- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-18
- Bylos Nr.
- eI-12449-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02501-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- VšĮ „Gargždų švara“
- Atsakovas
- R. T.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovui R. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi prašymu į teismą, prašydama iš atsakovo R. T. (toliau – ir atsakovas) priteisti 180,70 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šių Nuostatų atitinkamos redakcijos (patvirtintos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295; 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-27 ir kt.) numatė konkrečius vietinės rinkliavos dydžius, apskaičiuotinus priklausomai nuo nekilnojamojo daikto paskirties.
Žemesnės instancijos teismas
Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad vietinė rinkliava skaičiuojama už gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šiam objektui įvertinus NTR įregistruotą paskirtį buvo pritaikytas Nuostatų I priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – viena namų valda kaime. Pagal Nuostatų 25 punktą mokėjimo pranešimai pateikiami vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinomą adresą.
Atsakovui apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimas per teismo nustatytą terminą nepateiktas. Iki teismo posėdžio pradžios duomenų apie vietinės rinkliavos sumokėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija. Administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d.). Nuostatų 5.6 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (t. y. vietinė rinkliava) – tai Savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. įsigaliojo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (keisti Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T11-134, 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216; 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-27), kuriuose vietinės rinkliavos sąvoka išliko nepakitusi. Ir nuo 2017 metų, ir vėliau įsigaliojusių Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriuos atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti.
Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto ar teisėtai valdantys tokį turtą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Pagal NTR registro išrašo duomenis nekilnojamasis daiktas – pastatas (sodo pastatas), paskirtis kita (sodų) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui (NTR išrašo 2.2; 4.2). Taigi atsakovas nuosavybės valdymo laikotarpiu pagal Nuostatų teisinį reguliavimą yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu konstatuojama, kad pareiškėja pagrįstai apskaičiavo ir reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą.
Iš teismui teikiamos pažymos apie skolą ir mokėjimo pranešimų, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nėra sumokėta 180,70 Eur vietinės rinkliavos. Duomenų, kad įvardijamu laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikti duomenys apie nesinaudojimą nekilnojamuoju daiktu ir būtų priimtas sprendimas atleisti nekilnojamojo daikto savininką nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, nėra.
Teismas konstatuoja, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.).
Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Dėl skolos sumokėjimo dalimis
Teismui pateiktas 2023-12-14 šalių susitarimas dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnis numato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis (toliau – ir CPK). CPK 284 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims.
CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, remdamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgia į šalių finansinę padėtį bei kitas išskirtines aplinkybes – sveikatos būklę ir kt. (pvz., 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-251/2011; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-696/2009).
Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011). Taip pat pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012).
Įvertinus aukščiau išdėstytą bei nustačius, kad 2023-12-14 tarp ginčo šalių sudarytas susitarimas dėl skolos padengimo dalimis, prašymas tenkintinas ir teismo spendimu priteisiamos vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumokėjimas išdėstomas 2023-12-14 susitarime numatyta tvarka iki 2024-05-31.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkinti.
Iš atsakovo R. T. pareiškėjai VšĮ „Gargždų švara“ priteisti 180,70 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31.
Šiuo sprendimu priteistos vietinės rinkliavos įsiskolinimo mokėjimą išdėstyti dalimis 2023-12-14 ginčo šalių susitarime numatytomis sąlygomis, sumokant įsiskolinimą iki 2024-05-31.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.