- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- eI3-229-860/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02727-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Chips“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“
- Advokatai
- Algirdas Gedminas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Chips“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (šiuo metu bankrutuojanti, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Plastic Chips“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, ir Departamentas) 2018 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 146 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad UAB „Plastic Chips“ pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 2 straipsnio 36 ir 38 dalis yra „gamintojas ir importuotojas“. Kaip gamintoja ir importuotoja Bendrovė privalo tvarkyti (organizuoti tvarkymą) jos išleistų į vidaus rinką gaminiais pripildytų pakuočių atliekas. Šios pareigos ji vykdyti tiesiogiai negali, o privalo pareigų, susijusių su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdymą pavesti gamintojų ir importuotojų organizacijai. Kad vykdytų įstatyme nustatytas pareigas, Bendrovė yra sudariusi sutartį su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO). 2017 m. gruodžio 19 d. pareiškėja gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – AM) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 ir 2018 m. kovo 13 d. gavo AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) raštą Nr. MAKS-D2-796, kuriais buvo informuota, kad jai yra panaikinti PTO išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 metus ir Bendrovė privalo susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2015 m. Departamentas atliko Bendrovės veiklos patikrinimą ir 2018 m. rugsėjo 14 d. surašė patikrinimo aktą Nr. K-77 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėja pateikė pastabas, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta ir AAD 2018 m. spalio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir įpareigojo Bendrovę sumokėti 4 273 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2015 metų periodą. Pareiškėja teigia, kad AAD Sprendimas nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis apie jos ar kitų asmenų padarytus teisės aktų pažeidimus, t. y.: (i) AAD, patikrinimą atlikusi institucija, iš viso netyrė Bendrovės faktinės veiklos, susijusios su pareigų, kylančių pareiškėjai, kaip apmokestinamosios pakuotės gamintojai-importuotojai. Sprendimas paremtas kitos institucijos, t. y. Vilniaus RAAD, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82. Pastarasis Vilniaus RAAD sprendimas yra priimtas remiantis to paties Vilniaus RAAD priimtais trečiojo asmens UAB „Metrail“ atžvilgiu 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35, 2015 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. VR-14.7-413, 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59; (ii) visi nurodyti Vilniaus RAAD priimti sprendimai PTO ir UAB „Metrail“ atžvilgiu yra apskųsti teismui ir šių skundų pagrindu yra iškeltos administracinės bylos Nr. eI-27-789/2018, Nr. eI-36-426/2018, Nr. eI-97-561/2018 (dėl Vilniaus RAAD UAB „Metrail“ panaikintų pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų) ir Nr. eI-1570-789/2018 (dėl Vilniaus RAAD panaikintų PTO išrašytų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų). Šios bylos nėra išnagrinėtos ir teismo sprendimai nepriimti. Nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, ar Vilniaus RAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus PTO ir UAB „Metrail“ atžvilgiu, ar teisingai apskaičiavo nesutvarkytų ar netinkamai sutvarkytų atliekų kiekį. Vilniaus RAAD priėmus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 ir juo panaikinus pareiškėjai PTO išrašytus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Bendrovei kilo pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tiek, kiek buvo panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Taigi Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82 pareiškėjai sukelia teisines pasekmes – pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tiek, kiek Vilniaus RAAD panaikino pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. PTO apskundus teismui Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, jo vykdymas buvo sustabdytas. Vilniaus RAAD jau 2013 metais, t. y. UAB „Metrail“ vykdant neteisėtas atliekų eksporto operacijas, jau žinojo arba privalėjo žinoti (kontroliuoti eksporto operacijas), jog ši bendrovė (UAB „Metrail“) pažeidė kompetentingos institucijos, t. y. Vilniaus RAAD, informavimo apie planuojamus vežimus terminus. Vilniaus RAAD buvo žinomi užsienio valstybių subjektai, kuriems UAB „Metrail“ vežė atliekas perdirbti. Todėl Vilniaus RAAD jau 2013 metais turėjo visas galimybes ir pagal teisės aktų nuostatas privalėjo sustabdyti UAB „Metrail“ daromus pažeidimus, tačiau to nepadarė, o leido šiai bendrovei (UAB „Metrail“) tęsti neteisėtas eksporto operacijas iki 2015 metų (imtinai). Dėl UAB „Metrail“ padarytų pažeidimų 2013 metais tik 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti šios bendrovės išrašytus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2013 metus, nors institucija privalo sistemingai kontroliuoti atliekų eksporto operacijas. Sprendimas, kuriuo naikinami Bendrovei PTO išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai ir jo teisinės pasekmės – Bendrovės pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2015 metus, kyla dėl pačios institucijos, priėmusios Sprendimą netinkamai vykdytų ar nevykdytų funkcijų, neužkertant kelio trečiojo asmens, t. y. UAB „Metrail“, pažeidimams ar galimai padarytoms nusikalstamoms veikoms.