Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-5063-375/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
2-5063-375/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01208-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Pareiškėjas
P. K.
Suinteresuotas asmuo
Kauno, A. K., L. B.
Advokatai
Egidija Vėbraitė, Giedrius Ulinskas

Civilinės bylos Nr.2-5063-375/2015Procesinio sprendimo kategorija 117.; 128.1.; (N). (S) Teisminio proceso Nr.2-69-3-01208-2015-9

;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2015 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant I. M., Ž. D., nedalyvaujant pareiškėjai P. K., dalyvaujant jos atstovui advokatui Giedriui Ulinskui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Kauno m. 20-ojo Notarų biuro notarei Ramutei Valantiejienei, dalyvaujant jos atstovei advokato padėjėjai Egidijai Vėbraitei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. K., L. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. K. skundą suinteresuotiems asmenims Kauno m. 20-ojo Notarų biuro notarei Ramutei Valantiejienei, A. K., L. B. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo panaikinti 2015-01-02 Kauno m. 20-ojo Notarų biuro notarės Ramutės Valantiejienės nutarimą Nr. 1/2015 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą paveldėjimo byloje Nr.125/97 ir įpareigoti notarę Ramutę Valantiejienę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą O. K. palikimą.

Skundas grindžiamas tuo, jog notarė atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nors prašyme buvo nurodyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014- 05 -12 priėmė sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po savo tėvo O. K. mirties priėmė palikimą, esantį SB“Panerys“ 86 skliaute, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. 1997-09-01 buvo patvirtintas O. K. testamentas, kuriuo testatorius savo mirties atveju nuosavybės teise turimą žemės sklypą ir pastatus, esančius SB “Ž. P.“ paliko pareiškėjai, kurios įstatyminė atstovė buvo motina D. M.. Praėjus 5 dienoms nuo testamento sudarymo O. K. mirė, todėl tikėtina, jog būdamas silpnos sveikatos tuomet nurodydamas sodininkų bendrijos pavadinimą „Ž. S.“ suklydo neįvardindamas faktiškai jo valdomo turto, esančio sodininkų bendrijoje „Panerys“ 86 -ajame skliaute. Po testatoriaus mirties per nustatytą terminą 20-ajame Notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr.125/97, tačiau tokio kaip buvo nurodoma paliekamo pareiškėjai turto, esančio sodininkų bendrijoje „Ž. P.“ nei pareiškėja, nei kiti asmenys nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą niekam nebuvo išduotas, nors po testatoriaus mirties pareiškėja priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti žemės sklypą ir pastatus, esančius sodininkų bendrijoje „Panerys“ 86 –ajame skliaute, ką ir nustatė Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-10792-435/2014. Kitą turtą O. K. paliko testamentinėms įpėdinėms A. S., L. B., L. B., D. K., kurios palikimą priėmė, išskyrus pareiškėją. 2013-08-20 savo interesams ginti kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kadangi notarė, susipažinusi su 1997-09-01 testamento turiniu ir tuomet atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau skundas buvo atmestas.

Notarės veiksmuose eilinį kartą pasireiškė šališkumas ir profesionalumo stoka aiškinant pareiškėjos teisinę situaciją dėl paveldėjimo teisės įgyjimo nuo 1997 - 09 - 06 ir atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į O. K. palikimą. 2013-05-02 nutarime Nr. Nr.40/2013 notarė tuomet nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, galinčių įrodyti, kad O. K. testamente nurodytas nekilnojamasis turtas „Ž. S.“ ir SB „Panerys“ 86 skl. esantis nekilnojamasis turtas turėtų būti laikomas tuo pačiu paveldėjimo teisių objektu ir kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pagrįsti prašyme nurodytus teiginius, tačiau to neatliko. Tuomet notarė dar nurodė, kad prerogatyva nustatyti ar paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pareiškėjai atitinka testatoriaus valią priklauso tik teismui, tačiau kai teismas 2014-10-21 sprendimu Nr.2-10792-435/2014 patvirtino tokią teisę notarė 2015-01-02 nutarimu neteisėtai pakartotinai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldimą turtą SB „Panerys“ 86 skliaute.

