- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-658-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- M. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024-12-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui M. L. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, išvadą duodnati institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Gautas šalių prašymas dėl sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. 2024-10-25 nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, bylos dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo buvo nutraukta. 2024-11-28 posėdyje buvo nagrinėjami neišspręsti ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Šiame posėdyje ieškovė paaiškino, jog ikiteisminėje mediacijoje nebuvo keliami ir medijuojami jos reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024-12-18 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
3. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo yra savarankiški materialieji reikalavimai, kurie gali būti atskiros civilinės bylos dalykas. Tiek iš ieškovės paaiškinimų, duotų 2024-11-28 posėdyje, tiek iš kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktos mediatorės R. S. A. pažymos turinio matyti, jog šalių ginčas dėl šių ieškinio reikalavimų nebuvo sprendžiamas privalomojoje (ikiteisminėje) mediacijoje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, jog ieškovė, prieš pareikšdama šiuos reikalavimus teisme, nesilaikė privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Šia tvarka ieškovė dar turi teisę pasinaudoti.
4. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, pritaikęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Nutartyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas, įsiteisėjus nutarčiai.
III. Atskirojo skundo esmė
5. Ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024-12-18 nutarties. Apeliantė prašo Kauno aspylinkės teismo 2024-12-18 nutartį panaikinti, perduoti bylą pirmos instancijos teismui išnagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad „ieškovė paaiškino, jog ikiteisminėje mediacijoje nebuvo keliami ir medijuojami jos reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo“. Argumentai yra neteisingi, ieškovė savo iniciatyva tokių paaiškinimų neteikė ir toks traktavimas yra šališkas ir neteisingas. Kad ieškovė visada kėlė klausimą dėl įsiskolinimo ir kad išlaikymo įsiskolinimo klausimas buvo mediacijos objektas, patvirtina ieškovės atstovės advokatės I. A. elektroniniu parašu 2023-06-19 pasirašytas prašymas vykdyti privalomąją teisminę mediaciją, kuriame buvo prašyta taikyti mediaciją šeimos ginče dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms L. L. ir K. L., išlaikymo įsiskolinimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo. Kad būtent tokio turinio prašymas buvo išsiųstas ir gautas mediatorės, patvirtina mediatorės atsakymas į prašymą. Taigi, ieškovė prašė taikyti privalomąją mediaciją ir dėl išlaikymo įsiskolinimo, o mediacijos eigos detalės net ir teismui negali būti atskleistos, nes tai pažeistų mediacijos proceso esmę ir negali būti panaudotos prieš ieškovę.
7. Apeliantės vertinimu, mediatorė pažymoje apie mediaciją nurodė tik kai kuriuos iš šalių diskutuotų klausimų bei įrašė tai, apie ką šalys nediskutavo. Atsižvelgiant į tai, jog mediacijos procesas yra konfidencialus ir saisto ne tik šalis, bet ir mediatorių, mano, kad mediatorei pritrūko kompetencijos ir matant kategorišką atsakovo poziciją be perspektyvos susitarti, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos mediacija buvo atlikta atmestinai. Tačiau tai yra nuo ieškovės valios nepriklausanti aplinkybė, kuri negali būti panaudota prieš ją – ieškovės valia, jog būtų nagrinėjamas ir išlaikymo įsiskolinimo klausimas, buvo aiškiai išreikšta prašyme atlikti privalomąją mediaciją ir negali būti vertinama kitaip dėl trečiųjų asmenų netinkamai atliktų pareigų (medijuoti ar teikti pažymą).
