis pradėjo žvalgytis per veidrodėlius bei pasakė: „šie vaikinai daužo transporto priemonių veidrodėlius“. Sutuoktinis iš transporto priemonės išlipo, ji pasiliko sėdėti transporto priemonėje. Kadangi per veidrodėlius nieko nematė, todėl ir ji išlipo iš transporto priemonės. Išlipusi pamatė kitą vyriškį, kuris išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės bei bandė sutramdyti vaikiną daužantį transporto priemonių kėbulus. Matė, kaip vaikinai nuėjo į gyvenamojo namo pastato penktą aukštą, kur rėkavo bei mėtė žemyn iš stiklinių butelių į vyriškį, kuris išėjęs iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės bandė juos sutramdyti. Vėliau vaikinas, kuris apie 23 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkėjo juodos spalvos liemenę, džinsinius, mėlynos spalvos šortus, t. y. tas pats vienas iš vaikinų praėjęs pro jų stovinčią transporto priemonę tuo metu, kai sėdėjo savo transporto priemonės viduje, atėjo vėl į transporto priemonių stovėjimo aikštelę ir mėtė akmenis į vyriškį bandžiusį jį sutramdyti. Vaikinas mėtydamas akmenis į vyriškį pataikė į raudonos spalvos transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. neįsidėmėjo bei išdaužė transporto priemonės galinį stiklą. Ji mobiliuoju telefonu padarė trumpą vaizdo įrašą, susijusį su šiuo įvykiu, kurį persiuntė savo sutuoktiniui E. K., ir kuris vaizdo įrašą pateikė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 136-139).

Kaltinamasis D. R. neneigia savo veiksmų, jam inkriminuoti veiksmai įrodyti paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kitais aukščiau išvardintais bylos duomenimis. D. R. pripažino, kad jis sutrikdė visuomenės rimtį, padarė kaltinime nurodytą žalą, nurodė, kad įvykį galėjo matyti aplinkiniai asmenys, tačiau jų reakcijos nematė, teigė, jog aplinkui buvę asmenys galėjo išsigąsti, dėl jo padarytų veiksmų. Iš vaizdo įrašų matyti, kad D. R. praeidamas transporto priemonių stovėjimo aikštelėje pro tarpą tarp raudonos spalvos ir tamsios spalvos transporto priemones, kurių valstybinio numerio nesimato, ranka smūgiuoja į transporto priemonę bei nueina. D. R. praeidamas pro žalios spalvos transporto priemonę, kurios valstybinio numerio nesimato, ranka smūgiuoja į transporto priemonę. Taip pat prieina prie tamsios spalvos transporto priemonės, kurios valstybinio numerio nesimato bei koja smūgiuoja į transporto priemonę, kurios valstybinio numerio nesimato. Vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamasis dešine ranka meta daiktą į asmenį, buvusį prie pastato, vėliau vėl transporto priemonių stovėjimo aikštelėje meta daiktą link asmens, kuris pasilenkia. Tarp šių asmenų transporto priemonių stovėjimo aikštelėje stovi transporto priemonė „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Antrame vaizdo įraše matyti, kaip D. R. praeidamas transporto priemonių stovėjimo aikštele tarp raudonos spalvos ir tamsios spalvos transporto priemonių, ranka smūgiuoja į transporto priemonę bei nueina. Vėliau kaltinamasis grįžta bei dešine ranka užsimojęs meta daiktą bei vėl nueina link gyvenamųjų namų (1 t., b. l. 144-158). Dėl kaltinamojo veiksmų kilę padariniai įrodyti nukentėjusiųjų R. Č., J. S. parodymais, užfiksuoti vaizdo įrašų medžiagoje, apžiūrų protokoluose.