Skundžiamame nutarime atlikti notarinį veiksmą notarė motyvavo tuo, kad jei fizinis asmuo savo turto ar jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimo teisė pagal įstatymą ir pareiškėja paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jei jų yra. Kadangi pagal testamentą palikimą priėmė mirusiojo dukterys – pareiškėja, L. B. ir A. K. (buvusi S.) 2014-12-29 notarė paruošė paveldėjimo teisės liudijimą į 1/3 dalį, atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą SB „Panerys“ 86 skliaute esantį turtą. Nesutinka su tokiu nutarimu, kadangi Kauno apylinkės teismas 2014-10-21 sprendimu Nr.2-10792-435/2014 nustatė kitaip.

O. K., būdamas silpnos sveikatos ir nurodydamas sodininkų bendrijos pavadinimą “Ž. S.“ tikėtina suklydo nenurodydamas sodininkų bendrijos pavadinimo „Paneriai“. Neatmetama galimybė, kad sudarant testamentą notarė Z. K. įvėlė teksto klaidą ar netinkamai įvardijo juridinio asmens pavadinimą. Visa tai patvirtina Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr.2-605-944/204 ir 2-10792-435/2014 esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų N. K., V. K., A. M., F. J., D. M. parodymai, suinteresuotų asmenų A. S., L. B., L. B. paaiškinimai.

Teismas sprendime Nr.2-10792-435/2014 aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad suinteresuoti asmenys A. S., L. B. sutinka su pareiškėjos pareiškimu, ginčų tarp įpėdinių nėra. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti, todėl yra išnykusios aplinkybės , trukdžiusios notarei atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą. O. K. testamentas yra galiojantis, jo teisėtumo niekas neginčijo, todėl yra svarbu nustatyti kokia buvo testatoriaus valia ir užtikrinti šios valios įgyvendinimą. Notaras neturi teisės paveldėjimo teisės liudijime iškraipyti ar keisti išreikštos valios. Jeigu testamente įvardintas konkretus daiktas paliekamas įpėdiniui, tai reiškia, kad paliekamas visas daiktas, bet ne jo dalis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. B. į posėdį neatvyko. Jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2015-02-11 teisme gautame atsiliepime L. B. nurodė ( 43 b.l.), jog su skundu sutinka.

Nurodė, kad testamento sudarymo metu 1997-09-06 O. K. sunkiai sirgo. Ji ir pareiškėja bei A. K. yra testatoriaus dukros t.y. pirmos eilės įpėdinės. Tarp jų visų dėl turto, esančio SB „Panerys“ jokio ginčo nebuvo ir nėra. Žino, kad tikroji tėvo valia buvo statinius ir žemės sklypą SB „Panerys“ palikti pareiškėjai. O. K. buvo tik šios bendrijos nariu ir tik šios bendrijos 86 skliaute pats pastatė sodo namelį, kiemo pastatus, turėjo ir valdė žemės sklypą. Ji jokių pretenzijų į šį turtą neturėjo ir neturi. Mirusiojo valia turi būti gerbiama. Po O. K. mirties praėjo 17 metų. Jo turtu SB „Panerys“visada rūpinosi pareiškėja ir tą patvirtina 2014-10-21 sprendimas Nr.2-10792-435/2014.

Suinteresuotas asmuo L. B. į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo notarė Ramutė Valantiejienė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Notarė į posėdį neatvyko, tą atstovavo advokato padėjėja Egidija Vėbraitė. Atsiliepime į skundą ( 53-57 b.l.) nurodė, jog 1997-11-19 palikimą po O. K. mirties priėmė P. K., L. B. ir A. K. ( buvusi S.). Vadovaujantis 1997-09-01patvirtintu testamentu testamentiniams įpėdinimas buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, išskyrus į žemės sklypą ir pastatus, kurie testamente buvo nurodyti, kaip esantys sodininkų bendrijoje „Ž. S.“. Paaiškėjo, jog O. K. vardu viešame registre yra registruotas tik pastatas – sodo pastatas , kiemo statiniai, esantys SB“Panerys“ 86 skliaute t.y. jokio nekilnojamojo turto , esančio sodininkų bendrijoje „Ž. S.“ testatorius neturi ir neturėjo. 2014-01-29 Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-605-944/2014 atmetė P. K. skundą. Toje byloje pareiškėja skundė notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į pastatą - sodo pastatą ir kiemo statinius, esančius sodo bendrijoje Panerys“ 86 skliaute. Teismas nutartyje konstatavo, jog neginčijamų duomenų, kad testamente nurodytas nekilnojamasis turtas ir pareiškėjos prašyme išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nurodytas nekilnojamasis turtas yra tas pats objektas notarui pateikta nebuvo. Teismui patvirtinus, kad notaras neturi teisinio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į O. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį SB „Panerys“, susidarė situacija, kad šis turtas turi būti paveldimas pagal įstatymą.

