- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-305-485/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33325-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- D. R.
- Civilinis ieškovas
- J. S., R. Č., „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nubaustas 75 (septyniasdešimt penkiomis) paromis arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. R. paskirta sumažinta galutinė bausmė – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
Procesas dėl civilinės ieškovės J. S. 335,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt penkių eurų) turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.
Procesas dėl civilinės ieškovės R. Č. dėl 100,00 Eur (vieno šimto eurų) turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.
Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista iš D. R. civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ 1879,97 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 97 ct) dydžio suma turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje, Kaune, V. K. prospekte prie pastato Nr. 55, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė kumščiu į automobilio „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlį, taip jį sugadindamas ir padarydamas 295 Eur žalą nukentėjusiajai J. S., po ko jis metė akmenį į automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, taip sugadindamas automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, 833,35 Eur vertės ir bagažinės dangtį, 310,13 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas 1 143,48 Eur žalą nukentėjusiajai R. Č., tokiais vandališkais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, spręsdamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo klausimą, padarė išvadą, jog šioje byloje nėra pakankamai aplinkybių, kurios leistų konstatuoti šios kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį ir konstatuoti lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe tai, kad jis atlygino turtinę žalą nukentėjusiesiems asmenims ir skirti bausmę, nesusijusią su asmens izoliavimu nuo visuomenės – t. y. baudą.
1.1. Apelianto manymu, ta aplinkybė, jog jis, būdamas bedarbis nespėjo atlyginti ieškinio draudimo kompanijai, nepaneigia minėtosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo, juo labiau, jog nurodytasis draudimo įmonės ieškinys yra išvestinio pobūdžio, netiesioginis, o sprendžiant minėtosios lengvinančios aplinkybės buvimą ar nebuvimą kaltininko veiksmuose, itin svarbu atlyginta žala tiesioginiams nukentėjusiesiems. D. R. skunde pažymi, kad iš jo priteistą civilinį ieškinį draudimo įmonei jis sieks kuo greičiau atlyginti. Apelianto įsitikinimu, jam turi būti nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. ne tik pilnas prisipažinimas ir gailėjimasis, bet ir žalos nukentėjusiesiems asmenims atlyginimas, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam arešto bausmę, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus.
1.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad nors nuosprendyje teismas vertino tai, kad praeityje jis buvo teistas, tačiau pažymi, kad bausmes yra atlikęs, jau padarė galutines griežtas išvadas savo atžvilgiu ir daugiau gyvenime nenusikals. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad intensyviai ieško darbo, padeda tėvams buityje, be to rūpinasi neįgaliuoju savo broliu. D. R. nuomone, įvertinant šioje byloje nustatytas faktinio pobūdžio jo gynybines aplinkybes, yra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliacinio skundo argumentams ir prašė jį tenkinti. Prokurorė su nuteistojo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama kaltė dėl inkriminuoto nusikalstamo padarymo bei veikos kvalifikavimas, keliami atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo bei bausmės švelninimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės
7. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
8. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, spręsdamas bausmės D. R. skyrimo klausimą, išsamiai išanalizavo ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo sąlygas. Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikalstamais D. R. veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiosioms R. Č. ir J. S., kurioms padarytą žalą kaltinamasis atlygino, be to, byloje civiliniu ieškovu buvo pripažintas ir „(duomenys neskelbtini)“, kuris pareiškė 1 879,97 Eur civilinį ieškinį. D. R. civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ neatlygino jokios dalies žalos.
9. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad teismas, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-437/2007, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013).
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosioms padarytą žalą D. R. atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, o civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“, nors su jo pareikštu ieškiniu D. R. taip pat sutiko, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei iki šios proceso apeliacinės instancijos teisme stadijos, jokios žalos dalies „(duomenys neskelbtini)“ neatlygino, kas duoda pagrindo išvadai, kad apeliantas nerodo iniciatyvos kuo greičiau ją atlygint ir tai nesudaro pagrįstų prielaidų civiliniam ieškovui tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog apelianto atlyginta turtinė žalos dalis nesudaro pagrindo jos pripažinti lengvinančia atsakomybę aplinkybe.
Dėl paskirtos bausmės
11. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už apeliantui inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
12. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas D. R. skirtiną bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, taigi, nei teisės aktų nuostatų, nei bausmės skyrimo principų nepažeidė.
13. Parenkant bausmės rūšį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. R. teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau jis teistas 7 kartus, ir 4 kartus už analogiško s nusikalstamos veikos padarymą, eilę kartų baustas administracine tvarka. Taip pat įvertino ir kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – kad D. R. niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, bylos duomenys patvirtina ir tai, jog jis buvo pašalintas iš Užimtumo tarnybos ir joje registruotis negali, pats darbo taip pat neieško. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, jog ši jo padaryta veika nelaikytina atsitiktine. D. R. tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, jo propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, todėl, įvertinęs tiek šias, tiek ir teigiamai kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus ne griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau kiek švelnesnę – su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. areštą.
14. Tenkinti nuteistojo prašymą pakeisti arešto bausmę bauda nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Kaip minėta, D. R. ne kartą teistas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, tačiau jos jam jokios įtakos neturėjo, be to, kaip minėta, apeliantas nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kad patvirtina jį neturint jokių pajamų ir kas kelia pagrįstų abejonių dėl bausmės tikslų bei jos įgyvendinimo galimybės skiriant jam finansinio pobūdžio bausmę.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę gali sušvelninti ar pagriežtinti tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. R. bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 104,14 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo D. R. išlaidas.
17. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuteistasis nedirba, negauna jokių legalių pajamų, patvirtina, jog iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant nuteistajam teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nebus objektyvių galimybių, todėl šios išlaidos iš nuteistojo D. R. valstybės naudai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš D. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.