Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-671/2016 pagal ieškovo O. A. ieškinį atsakovei R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokinio turto padalijimo ir atsakovės R. A. priešieškinį ieškovui O. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas O. A. ieškiniu ir patikslintais ieškiniais kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) O. A. ir R. A. santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę A., atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012-10-12, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu; 3) santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: pripažinti nuosavybės teise ir ieškovui priteisti ½ gyvenamojo namo su rūsiu (vidutinė rinkos vertė 30989,34 Eur (107000 Lt)), ½ pastato-garažo (vidutinė rinkos vertė 463,39 Eur (1600 Lt)), ½ pastato-ūkinio pastato (vidutinė rinkos vertė 608,20 Eur (2100 Lt)), ½ pastato-ūkinio pastato (vidutinė rinkos vertė 382,30 Eur (1320 Lt)), ½ kitų statinių-kiemo statinių (skysto kuro rezervuaras, kiemo aikštelė, šulinys, lauko tualetas), vidutinė rinkos vertė 43,15 Eur (149 Lt), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viso už 16243,19 Eur; butą su rūsiu (vidutinė rinkos vertė 2204,01 Eur (7610 Lt)), esantį (duomenys neskelbtini), 1/10 kitų statinių-kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, šiukšlių dėžė) (vidutinė rinkos vertė 53,58 Eur (185 Lt)), 1/10 dalies vidutinė rinkos vertė - 5,36 Eur (18,5 Lt), esančių adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas-malkinę (vidutinė rinkos vertė 195,78 Eur (676 Lt)), esančią (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas-tvartą, vidutinė rinkos vertė 292,52 Eur (1010 Lt ), esantį (duomenys neskelbtini), iš viso už 2697,67 Eur, priteisiant R. A. piniginę 1348,83 Eur kompensaciją; mažaverčius nusidėvėjusius ir neįkainotus daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini): virtuvėje esančius daiktus (mikrobangų krosnelę, dujinę viryklę, komodą), svetainėje esančius daiktus (minkštą kampinį, stalą su kėdėmis, pintą lentyną, dirbtinę palmę, dirbtinę eglutę, sofą-lovą, šviestuvus, dienines ir naktines užuolaidas, 3 karnizus), vonioje esančius daiktus (gyvatuką, sieninį veidrodį, žaliuzes), antrajame aukšte esančius daiktus (3 karnizus, elektrinį šildytuvą, roletus, šviestuvą, sekciją, užuolaidas, spintas, 3 kėdes, kavos staliuką), rūsyje esančius daiktus (2000 Eur vertės kuro katilą “Kaunas”), pagalbiniame pastate esančius daiktus (2,5 priekabos malkų, vienos priekabos vertė 173,77 Eur), 2027,34 Eur vertės paruoštą medieną; 618 Eur į R. A. sąskaitą banke DNB pervestus už UAB „Telšių viešbutis” plastikinius langus; 664 Eur buvusių ieškovo sąskaitoje Swedbank; 6911,50 Eur vertės padarytus pagerinimus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); 7240,50 Eur už santuokoje įgytą ir parduotą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini); 379,50 Eur komunalinių patarnavimų už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); iš viso ieškovui priteisti turto už 41484 Eur; pripažinti nuosavybės teises ir priteisti atsakovei R. A. ½ gyvenamojo namo su rūsiu (vidutinė rinkos vertė 30989,34 Eur (107000 Lt)), ½ pastato-garažo (vidutinė rinkos vertė 463,39 Eur (1600 Lt)), ½ pastato-ūkinio pastato (vidutinė rinkos vertė 608,20 Eur (2100 Lt)), ½ pastato- ūkinio pastato (vidutinė rinkos vertė 382,30 Eur (1320 Lt)), ½ kitų statinių-kiemo statinių (skysto kuro rezervuaras, kiemo aikštelė, šulinys, lauko tualetas) vidutinė rinkos vertė 43,15 Eur (149 Lt), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viso už 16 243,19 Eur; 618 Eur, esančių atsakovės sąskaitoje DNB banke už UAB „Telšių viešbutis“ grąžintas lėšas; 664 Eur, esančių ieškovo sąskaitoje Swedbank; priteisti atsakovei jos disponuojamus 8688,60 Eur (30000 Lt) už santuokoje įgytą ir parduotą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini); 6911,50 Eur kompensaciją už padarytus pagerinimus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); 379,50 Eur už komunalinius patarnavimus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); 1348,83 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini), priteisti piniginę 1123,75 Eur kompensaciją už didesnę santuokinio turto dalį; pripažinti, kad automobilis WV Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo priteisti jį ieškovui; pripažinti, kad 15000 Lt (4344,30 Eur) piniginės lėšos iš ieškovo sąskaitos banke Swedbank, laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2014-03-05, pervestos į atsakovės sąskaitą, esančią banke DNB bankas, yra asmeninės ieškovo lėšos, ir šias lėšas priteisti jam asmeninės nuosavybės teise (I t. 1–3 b. l., II t. 7–15, 52–60, 93–97 b. l.).