Šalies argumentai

2014-12-15 P. K. atstovas V. P. notarei pateikė prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. 2014-12-16 notarė užsakė nekilnojamojo turto duomenų tikslinimą apie O. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro pastatas- sodo pastatas ir kiemo statiniai, esantys SB“Paneriai“. 2014-12-29 buvo paruoštas Papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, tačiau P. K. įgaliotinis V. P. nesutiko, kad P. K. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi jame buvo nurodyta, kad ji paveldi 1/3 dalį., nes, jo nuomone, notarė turėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą nekilnojamąjį turtą. 2014-01-02 notarė priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo atsisakė išduoti tokį paveldėjimo teisės liudijimą .

P. K. dar 1997-11-19 kreipėsi į paveldėjimo bylą vedusį notarą ir priėmė palikimą. Pareiškime aiškiai nurodyta, kad prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ir pagal įstatymą. Palikimo priėmimas yra tik valios išreiškimas, liudijantis įpėdinio sutikimą įgyti visas teises ir pareigas, o kokį tiksliai turtą konkretus paveldėtojas įgis apsprendžiama įgyvendinat palikėjo testamentą arba jei testamentas nėra sudarytas ar tam tikras turtas jame nėra nurodytas – atsižvelgiant į paveldėjimą pagal įstatymą reglamentuojančias teisės normas. P. K. išreiškė valią paveldėti visą jai, kaip testamentinei įpėdinei priklausantį turtą, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą SB“Panerys“ 86 skliaute. Dėl objektyvių priežasčių O. K. paveldėjimo byloje dalis turto buvo paveldima pagal testamentą, o kita dalis, kuri nenumatyta testamente – pagal įstatymą. Pagal įstatymą paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, esantis SB“Panerys“. Kartu su pareiškėja palikimą priėmė dar dvi dukros: A. K. ir L. B.. Visas turtas, kuris turi būti paveldimas pagal įstatymą, dalijamas tarp pirmos eilės paveldėtojų, o šiuo atveju reiškia, kad po 1/3 dalį paveldi trys jo dukros.

Pareiškėja nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2014-10-21 sprendimu Nr.2-10792-435/2014 patvirtino jos teisę paveldėti visą nekilnojamąjį turtą. Tačiau šie teiginiai vertintini tik kaip teismo argumentacijos neatitinkanti sprendimo interpretacija. Minimame sprendime teismas nėra pasisakęs kokią ginčijamo nekilnojamojo turto dalį paveldi pareiškėja t.y. teismas tik konstatavo ir notarė visiškai su tuo sutinka, kad pareiškėja turi teisę paveldėti nekilnojamąjį turtą. Net ir reikalavimas buvo formuluojamas taip, kas teismas patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą`, esantį sodininkų bendrijoje „Panerys“ 86 skliaute, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja teismo neprašė nustatyti kokią tiksliai nekilnojamojo turto dalį ji paveldi, o to teismas ir nedarė. Negana to, pareiškėjos atstovas galimai sąmoningai nepaminėjo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismo išsakyto argumento , jog iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja turi teisę paveldėti pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra. Taip pat teismas nurodė, kad pirmos eilės ir testamentiniai įpėdiniai su pareiškimu sutiko. Palikimą priėmė dar dvi palikėjo dukros, kurios yra pirmos eilės paveldėtojos. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjos atstovas, teismas nenustatinėjo pareiškėjos paveldimo turto dalies ir pripažino, kad pareiškėja nėra vienintelė pirmos eilės įpėdinė.

