Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Apolevič (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24997-2025 (toliau – ir Nutarimas), priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25285740988, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Apolevič nutarimu Nr. 10-ANR_N-24997-2025 M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 d., 426 straipsnio 5 d. už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 21 d. 00 val. 59 min. Vilniuje, Oslo gatvėje vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/val. greitį, įvertinus greičio matuoklio paklaidą važiavo 103 km/val. greičiu, stabdomas pareigūno nestojo toliau tęsdamas judėjimą link Gariūnų g. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Už šiuos administracinius nusižengimus M. G. paskirta subendrinta galutinė administracinė nuobauda – 860 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams.

Nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Apolevič 2025 m. spalio 16 d. Nr. 10-ANR_N-24997-2025 M. G. pateikė skundą, kuriame prašoma nutarimą peržiūrėti. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais: jis turi galiojantį Maroko vairuotojo pažymėjimą, kurį išdavė valstybė esanti sutarties šalimi 1968 m. Vienos kelių eismo Konvencijoje, kaip pilnos dienos valandų skaičiaus studentas su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje jis tiki, kad jo vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvoje privačiam, ne komerciniam pateikimui, remiantis prieš tai įvardyta 1968 m. Vienos kelių eismo Konvencija. Be to, jį sustabdė policija įprastam patikrinimui ir jie patikrino jo vairuotojo pažymėjimą, tačiau leido jam toliau važiuoti be jokio įspėjimo arba perspėjimo. Tai privertė jį manyti, kad jo vairuotojo pažymėjimas buvo galiojantis ir tinkamas naudoti Lietuvoje. Jis prisiima atsakomybę, taip pat jis pripažįsta, kad jo transporto priemonės patikros galiojimo laikas baigėsi. Jis nežinojo apie tai tuo metu, kadangi tuo metu jis buvo susikoncentravęs į savo laikiną leidimą gyventi, bet jis pilnai supranta, kad tai buvo jo atsakomybė ir jis pripažįsta savo kaltę. Jis atitinkamai sutinka su tuo, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kadangi jis elgėsi iš geros valios ir neturėdamas paskatos pažeisti Lietuvos įstatymų. Be to, jis prašo teismo: peržiūrėti jo sprendimą, atšaukti draudimą vairuoti, taikyti tik proporcingas baudas .

Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucijos atstovas nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame be kita ko, inkriminuota ir veika dėl vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones. Vis dėlto nagrinėjant bylą išsamiai įvertinti su vairuotojo pažymėjimu susiję duomenys, įskaitant užsienio valstybės išduoto dokumento galiojimą, todėl ši veika buvo panaikinta. Pripažinta, kad Pareiškėjas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, todėl už šią veikos dalį jis nebuvo traukiamas atsakomybėn. Tačiau pareigūnai fiksavo ir daugiau administracinių nusižengimų, už kurių padarymą Pareiškėjas patrauktas atsakomybėn.

Pareiškėjas pagrįstai nubaustas už padarytus pažeidimus, kurių faktinės aplinkybės yra aiškiai nustatytos vaizdo medžiaga, ir dokumentais. Jo elgesys – sąmoninga nesustojimas pagal pareigūno reikalavimą, leistino greičio viršijimas, transporto priemonės eksploatavimas be privalomų dokumentų – sudaro savarankiškas administracinio nusižengimo sudėtis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Institucija prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. G.. Teismas ėmėsi visų būtinų proceso priemonių siekiant užtikrinti M. G. dalyvavimą procese. 2026 m. sausio 2 d. el. paštu buvo gautas Pareiškėjo patvirtinimas, jog jam siųstas šaukimas gautas ir jis dalyvaus teismo posėdyje.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko (atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant), todėl byla buvo išnagrinėta patrauktam asmeniui M. G. ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Prašymų negauta.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo bylą išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pažymėtina, jog bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog įrodymais administracinio nusižengimo byloje gali būti pripažįstami bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, atitinkantys leistinumo bei sąsajumo reikalavimus. Įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos ar teismas nėra įstatymo įpareigotas surinkti visus įmanomus įrodymus patvirtinančius ar paneigiančius administracinio nusižengimo padarymą, būtina surinkti tiek įrodymų, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad su Nutarimu iš dalies sutinka, tačiau mano, kad jis priimtas neįvertinus visų aplinkybių, todėl prašo jį peržiūrėti iš naujo teismo tvarka, neskirti atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, paskirti proporcingas baudas.

Pareiškėjas neginčija procesinių dokumentų tinkamo įteikimo, bylos nagrinėjimo Institucijoje rašytine tvarka klausimų, todėl teismas apie tai plačiau nepasisako.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

2025 m. rugsėjo 21 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 0239-ANR-P-163483-2025 nurodyta, kad M. G. 2025 m. rugsėjo 21 d. 00 val. 59 min. Oslo g. Vilniuje vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, tačiau Institucijos 2025 m. spalio 16 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-24997-2025 minėta veika buvo panaikinta. Dėl šios priežasties teismas detaliau nevertina Pareiškėjo skundo argumentų dėl teisės vairuoti transporto priemones galiojimo aplinkybių.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra.

Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad Pareiškėjas nesutinka tik su administracinio nusižengimo protokole nurodyta veika, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės. Kitų nusižengimų Pareiškėjas neginčija, todėl teismas detaliau jų nevertina.