Ieškovas nurodė, kad šeimos santykiai grindžiami sutuoktinių lojalumu vienas kitam, t. y. abipusiu pasitikėjimu, pagarba, tačiau atsakovė nebuvo lojali, neklausdavo ieškovo nuomonės spręsdama įvairius šeimos klausimus, nuo 1994 m. atsakovė įregistravo individualią veiklą, verslo ir pajamų panaudojimo klausimus sprendė viena. Ieškovas kartu dirbo su atsakove parduotuvėje, tačiau oficialiai įdarbintas nebuvo. Atsakovė rodė nepagarbą ir nuolat ieškovą vadindavo žeminančiais žodžiais, keldavo be pagrindo pavydo scenas. 2012 m. spalio 12 d. atsakovė, nieko nesakiusi ieškovui, išėjo iš namų ir nuo to laiko šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Ieškovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes išryškėjo skirtingas požiūris įvairiais gyvenimo klausimais. Atsakovė dėl susidariusių skolų nusprendė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo įkurta parduotuvė, už šį turtą gavo 60 000 Lt, tačiau atsakovui davė tik 5000 Lt. Atsakovė laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2014-03-05 iš ieškovo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 15 000 Lt (4344,31 Eur), todėl, nutraukiant santuoką, šios lėšos turi būti grąžintos ieškovui, nes šalys tuomet kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. 2012-10-10 UAB „Telšių viešbutis“ į atsakovės sąskaitą pervedė 4268,92 Lt (1236,36 Eur) už langus, kuriuos šalys įdėjo naudojantis minėtos įstaigos patalpomis, todėl šios lėšos dalintinos per pusę, po 618 Eur. Nutraukiant santuoką, tarp šalių dalintinos AB Swedbank sąskaitoje ieškovo vardu buvusios piniginės lėšos – 4585,29 Lt (1328 Eur). Santuokos metu 2012-09-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame atliko remontą. Ieškovas sutinka sumokėti piniginę kompensaciją atsakovei, pusę sumos už padarytus pagerinimus – 6911,50 Eur. Automobilis VW Passat nedalintinas, kadangi automobilį ieškovas įsigijo už savo lėšas po to, kai šalys bendro ūkio nebevedė.