Nesuprantami skunde dėstomi teiginiai, jog prieš pat mirtį sudarytame O. K. testamente galėjo būti padaryta klaida nurodant ne tą nekilnojamojo turto adresą ir būtent ši tariama klaida neturėtų užkirsti kelio notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą nekilnojamąjį turtą, esantį SB „Panerys“. Tačiau klausimas ar nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą, esantį SB“Panerys“ paveldėjimo bylą vedanti notarė savo nuožiūra gali laikyti tapačiu objektu, kuris nurodytas O. K. testamente, buvo išspręstas Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje Nr. 2-605-944/2014. Teismo nutartis patvirtina, kad notarė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į testamente nenurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį SB „Panerys“. Nutartyje taip pat nurodyta, kad pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes pareiškėja turėjo įrodinėti ne notaro pareigą atlikti atm tikrus veiksmus, bet faktą, kad palikėjo testamente nurodytas turtas, esantis SB „Ž. S.“ yra tas pats turto vienetas, kaip ir Registrų centre įregistruotas turtas, kurio buvimo vieta yra SB“Panerys“. Pastaroji faktinė aplinkybė iki šios dienos teismine tvarka nėra patvirtinta.

Palikimą priėmė keli pirmos eilės įpėdiniai. Notaras neturi prerogatyvos vienašališkai nuspręsti, jog konkretus turto vienetas turi priklausyti tik vienam iš paveldėtojų ir tik jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl šios priežasties notarės atsisakymas atlikti skundžiamą notarinį veiksmą turi būti pripažįstamas atitinkančiu įstatymo reikalavimus, o skundas turėtų būti atmestas.

Kadangi akivaizdu, jog pareiškėjos ir notarės suinteresuotumas bylos baigtimi yra visiškai priešingas iš pareiškėjos turėtų būti priteistos notarės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, jog pareiškėjos tėvas O. K. 1997-09-02 sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad palieka pareiškėjai jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pastatus, esančius sodininkų bendrijoje „Ž. S.“ ( 39, 63 b.l.). O. K. turėjo dar dvi dukras – A. K. bei L. B., kurios taip pat yra testamentinės įpėdinės. 1997 -11-19 tuo metu buvusi mažametė P. K., atstovaujama įstatyminės atstovės D. M. , pateikė Kauno miesto 20- ajam notarų biurui pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal testamentą ir įstatymą ( 61 b.l.). Paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai iki šiol nėra išduotas. 2013-05-22 nutarimu notarė Ramutė Valantiejienė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notarė grindė tuo, jog testamente nurodyta, kad pareiškėjai paliekamas žemės sklypas ir pastatai, esantys SB „Ž. S.“, tačiau O. K. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotas tik pastatas –sodo pastatas ir kiemo statiniai, esantys SB „Panerys“, o paveldėtoja nepateikė duomenų, galinčių įrodyti, kad O. K. testamente nurodytas nekilnojamasis turtas ir SB „Panerys“ 86 skliaute esantis nekilnojamasis turtas turi būti laikomas tuo pačiu paveldėjimo teisių objektu. Šį nutarimą pareiškėja apskundė teismui. 2014-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-605-944/2014 teismas pareiškėjos skundą atmetė nurodydamas, jog „nei paveldėjimo byloje Nr.125-97, nei šioje byloje nėra pateikta duomenų, kad egzistuoja nekilnojamojo turto objektas SB“Ž. S.“ (civilinės bylos Nr.2-605-911/2014 188 b.l.). Teismas nurodė, jog teisės normose notarui nėra suteikta teisė aiškinti, interpretuoti palikėjo valią, nurodytą testamente, nes notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, todėl kilus abejonių dėl prašomo atlikti veiksmo notarė turėjo pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja, skųsdama notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. 2014-04-15 P. K. pateikė teismui ieškinį dėl paveldėjimo teisės ir testamento (dalies ) ginčijimo (žr. civilinę bylą Nr. 2-10792-435/2014). 2014-04-25 teismui priėmus nutartį trūkumams šalinti 2014-05-14 buvo pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti. 2014-10-21 teismas sprendimu Nr.2-10792-435/2014 pareiškimą patenkino ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po savo tėvo O. K. mirties priėmė palikimą, esantį SB“Panerys“ faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ( civilinės bylos Nr.2-10792-435/2014 92-96 b.l.). 2014-12-15 pareiškėja, atstovaujama savo atstovo V. P., vėl kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, esantį SB“Panerys“ išdavimo. Savo prašymą grindė įsiteisėjusiu 2014-10-21 Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr.2-10792-435/2014 (20 b.l.). Tačiau 2015-01-02 nutarimu notarė vėl atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo į visą SB“Panerys“ esantį turtą ( 18, 19 b.l.). 2014-12-29 notarė buvo paruošusi Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą projektą, pagal kurį pareiškėja paveldėtų pagal įstatymą 1/3 dalį nekilnojamojo turto SB Panerys“ ( 71-75 b.l.). Kaip rodo Paveldėjimo bylos Nr.125/97 duomenys, visoms testamentinėms įpėdinėms, išskyrus pareiškėją, buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą. Registrų centro juridinių asmenų registro duomenų banke sodininkų bendrija “Ž. S.“ neįregistruota. O. K. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas SB „Panerys“ (Paveldėjimo bylos 96, 163, 164 lapas).