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad UAB „Plastic chips“ pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti PTO. Pareiškėja, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią jai pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalis). Departamentas, atlikdamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD, ir minimalios bei proporcingos kontrolės naštos principu. Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38- 19)-VR-1.7-9630 pateiktą informaciją apie 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr.VR-17.5-82 panaikinti PTO gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; AM Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktą deklaraciją, forma FR0524 (toliau – ir deklaracija) bei ataskaitas apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus). Pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijos FR0524 formoje, 2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) deklaracijas, pateikė PTO išduotus dokumentus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. AM Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO Bendrovei išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2015 m. mokestiniu laikotarpiu: patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), metalinių pakuočių kiekis – 2,1391. Dėl to Bendrovė privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį 2015 m. laikotarpiu, tikslinant deklaraciją pagal Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos pildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658, reikalavimus. Pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., deklaracijos VMI nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Ji 2015 m. neįvykdė (0 proc.) LR Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduoties (54 proc.), todėl pagal Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų“ (galiojanti redakcija nuo 2018 m. balandžio 4 d.) (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas), 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 4 273 Eur. Mokestinė prievolė – pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjai. Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar apskaičiuoti delspinigiai, nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2015 m. laikotarpį. PTO išrašyti patvirtinimai apie sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas pareiškėjai buvo pripažinti negaliojančiais remiantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, 55 punktu. Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne PTO išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais). Tai reiškia, kad, panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo (PTO) nustatyta tvarka ir terminu nepateikė atsiliepimo į skundą.
4. Pareiškėja, atsakovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
6. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 146 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Pareiškėja UAB „Plastic Chips“ teikė Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikoma gamintoja (importuotoja), kuriai kyla pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas.
8. Pareiškėja ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2015 m. rugpjūčio 11 d. sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/15/08/11/072, kurios pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įsipareigojo organizuoti pareiškėjos 2015 metais į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleidžiamų pakuočių atliekų tvarkymą sutarties priede Nr. 1 nustatytais įkainiais.
9. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi ir Aprašo 56 punktu, priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Patvirtinimų numeriai, kurie yra netekę galios, kiekiai (t) bei mokestiniai metai nurodyti šio rašto priede. Rašte teigiama, kad pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. turi apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kadangi su šiuo raštu pateiktame priede nurodyti patvirtinimai yra netekę galios.
10. Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 nurodoma, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai už 2015 metus; jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (už 2015 m.), kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 4 349 942 t.
AM Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54.
11. Kauno RAAD 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. MAKS-D2-796 „Dėl mokestinės prievolės“ informavo pareiškėją, kad jai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 15, 16, 17 punktus atsirado prievolė tikslinti VMI pateiktas deklaracijos formas FR0524 (21 langelyje ir priede FR0524Z panaikinant duomenis apie metalinių pakuočių sutvarkymą) ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis. Raštu pareiškėja įpareigota iki 2018 m. kovo 15 d. patikslinti deklaracijos formą ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą už tą metalinių pakuočių kiekį, kuriam buvo pritaikyta mokestinė lengvata pagal negaliojančiais pripažintus pareiškėjai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus metalinių pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus.