Atsakovė R. A. priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo O. A. kaltės; nutraukus santuoką, palikti jos metu buvusias pavardes: ieškovui – A., atsakovei – A.; santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: pripažinti nuosavybės teises ir R. A. priteisti pastatą-gyvenamąjį namą su rūsiu, pastatą-garažą, pastatą-ūkinį pastatą, pastatą-ūkinį pastatą ir kitus statinius-kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); pripažinti nuosavybės teises ir ieškovui O. A. priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, negyvenamąją patalpą-garažą, negyvenamąją patalpą-malkinę, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sofą-lovą, televizorių, stiklinį žurnalinį staliuką, kilpinį kilimą, virtuvės stalą ir 4 kėdes, virtuvės baldų komplektą, žoliapjovę, krūmapjovę, trimerį, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, elektrinį pjūklą „Husgvarna“, 10 vnt. kiaulių - bekonų, O. A. vardu DNB banke buvusias 1568 Eur dydžio santaupas; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 379,50 Eur sumokėtų skolų atlyginimui; už jai tenkančią didesnę turto vertę sutiko sumokėti ieškovui 2508,10 Eur piniginę kompensaciją (I t. 33–36 b. l., II t. 1–5, 83–87 b. l.).

Atsakovė R. A. nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis nebuvo lojalus, nevykdė pareigos gerbti sutuoktinį, remti jį moraliai, tinkamai elgtis kitų šeimos narių atžvilgiu. Santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 43040 Eur. Šalys santuokos metu pagerino ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame name buvo pakeisti langai, šildymo sistema, ketverios vidaus durys, dvejos lauko durys, sumontuota dušo kabina, roletai langams, iš esmės suremontuotas vonios kambarys, pagal užsakymą pagamintas virtuvės baldų komplektas. Pagal pateiktą lokalinę sąmatą pagerinimų vertė sudarė 58399,96 Lt (16913,80 Eur). Dalijant santuokos metu įgytą turtą, iš ieškovo turėtų būti priteista turto dalis, t. y. 8456,90 Eur.