Pareiškėja mano, kad notarė, gavusi įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr.2-10792-435/2014, privalėjo išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą nekilnojamąjį turtą SB „Panerys“.

Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Jis išduodamas pateikus nuosavybės teisę į palikėjui priklausantį turtą patvirtinančius dokumentus. Tiek 2013-05-22, tiek dabar skundžiamu 2015-01-02 nutarimu notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą tuo pačiu pagrindu – pareiškėja notarei nepateikė dokumentų, kad 1997-09-02 testamente minimas turtas, esantis SB „Ž. S.“ ir turtas , esantis SB „Panerys“ yra tas pats paveldėjimo teisių objektas. Šios bei prijungtų civilinių bylų Nr.2- 10792 -435/2014, Nr.2-605-944/2014 medžiaga leidžia daryti išvadą, jog kitos įpėdinės neprieštarauja, kad pareiškėja paveldėtų visą SB“Panerys“ esantį turtą. Tačiau O. K. vardu yra registruotas turtas SB „Panerys“, bet jis testamente nėra minimas, o paminėto turto - SB „Ž. S.“ - Registrų centro duomenų bazėje nėra . Pagal LR Notariato įstatymo 1 ir 2 str. nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Tai reiškia, jog atlikdama notarinį veiksmą notarė negalėjo šios aplinkybės vertinti „tikėtinu suklydimu“ ar testamentą tvirtinusios notarės Z. K. „teksto klaida“. CK 5.18 str.2 d. reglamentuoja, jog jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko. Tačiau toks visiškai skirtingas turto buvimo vietovių įvardijimas kaip kad nagrinėjamu atveju negali būti apibrėžiamas kaip teksto klaida, nes testamente vietoje SB „Ž. S.“ įrašius SB „Panerys“ testamento turinys keičiasi iš esmės, kadangi tada jau kalbama apie visai kitą nekilnojamojo turto objektą. Notaras neturi teisės aiškinti testamentą plečiamai (CK 5.16 str.4 d.). Nesant neginčijamo teisinio pagrindo notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes tai pažeistų Notariato įstatyme įtvirtintiems ir notaro veiklai taikomiems didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimams bei notaro įsipareigojimui laikytis įstatymo reikalavimų ir atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Kasacinis teismas , formuodamas teisminę praktiką dėl notaro veiksmų, yra akcentavęs, jog notaras, abejodamas dėl įpėdinių pageidaujamo paveldėti turto atitikties testamento turiniui ir testatoriaus valiai, elgiasi teisėtai atsisakydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, nepaminėtą testamente (LAT nutartis Nr. 3k-3-470/2008, CPK 4 str.).