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) atmesti atskirąjį skundą ir palikti 2024-12-18 Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą; 2) prijungti pateiktus papildomus įrodymus; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovas nurodo, jog skirtingai nei nurodoma atskirajame skunde, mediacijos proceso eiga rodo, kad ne atsakovas, o ieškovė piktnaudžiavo privalomosios mediacijos procesu. Ieškovė dar iki privalomosios mediacijos atlikimo pasiūlė ginčą išspręsti taikiai, pateikdama taikos sutartį, kurioje kalbos apie išlaikymo įsiskolinimą nebuvo. Kadangi ieškovė ultimatyviai reikalavo 300 Eur išlaikymo sumos vienam vaikui ir dėl šio dydžio tartis nesutiko, atsakovas tokios taikos sutarties pasirašyti nesutiko. Siekdama šį ginčą spręsti teisminiu būdu, ieškovė kreipėsi į VGTPT dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Kaip matyti, būtent aplinkybė, ar buvo vykdoma privalomoji mediacija ginče dėl išlaikymo įsiskolinimo ir tapo ieškovės skundo dalyku.
Šalies argumentai
10. Ieškovė skunde nurodo, kad teismo teiginys, kad „ieškovė paaiškino, jog ikiteisminėje mediacijoje nebuvo keliami ir medijuojami jos reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo“ yra neteisingi, kad, ieškovė savo iniciatyva tokių paaiškinimų neteikė ir toks traktavimas yra šališkas, neteisingas. Atsakovo manymu, toks ieškovės skundo motyvas ne tik nepagrįstas, tačiau prieštarauja bylos medžiagai, o būtent 2024-11-28 ieškovės teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams dėl ginčo esmės. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad privalomosios mediacijos metu nebuvo keliamas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, ką patvirtino ir ieškovė, pirmiausia atsakydama į atsakovo atstovės klausimą (posėdžio garso įrašas nuo 00:35:25 iki 00:35:35), bei į analogišką teismo klausimą (posėdžio garso įrašas nuo 00:51:46 iki 00:52:19). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo ir jo atstovės pateiktus paaiškinimus, kad išlaikymo įsiskolinimo klausimas privalomoje mediacijoje nebuvo nagrinėjamas, t. y. dėl jo šalys nesitarė ir šis klausimas nebuvo privalomosios mediacijos dalykas.
11. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad su atskiruoju skundu ieškovė teikia prašymo dėl privalomosios mediacijos kopiją, tačiau atsakovui šis dokumentas nebuvo siųstas. Atsakovas iš mediatoriaus gavo pranešimą dėl privalomosios mediacijos bei sutikimo blanką, kurį, pageidaudamas dalyvauti privalomoje mediacijoje, turėjo užpildyti, ką ir padarė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė 2023-06-20 pranešimą dėl privalomosios mediacijos; 2023-07-07 VGTPT sprendimą Nr. (11.7Mr)(M-P-23-4033)MSP-04125 „Dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti“.
14. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos išsprendimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikti nurodytus įrodymus atsirado būtinybė vėliau, todėl atsakovo pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima.
16. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenaginėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama, laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015), todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
18. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė klaidina teismą, tvirtindama, kad neteikė paaiškinimų, jog nebuvo mediacijos dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė net du kartus patvirtino, kad mediacijos metu šis klausimas nebuvo iškeltas ir nagrinėjamas. Ji tai pasakė pati, be kokių nors kitų asmenų provokavimo, o tvirtai atsakydama į aiškų ir konkretų klausimą (2024-11-28 bylos Nr. e2-4235-959/2024 teismo posėdžio garso įrašo 00:34:59 – 00:35:32 min.).
20. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo byloje Nr. L2-1531-804/2024 priede – mediatorės R. S. A. pažymoje nėra duomenų, kad buvo vykdoma mediacija dėl išlaikymo įsiskolinimo. Prie atskirojo skundo pridėtas pareiškėjos advokatės 2023-06-17 prašymas vykdyti teisminę mediaciją (kur yra prašoma vykdyti mediaciją ir dėl išlaikymo įsiskolinimo) nepasirašytas elektroniniu parašu, tad nėra galimybės įsitikinti, kad būtent toks prašymas buvo pateiktas mediatorei R. S. A. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagal tuo metu turėtą medžiagą pagrįstai nutarė, jog ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Privalomoji šeimos bylų mediacija įtvirtinta Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje: „1. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos civilinius ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir jam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.“
21. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024-12-18 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024-12-18 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.