Atsakovė R. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog šalys pradėjo atskirai gyventi nuo 2012 m. spalio 12 d., nepateikė jokių rodymų, iš kurių būtų galima daryti tokią išvadą. Nuo pat civilinės bylos pradžios atsakovė teigė, kad atskirai šalys pradėjo gyventi nuo 2012 m. lapkričio mėnesio. Ieškovo pateikto turto įvertinimo ataskaita, kuria ieškovas įrodinėja, už kokią pinigų sumą buvo pagerintas jo asmeninis turtas, neatitinka tikrovės. Pagerinimus reikėtų vertinti tomis kainomis, kokios faktiškai egzistavo atliekant remontą. Dėl kiaulių auginimo pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad bendro gyvenimo pabaigoje augino 10 kiaulių, ir tik vėliau savo paaiškinimus pakeitė. Atsakovė nesutiko, kad automobilis VW Passat būtų pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe, nes, jos teigimu, šalys pradėjo gyventi skyrium 2012 m. lapkričio mėnesį, o automobilis pirktas 2012 m. lapkričio 10 d. (II t., 121–124 b. l.).Ieškovas O. A. atsiliepimu į atsakovės R. A. priešieškinį prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešieškinyje atsakovė neteisingai nurodė aplinkybes apie bendrą gyvenimą, faktiškai atsakovė neklausdavo ieškovo nuomonės spręsdama įvairius šeimos klausimus, nuo 1994 m., kai atsakovė savo vardu įregistravo individualią veiklą, pati viską sprendė dėl verslo, dėl šeimos gaunamų pajamų panaudojimo. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas jai buvo neištikimas, kad pradėjo gyventi su kita moterimi. Atsakovė yra pati sakiusi, kad turi draugą, kuris ją myli ir gerbia, todėl dėl šios priežasties ji išėjo iš namų. Atsakovė nerūpestingai vedė šeimos ūkį, išlaidavo neskaičiuodama ir dar skolindavosi pinigų. Dėl susidariusių skolų nusprendė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuslėpė nuo ieškovo, kad butą pardavė už 60 000 Lt. Ieškovas nesutiko su jam asmeninės nuosavybes teise priklausančiame name padarytų pagerinimų įvertinimu, atsakovė pirktų daiktų vertes surašė tuomet, kai jie buvo pirkti, dabar šie daiktai yra nusidėvėję. Ieškovas nuo 2011 m. gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, jokiais patogumais gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ieškovas nesinaudojo, todėl neturi mokėti už paslaugas jam tenkančios dalies (I t., 59-61 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu santuoką, įregistruotą tarp O. A. ir R. A., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes A., A., O. A. asmeninėn nuosavybėn priteisė: nekilnojamąjį turtą - ½ gyvenamojo namo su rūsiu, ½ pastato-garažo, ½ pastato-ūkinio pastato, ½ pastato-ūkinio pastato, ½ kitų statinių-kiemo statinių (skysto kuro rezervuaras, kiemo aikštelė, šulinys, lauko tualetas), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viso už 16243,19 Eur; butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 1/10 kitų statinių-kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, šiukšlių dėžė), negyvenamąsias patalpas-malkinę, negyvenamąsias patalpas-tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), iš viso už 2697,67 Eur; kilnojamuosius daiktus: pinigine verte neįkainotus daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) - dujinę viryklę, komodą, minkštą kampinį, stalą su kėdėmis, pintą lentyną, dirbtinę palmę, dirbtinę eglutę, šviestuvus, dienines ir naktines užuolaidas, 3 karnizus, gyvatuką, sieninį veidrodį, žaliuzes, antrajame aukšte esančius daiktus - 3 karnizus, elektrinį šildytuvą, roletus, šviestuvą, sekciją, užuolaidas, spintas, 3 kėdes, kavos staliuką, rūsyje esantį kuro katilą “Kaunas”, malkas, pagalbiniame pastate esančią paruoštą medieną, kurios vertė 2027,34 Eur; sofą-lovą, mikrobangų krosnelę; daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini): televizorių, šaldytuvą, žoliapjovę, kilpinį kilimą, stiklinį žurnalinį staliuką, virtuvės stalą ir 4 kėdes, virtuvės baldus; automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso ieškovui priteisė kilnojamųjų daiktų už 3214,84 Eur. Priteisė iš atsakovės R. A. ieškovo naudai 618 Eur UAB „Telšių viešbutis“ atsakovei R. A. sumokėtas pinigines lėšas už plastikinius langus, 7240,50 Eur (25000 Lt) už D. B. parduotas parduotuvės patalpas (duomenys neskelbtini), pripažino pinigines lėšas 4344,30 Eur (15000 Lt), kurios laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2014-03-05 buvo pervestos iš ieškovo sąskaitos į atsakovės sąskaitą, ieškovo O. A. asmeninėmis lėšomis, ir priteisė iš atsakovės R. A. 4344,30 Eur ieškovo naudai. R. A. asmeninėn nuosavybėn priteisė: nekilnojamąjį turtą - ½ gyvenamojo namo su rūsiu, ½ pastato-garažo, ½ pastato-ūkinio pastato, ½ pastato-ūkinio pastato, ½ kitų statinių-kiemo statinių (skysto kuro rezervuaras, kiemo aikštelė, šulinys, lauko tualetas), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viso už 16243,19 Eur, iš O. A. priteisė atsakovei R. A. už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį piniginę kompensaciją – 1348,83 Eur, už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį piniginę kompensaciją – 1607,42 Eur, ½ dalį O. A. vardu DNB banke buvusių santaupų iki gyvenimo skyrium pradžios - 664 Eur, 379,50 Eur skolą už sumokėtus mokesčius, pripažino, kad asmeninę ieškovo nuosavybę - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) šalys pagerino 9800 eurais iš santuokinių lėšų, ir priteisė iš ieškovo O. A. atsakovei R. A. ½ dalį šių pagerinimo lėšų, t. y. 4900 Eur. Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, priėmė atsakovės R. A. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir priešieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtą.

Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2012-10-12, ir byloje padalijo turtą bendrai įgytą iki šios datos.