Nusikaltimas padarytas dėl mažareikšmės dingsties – kaltinamojo teigimu susipyko su drauge, pykčio protrūkio, alkoholinių gėrimų vartojimo, tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai. Kaltinamasis D. R. suvokė, kad daužydamas automobilius, keikdamasis necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, kurioje tuo metu buvo žmonių, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad D. R. 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė kumščiu į automobilio „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlį, taip jį sugadindamas ir padarydamas 295 Eur žalą nukentėjusiajai J. S., po ko jis metė akmenį į automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, taip sugadindamas automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, 833,35 Eur vertės ir bagažinės dangtį, 310,13 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas 1 143,48 Eur žalą nukentėjusiajai R. Č., tokiais vandališkais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. R. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 284 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė kaltinamajame akte nurodė D. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismas pagrindo sutikti su prokurorės pozicija, jog lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, neturi. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-437/2007, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis D. R. atlygino 100 Eur turtinę žalą R. Č.. Iš bylos duomenų matyti, jog 2024 m. lapkričio 25 d. R. Č. buvo pervesta 100 Eur suma, pavedimo paskirtyje nurodyta – Nr. IT.NR.01-1-33325-24 (1 t., b. l. 66). Kaltinamasis D. R. taip pat atlygino 335 Eur nukentėjusiajai J. S.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 28 d. nukentėjusiajai J. S. buvo pervesta 335 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta – žalos atlyginimas (1 t., b. l. 120). Pažymėtina, jog 2024 m. gruodžio 3 d. civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1 879,97 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamasis D. R. civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ neatlygino jokios dalies žalos. Darytina išvada, jog visa žala byloje iki nuosprendžio priėmimo neatlyginta, o atlyginta dalis nesudaro pagrindo jos pripažinti lengvinančia aplinkybe, įvertinus neatlygintos žalos dydį, kuris buvo pareikštas civiliniu ieškiniu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. R. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas 7 kartus (1 t., b. l. 183-190), 4 kartus dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. įvykdymo Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis nustatyta, kad administracine tvarka D. R. baustas daug kartų, paskirtos baudos nėra sumokėtos (2 t., b. l. 42-60). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesilankė dėl konsultacijos (2 t., b. l . 65), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydymas nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 62), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra. Teismas, skirdamas bausmę D. R., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – D. R. šiuo metu nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nesimoko, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nurodė, kad yra pašalintas iš Užimtumo tarnybos ir joje registruotis negali, pats darbo nesiieško, laukia, kol Užimtumo tarnyboje galės registruotis ir, kad ji pasiūlys darbą. Šios aplinkybės D. R. charakterizuoja neigiamai bei rodo, kad jis tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, todėl ši kaltinamojo veika nėra laikytina atsitiktine nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu - laisvės apribojimas, tačiau jos jam jokios įtakos neturėjo, juolab asmeniui anksčiau buvo skirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo D. R. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą kaltinamajam yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad inkriminuota veika padaryta esant teistam, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant arešto dydį - 75 paras arešto (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, D. R. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtinga sumažinta 50 parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl civilinių ieškinių

2024 m. rugsėjo 20 d. R. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-66). 2024 m. lapkričio 25 d. J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 335 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 119-120). 2024 m. lapkričio 25 d. R. Č. buvo pervesta 100 Eur suma, pavedimo paskirtyje nurodyta – Nr. IT.NR.01-1-33325-24 (1 t., b. l. 66). Kaltinamasis D. R. taip pat atlygino 335 Eur nukentėjusiajai J. S.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 28 d. nukentėjusiajai J. S. buvo pervesta 335 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta – žalos atlyginimas (1 t., b. l. 120). Be to J. S. 2025 m. vasario 1 d. pranešimu nurodė, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu žalą atlygino, pretenzijų neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosioms atlygino civiliniais ieškiniais prašomas priteisti sumas, pateikė tai patvirtinančius mokėjimo dokumentus, procesai dėl R. Č. ir J. S. civilinių ieškinių nutraukiamas, laikant, jog kaltinamasis iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiosioms padarytas turtines žalas (BPK 107 straipsnis).

„(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 3 d. pareiškė 1 879,97 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 74-86). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Č. ir „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas (toliau - Draudikas) sudarė draudimo sutartį Nr. KTP12407618, kuria buvo apdraustas kilnojamas turtas, automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). R. Č. 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateikė draudikui pranešimą apie įvykusį draudžiamąjį įvykį. Atlikus draudžiamojo įvykio tyrimą nukentėjusiam asmeniui buvo sumokėta 1 879,97 Eur dydžio draudimo išmoka taip atlyginant padarytą žalą. Automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas nusikalstamos veikos įvykdymo metu, nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė D. R.. Darytina išvada, kad „(duomenys neskelbtini)“ patirta turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi šiuo nuosprendžiu kaltinamojo neteisėtais veiksmais ir nusikalstamų veikų įvykdymu, kadangi ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai padarytą 1 879,97 Eur žalą atlygino, todėl įgijo materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo. Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 879,97 Eur žalos yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - kompaktinė plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuota nusikalstama veika, saugomas baudžiamojoje byloje (prie antro tomo viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. R. sumažintą galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti, kad nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Kauno apskrityse esantys teismai turi atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., tel.+370 346 56216).

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Procesą dėl civilinės ieškovės J. S. 335,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt penkių eurų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Procesą dėl civilinės ieškovės R. Č. dėl 100,00 Eur (vieno šimto eurų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš D. R. civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ 1879,97 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 97 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas iš nusikalstamos veikos vietos, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.