Patikrinimo akte nurodoma, kad pareiškėja, pagal patvirtintus duomenis deklaracijos FR0524 formoje, 2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąsias gaminiais pripildytas metalines pakuotes ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinus nesutvarkytais patikrinimo akto 1 lentelėje 3 stulpelyje pateiktus metalinių pakuočių atliekų kiekius, pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už pagamintą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamųjų metalinių pakuočių kiekį. Atsižvelgiant į pareiškėjos deklaracijos FR0524 formoje nurodytą pagamintų ir išleistų į vidaus rinką gaminių pakuočių kiekį – 3 960 t, pareiškėjai apskaičiuotas ir Patikrinimo akte nurodytas mokestis – 4 273 Eur. Mokesčio apskaičiavimas pagrindžiamas Patikrinimo akto priede Nr. 1.
13. Pareiškėja 2018 m. spalio 12 d. pateikė Departamentui rašytinius paaiškinimus dėl Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių.
14. Departamentas 2018 m. spalio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir juo Bendrovei priskaičiuotus mokesčius.
Sprendime nurodyta, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2015 m. mokestiniu laikotarpiu (pakuočių atliekų kiekis 2 139 t, PTO išrašytų dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl, pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį 2015 metais. Sprendime taip pat nurodoma, jog, įvertinus perdirbtus pakuočių atliekų kiekius, sprendimu panaikinus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, atliktas faktinio pakuočių atliekų sutvarkymo įvykdymo perskaičiavimas nuo į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų kiekių. Konstatuota, kad pareiškėja neįvykdė 2015 m. (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo – perdirbimo – užduoties (54 proc.). Iki patikrinimo pradžios (2018 m. rugpjūčio 7 d.) pareiškėja nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2015 m. mokestinį laikotarpį, todėl pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Tad, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, Bendrovei patikrinimo metu apskaičiuota už 2015 m. mokestinį laikotarpį privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma – 4 273 Eur.
Kaip matyti iš sprendimo, AAD priimdamas Sprendimą patvirtinti Patikrinimo aktą iš esmės atsižvelgė ir į pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus.
15. Pareiškėja nesutinka su minėtu Departamento 2018 m. spalio 23 d. sprendimu, tad skundžia jį teismui.
16. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad šios bylos išsprendimas didele dalimi yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose.
17. Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8).
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8) patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.
Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD (Aprašo 56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas) (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 106 punktas).
18. LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ bei Įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
19. Neteisėtais pripažinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013 m. spalio 5 d. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasi LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82) principas lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 114 punktas).
20. LVAT išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-1239-502/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl AM Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje buvo konstatuota, kad patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, jog bendrovė (UAB „Metrail“) 2015 metais iš komunalinių atliekų srauto, (duomenys neskelbtini), pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir atliekų ataskaitos duomenis surinko (gavo) 0,4 t metalinių pakuočių atliekų. Už metalinių pakuočių atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, (duomenys neskelbtini), bendrovė negalėjo išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, nes minėtas bendrovės padalinys pagal Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymą į sąrašą įrašytas kaip metalinių pakuočių surinkėjas (S1 būdas) ne iš komunalinio srauto; taip bendrovė pažeidė Įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1 punkto ir kt. teisės aktų reikalavimus (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 76 punktas).
Bendrovė (UAB „Metrail“) negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų surinkimą įrodančių dokumentų, nes metalinių pakuočių atliekos buvo išvežtos (eksportuotos) į Latvijos bendrovę, kuri nevykdo metalinių pakuočių atliekų perdirbimo veiklos. Bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. iš nekomunalinio atliekų srauto surinko 4 751 t metalinių pakuočių atliekų, už kurias negalėjo būti išrašomi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nes bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. išbraukta iš sąrašo. UAB „Metrail“ nefiksavo fizinių asmenų duomenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad metalinių pakuočių atliekos buvo surinktos, nepateikė, taip bendrovė pažeidė Įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 2 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimus (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 77 punktas).
Administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 taip pat nustatyta, kad SIA „Latvian recycling company“ galėjo vykdyti tik metalinių pakuočių atliekų (kodas 15 01 04) surinkimo, perkrovimo, rūšiavimo ir saugojimo veiklą, tačiau ji neturėjo teisės vykdyti metalinių pakuočių atliekų perdirbimą. Todėl UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nesant dokumento, patvirtinančio, jog SIA „Latvian recycling company“ turi teisę ir pakankamų pajėgumų perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus. Bendrovei nepateikus patvirtinimų apie perdirbtas ir sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas tinkamai nuspręsta, kad atsakovas pagrįstai už šias atliekas išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažino išrašytais neteisėtai ir naikintinais. Atliekų sutvarkymą grindžiant tik perdavimu SIA „Latvian recycling company“ (per 2015 m. iš viso 5 824,27 tonos) ir nepateikus tinkamų įrodymų apie atliekų perdirbimą, pagrįstai pripažinta, kad visi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ buvo išrašyti neteisėtai (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 80–81 punktai).
LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 paliko nepakeistą VAAT 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3534-1066/2021, kuriuo buvo atmestas UAB „Metrail“ skundas dėl AM Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo.
21. Taigi, LVAT išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-1239-502/2022 ir eA-927-525/2022 nustatytos aplinkybės turi tiesioginės įtakos ir sprendimui nagrinėjamoje byloje.
22. Minėta, kad jei nustatoma, jog yra pažeistas bent vienas iš teisės aktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai yra išrašyti neteisėtai.
Byloje nustatyta, kad UAB „Metrail“, kaip nustatyta ATĮ 34²⁵ straipsnyje, tinkamai nesutvarkė 2015 m. UAB „Plastic Chips“ surinktų 2 139 t metalinių pakuočių atliekų. Šių atliekų sutvarkymą pagrindė pareiškėjai UAB „Plastic Chips“ išduotas patvirtinimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas UAB „Metrail“ išrašyto atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento pagrindu. Tačiau, kaip minėta, AM Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 buvo panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 m., kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. O šį sprendimą ginčijant, LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022, be kita ko, konstatavo, kad Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59 yra teisėtas ir pagrįstas.
23. Taip pat minėta, kad LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 paliko nepakeistą AM Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie UAB „Metrail“ buvo išrašyti už 2015 metus.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovui priėmus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 dėl patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, apie tai gamintojai ir importuotojai (taip pat ir pareiškėja), kuriems šie patvirtinimai buvo išrašyti, informuoti Apraše nustatyta tvarka Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 ir 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9629; be to, jie buvo įtraukti į administracinę bylą Nr. eA-927-525/2022. Taigi pareiškėja turėjo galimybę realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų teisminę gynybą sprendžiant dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 teisėtumo ir pagrįstumo. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinus pareiškėjai išrašytą patvirtinimą, dėl pareigos sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis jos atžvilgiu buvo atliekamas atskiras patikrinimas ir priimtas savarankiškas sprendimas, kurį ji turėjo teisę skųsti teismine tvarka ir šia teise šioje administracinėje byloje pasinaudojo.
25. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Nors minėti patvirtinimai (VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą) yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, be kita ko, pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir nurodė, kad būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi, tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne) taikymo proporcingumo.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, 2018 m. spalio 23 d. Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Taigi, teisėjų kolegija akcentuoja, kad tai nėra sankcija; kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.
Be to, atmestini ir kiti pareiškėjos skundo argumentai, kad nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, ar Vilniaus RAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus PTO ir UAB „Metrail“ atžvilgiu, ar teisingai apskaičiavo nesutvarkytų ar netinkamai sutvarkytų atliekų kiekį ir pan. Šiuo metu minėtos aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
27. Remiantis Aprašo (nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija) 3 punktu, patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. Pagal to paties Aprašo 56 punktą, sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaujantis Aprašo 55 punktu, priima RAAD. Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas). Remiantis Aprašo 58 punktu, dokumentas (dėl viso dokumente nurodyto atliekų kiekio) ar jo dalis (dėl dalies dokumente nurodyto atliekų kiekio) ir (ar) patvirtinimas (dėl viso patvirtinime nurodyto atliekų kiekio) ar jo dalis (dėl dalies patvirtinime nurodyto atliekų kiekio) laikomas netekusiu galios nuo sprendimo priėmimo dienos.