Teismas nenustatė aplinkybių, eliminuojančių galimybę padalyti namų valdą natūra, konstatuodamas, kad nei viena iš šalių gyvenamajame name realiai negyvena, ieškovas gyvena kitame name ir neketina kraustytis į dalintiną gyvenamąjį namą. Atsakovės motyvas, kad ji ieškovo bijo, nėra pagrįstas, nes bylos teisminio proceso metu pati prašė nustatyti terminą susitaikymui, kas paneigia tą aplinkybę, jog ji bijo ieškovo, todėl šalims gyvenamasis namas su priklausiniais padalintas lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį, atitinkamai kiekvienam priteisiant nekilnojamojo turto už 8121,59 Eur. Butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), abi šalys prašė priteisti ieškovui, teismas šį prašymą tenkino ir butą priteisė ieškovui, atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį priteisė piniginę kompensaciją – 1348,83 Eur.

Dėl mažaverčių nusidėvėjusių ir neįkainotų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, svetainėje, vonioje bei antrajame aukšte, teismas nurodė, kad ginčo dėl jų nėra, išskyrus sofą-lovą ir mikrobangų krosnelę, todėl šiuos daiktus priteisė ieškovui. Teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog šalys turėjo krūmapjovę, trimerį, elektrinį pjūklą „Husgvarna“, ir ar šie daiktai buvo šalims pradėjus gyventi skyrium, todėl šiuos daiktus eliminavo iš dalintinų daiktų sąrašo. Teismas nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog šalims pradėjus gyventi skyrium pas atsakovą liko 10 kiaulių, todėl jos neįtrauktos į dalintiną turtą. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas greitai po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, t. y. 2012-11-10, kaip pats ieškovas paaiškino, prie automobilio įsigijimo pridėjo lėšas, kurios buvo gautos pardavus šeimos automobilį, todėl automobilį teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas ieškovui priteisė kilnojamųjų daiktų už 3214,84 Eur, atsakovei už ieškovui tenkančią kilnojamojo turto dalį priteisė iš ieškovo piniginę kompensaciją – 1607,42 Eur. Teismas nustatė, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2012-10-12, todėl šiam laikotarpiui ieškovo sąskaitoje buvo 4585,29 Lt (1328 Eur), dėl ko 1328 Eur santaupos dalintinos, iš ieškovo priteisiant atsakovei 664 Eur.

Teismas konstatavo, kad ginčo tarp šalių, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas, nėra, tačiau yra kilęs ginčas dėl pagerinimo vertės. Teismo vertinimu, atsakovės pateikta lokalinė sąmata neatitinka įrodymams turto vertei pagrįsti keliamų reikalavimų, todėl, nesant kitų įrodymų, bei atsižvelgiant į byloje dalyvavusių liudytojų parodymus, kad daugelį darbų jie padėjo atlikti draugiškai, teismas rėmėsi pateikta turto vertinimo ataskaita ir nustatė, kad ieškovui asmenine nuosavybe priklausantis namas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis 9800 Eur sumai. Kadangi pagerintu turtu naudojasi ieškovas, atsakovei priteisė pusę šios pagerinimo vertės, t. y. 4900 Eur.

Teismas nurodė, kad nėra ginčo tarp šalių dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių (759 Eur) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bei iš UAB „Telšių viešbutis“ gautų piniginių lėšų už plastikinius langus (1236 Eur), todėl priteisė šalims šias sumas per pusę. Parduotuvės patalpos buvo parduotos 2012 m. rugsėjo mėnesį, o nuo 2012 m. spalio 12 d. šalys jau gyveno skyrium, ieškovas iš viso nežinojo, už kiek parduotuvės patalpos buvo parduotos, buvo įsitikinęs, kad už 5000 Lt, kuriuos jam sumokėjo pasirašant sutartį, nes ši suma buvo įrašyta sutartyje, todėl teismas pripažino, kad gautos piniginės lėšos - 60 000 Lt, iki šalims pradedant gyventi skyrium, turi būti padalintos. Ieškovas iš šios sumos gavo 5000 Lt, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 25000 Lt - 7240,50 Eur.