Nagrinėjamu atveju Institucija surinko pakankamai įrodymų, išsamiai ištyrė visus byloje esančius duomenis, pripažino juos įrodymais ir priėmė sprendimą.

Bylos medžiaga ir pareigūnų tarnybinių kamerų įrašai aiškiai patvirtina, kad Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį, transporto priemonė buvo eksploatuojama be galiojančios techninės apžiūros ir be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie bylos datą ir laiką, į posėdį neatvyko ir nepateikė jokių objektyvių priežasčių. Šią aplinkybę patvirtina ir Pareiškėjo skundo turinys, kuriame pasisakoma dėl teisės vairuoti transporto priemones galiojimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, teismas ar institucija (pareigūnas) įvertinusi padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus gali paskirti mažesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Kaip teisingai pažymima teismų praktikoje – specialioje dalyje numatytos sankcijos gali būti švelninamos tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-719/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinta, kad paprastai norint nukrypti nuo bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių reikia nustatyti aplinkybių, kurie parodo mažesnį administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Pareiškėjo padaryti KET pažeidimai negali būti įvardinti kaip mažareikšmiai ir nesukėlę pavojingumo įstatymo saugomiems vertybėms, nes ženkliai viršytas greitis, pareigūnų reikalavimų nevykdymas kėlė riziką ir kitiems eismo dalyviams, ir pačiam Pareiškėjui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Pareiškėjas jam inkriminuotus nusižengimus padarė tiesiogine tyčia (suvokė veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti), todėl tiriamus pažeidimus negalima pavadinti atsitiktiniais. Pareiškėjas savo kaltę dėl skundžiamame nutarime inkriminuotų administracinių nusižengimus neneigė, iš esmės pripažino, kas gali būti vertinama jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas anksčiau baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, tačiau tai buvo nešiurkštūs pažeidimai, didžioji dalis apmokėta administraciniuose nurodymuose nustatytais terminais. Pažeidimas padarytas Vilniaus miesto ribose, tačiau eismas nebuvo labai intensyvus.

Išanalizavęs šias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad Pareiškėjo elgesyje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios liudytų apie mažesnį, jo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, pavojingumą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad greitis buvo viršytas Vilniaus aplinkkelyje, kuriame, skirtingai nuo miesto gatvių, nėra šviesoforų, pėsčiųjų perėjų, kuriuo galima važiuoti didesniu greičiu; kaip matoma iš vaizdo įrašo „BMW_ch2_20250921005940_20250921010042.mp4“ 00:59:53 min. Pareiškėjas pravažiavo jį akivaizdžiai stabdantį policijos pareigūną, 01:00:25 min. Pažeidėją besivejantis policijos ekipažas įjungia švyturėlius, 01:00:27 min. Pažeidėjas pradeda stabdyti savo vairuojamą automobilį ir 01:00:34 min. sustoja, visų kitų išvardintų aplinkybių kompleksas, leidžia prieiti pagrįstos išvados, kad Pareiškėjas, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 36 mėnesiams metu, patirs iš dalies per didelius padarinius, todėl teismo vertinimu ANK nustatytų sankcijų paskirtis gali būti pasiekta Pareiškėjui paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Kitas argumentas, kuris svarbus sprendžiant klausimą dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės teisingumą susijęs su ANK 426 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 68 straipsnio 2 dalyje nustatytų specialios teisės atėmimo terminų nesuderinamumu, atsižvelgiant į skirtingą administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį. Pažymėtina, kad neretai, teismų praktikoje už transporto priemonių vairavimą, kai vairuotojams nustatomas sunkus girtumo laipsnis, skiriami minimalūs, t. y., vienerių metų specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminai. Įvertinus teismų praktiką bei palyginus ANK 426 straipsnio 7 dalies ir BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, galima įžvelgti praktinę nagrinėjamos ANK nuostatos taikymo problemą, jog – administraciniai teisės pažeidimai yra pavojingos veikos, tačiau jų pavojingumas negali prilygti nusikalstamų veikų pavojingumui. Atitinkamai, sankcijos už ANK numatytus kelių eismo taisyklių pažeidimus turi būti švelnesnės. Taip pasakytina ir apie administracinio ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios nors ir numatytos skirtingose teisės šakose, tačiau skirtos atlikti analogiškas funkcijas – padėti įgyvendinti bausmės ar nuobaudos paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad teisei priešingų veikų pavojingumas yra vertinamas dviem lygiais: įstatyme ir teisinėje praktikoje. Iš BK 68 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad įstatymų leidėjas nustato kur kas platesnes galimybes teismui individualizuoti skiriamą poveikio priemonę – nuo 1 iki 5 metų (BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalių ir 281¹ straipsnio atžvilgiu – iki 7 metų), tuo tarpu ANK 424 straipsnio 7 dalis numato nuo 3 iki 5 metų. Teismo vertinimu, tokia situacija sudaro pagrindą sumažinti Pareiškėjui paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Apolevič 2025 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24997-2025, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25285740988, ir M. G. administracinio poveikio priemonės (teisių vairuoti transporto priemones) terminą sumažinti iki 2 metų, kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.