28. Kaip minėta, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareiškėjai išrašytą patvirtinimą apie pakuočių atliekų sutvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis LVAT nutartimi, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, pripažinta teisėta ir pagrįsta (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 rezoliucinės dalies 6 pastraipa).
29. Patvirtinimai, minėta, yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.
30. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį (nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. galiojanti redakcija), gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija), Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 10 d. galiojanti redakcija) 7 punkte nustatyta mokėtino mokesčio už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiavimo tvarka (matematinė formulė).
31. Kaip minėta, pareiškėjai priskaičiuotas 4 273 Eur mokestis pagrindžiamas Patikrinimo akto priede Nr. 1. Pareiškėja teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai. Taigi, tarp bylos šalių nėra ginčo dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio. Teismas nenustatė, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, panaudoti netikslūs duomenys apie pareiškėjos į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes ar pritaikyta neteisinga mokesčio apskaičiavimo formulė.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje pareiškėjos atstovas teigė, jog LVAT panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu; tad, pasak pareiškėjos, atitinkamu procentu turi būti sumažinta ir sankcija jai. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos atstovo išsakytais argumentais nesutinka. Visų pirma, minėta, tai nėra sankcija, o yra mokestis. Antra, kaip matyti iš LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, teismas pasisakė dėl 2013 metais išduotų įrodančių dokumentų. O šioje byloje yra aktualūs ne 2013 m., o 2015 m. išduoti atitinkami dokumentai. Tad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad, vadovaujantis minėta LVAT nutartimi, pareiškėjai atitinkamai turėtų būti sumažintas priskaičiuotas mokestis.
32. Pareiškėja tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir atstovas teismo posėdyje teigė, kad šioje byloje turėtų būti vadovaujamasi VAAT 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1468-484/2019 ir 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1468-484/2019 (turi būti eI-1439-484/2019), nes jie buvo priimti esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms; minėtose bylose teismas nusprendė atitinkamus AAD sprendimus panaikinti. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad to paties teismo priimti sprendimai niekaip nesaisto teisėjų kolegijos šioje byloje priimant sprendimą. Tad teisėjų kolegija priimdama sprendimą nesivadovauja pareiškėjos nurodytais VAAT sprendimais, juo labiau kad jie dar nėra įsiteisėję. Šiai bylai aktualūs tik anksčiau minėti LVAT nutartyse pateikti išaiškinimai, kuriais ir yra vadovaujamasi šioje byloje priimant sprendimą.
33. Pareiškėja dar akcentuoja, kad atsakovas nevykdė pozityvios pareigos užtikrinti sukurtos sistemos funkcionavimą, užkirsti kelią pažeidimams, laiku nenustatė UAB „Metrail“ pažeidimų, nesiėmė reikiamų priemonių ir pan.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjos teiginiai labiau yra deklaratyvūs, nei turintys realų pagrindą. Visų pirma, pabrėžtina, kad nepagrįsta būtų reikalauti iš atsakovo visus galimus pažeidimus prevenciškai užkardyti. Akivaizdu, kad pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Kaip matyti iš bylos, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Tad nepagrįsti pareiškėjos atstovo teiginiai, kad atsakovas tuo metu jau turėjo stabdyti įmonės veiklą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas kitais metais, t. y. 2016 m., vėl atliko UAB „Metrail“ 2015 m. patikrinimą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Teisėjų kolegija nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio, juo labiau, kaip pareiškėja teigia, pozityvios pareigos nevykdymo ir pan.
34. Apibendrinat konstatuotina, kad atsakovas turėjo teisę priimti skundžiamą Sprendimą.
35. Teisėjų kolegija dar pažymi, kad Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio Sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes.
Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo; tad pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
37. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, tad ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Plastic Chips“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.