Šį savo skundą pareiškėja papildomai grindžia tuo, kad notarė paveldėjimo teisės liudijimo į visą turtą SB“Panerys“ neišdavė net gi gavusi įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr.2- 10792-435/2014, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo tėvo O. K. mirties priėmė palikimą, esantį SB“Panerys“ 86 skliaute faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Teismo sprendimo ir skundo turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja sau naudinga linkme interpretuoja šį teismo sprendimą. Sprendimu teismas tik patvirtino pareiškėjos teisę į paveldėjimą, tačiau nėra pasisakęs kokią ginčijamo turto dalį gali paveldėti pareiškėja. Teismas savo sprendimą grindė paveldėjimo pagal įstatymą, o ne pagal testamentą teisiniu reglamentavimu: „Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja P. K. turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra“. Nesant paveldėjimo pagal testamentą objekto pavadinimu SB“Ž. S.“ pareiškėja įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą nekilnojamąjį turtą SB“Paneriai“ . Tačiau be jos esant dar dviems pirmos eilės įpėdinėms paveldimas pagal įstatymą turtas turi būti dalijamas tarp visų trijų įpėdinių lygiomis dalimis t.y. po 1/3 dalį, todėl notarė 2014-12-29 ir parengė Papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo projektą, pagal kurį pareiškėja paveldėtų 1/3 dalį nekilnojamojo turto SB „Panerys“ ir visiškai pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą dar likusį nepaveldėtą turtą SB „Paneriai“.

Įvertinus tiek nagrinėjamos bylos, tiek prijungtų civilinių bylų bei Paveldėjimo bylos medžiagą darytina išvada, jog pareiškėja, skųsdama notarės veiksmus, savo teises ir teisėtus interesus gina pasirinkdama netinkamą civilinių teisių gynimo būdą, todėl ir nepasiekia norimo rezultato. Notarui įstatymas suteikė teisę juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ar juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, tačiau iškilus ginčui dėl pareiškėjos teisės paveldėti testamente nenurodytą turtą šios problemos išsprendimo prerogatyva priklauso ne notarui, o teismui. Tai suponuoja išvadą, jog atsisakydama išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą nekilnojamąjį turtą SB „Paneriai“ notarė elgėsi teisėtai bei pagrįstai ir jokių pažeidėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

Norimo teisinio rezultato pareiškėja negalėjo pasiekti ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie faktinį palikimo, esančio SB“Panerys“ priėmimą, todėl notarė visiškai pagrįstai liudijimo neišdavė net ir gavusi įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr.2-10792-435/2014. Šiuo sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl paveldimo turto apimties, o tik pasisakyta dėl teisės paveldėti. Atkreiptinas dėmesys, jog tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra perteklinis ir netikslingas, nes Paveldėjimo bylos duomenys rodo, kad pareiškėja, atstovaujama savo įstatyminės atstovės D. M., palikimą priėmė dar 1997-11 19 pateikdama pareiškimą notarei (Paveldėjimo bylos 2 b. l.). Po pakankamai ilgo bylinėjimosi šiai dienai vis tiek lieka nepateisinti lūkesčiai neišsprendus klausimo, nuo pat palikimo atsiradimo momento trukdžiusio pareiškėjai įgyvendinti jos teisės paveldėti pagal testamentą, jog testamente įvardintas nekilnojamojo turto objektas SB „Ž. S.“ ir SB „Panerys“ yra vienas ir tas pats paveldėjimo teisių objektas. Nesant jokio ginčo tarp įpėdinių būtent tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismine tvarka patikslintų testatoriaus valią bei užtikrintų protingą ir teisėtą pusiausvyrą tarp pagarbos testatoriaus valiai ir paveldėtojos turtinių interesų ir būtų pagrindu gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą, o ne pagal įstatymą, liudijimą.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( CPK CPK 511, 513, 178, 197, 185 str.).

Ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau CPK 443 str. 6 d. numato išimtį, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jos pareiškėjos ir notarės, kurios veiksmus pareiškėja skundžia, suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi, o interesai priešingi , todėl netenkinus skundo iš pareiškėjos priteistinos notarės patirtos išlaidos (311,53 Eur) advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasis LR CPK 290, 291 str. teismas nutaria:

skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) Kauno m. 20 Notarų biuro notarei Ramutei Valantiejienei 311,53 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 53 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaIrena Poderienė