Ieškovas prašė pripažinti asmeninėmis lėšomis pinigines lėšas - 15000 Lt, kurios laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2014-03-05 buvo pervestos iš jo sąskaitos į atsakovės sąskaitą, ir priteisti iš atsakovės šias lėšas ieškovui kaip neteisėtai paimtas. Šios piniginės lėšos – 4344,30 Eur, pripažintos asmenine ieškovo nuosavybe ir priteistos iš atsakovės, teismui nurodžius, jog pinigines lėšas atsakovė pervedė praėjus beveik metams nuo jų gyvenimo skyrium pradžios, todėl šios lėšos negali būti laikomos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė R. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą, įtraukiant į dalintinų kilnojamųjų daiktų sąrašą 10 vnt. kiaulių, kurių kiekvienos vertė 225 Eur (iš viso visų vertė 2250 Eur), priteisiant iš ieškovo O. A. atsakovei R. A. 1/2 dalį šio turto vertės, t. y. 1125 Eur; pripažinti nuosavybės teises ir priteisti atsakovei R. A. gyvenamąjį namą su rūsiu, garažą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę ieškovui O. A. sumokėti ½ dalį statinių vertės piniginę kompensaciją; pripažinti, kad asmeninę ieškovo nuosavybę - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) šalys pagerino 16913,80 Eur iš santuokinių lėšų, ir priteisti iš ieškovo O. A. atsakovei R. A. 1/2 dalį šių pagerinimo lėšų, t. y. 8456,90 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo paruošimu (III t., 1-6 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl santuokos iširimo didžiulė yra ir atsakovės kaltė. Teismas daugiausia vadovavosi ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžių metu, tačiau nevertino atsakovės paaiškinimų arba juos vertino neteisingai, iškreipė duotus paaiškinimus, kas turėjo reikšmę ir sprendime padarytoms išvadoms. Tačiau, nepaisant visko, šioje dalyje sprendimo atsakovė neskundžia ir prašo santuokos nutraukimo dalyje jį palikti nepakeistą.

14.2. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, pas atsakovą liko 10 kiaulių, todėl teismas jų neįtraukė į dalintinų daiktų sąrašą. Tačiau teismas neteisingai įvertino tai, kad ne tik atsakovė paaiškino, jog kiaules augino bendro gyvenimo metu, kad gyvuliai paliko pas ieškovą atsakovei išėjus atskirai gyventi, t. y. bendro gyvenimo pabaigoje. Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas, 2016 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, todėl akivaizdu, kad teismas nepagrįstai sumažino dalintiną turtą.

14.3. Ieškovas reiškė reikalavimą, prašydamas nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais), esantį adresu (duomenys neskelbtini) padalinti kiekvienam priteisiant po ½ dalį, tuo tarpu atsakovė prašė, jog teismas minėtą gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais natūra priteistų jai, o ji sutinkanti sumokėti ½ dalies dydžio pastatų vertės piniginę kompensaciją. Teismas nepakankamai įsigilino į esamą padėtį ir visiškai nemotyvuotai šį turtą padalijo natūra. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad gyventi viename gyvenamajame name su ieškovu jai būtų pernelyg sudėtinga ne tik dėl jo vengimo spręsti bet kokias atsiradusias problemas (šiuo atveju neabejotinai tektų spręsti klausimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo), bet ir dėl ieškovo neprognozuojamo elgesio bei galimo fizinio bei psichologinio smurto, kuris buvo naudojamas atsakovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į esamą situaciją ir byloje esamus įrodymus, šioje dalyje teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.

14.4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT2015/11/27. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi būtent šia ataskaita ir laikė, jog buvo atlikti turto pagerinimai 9800 Eur sumai. Tačiau teismas neįvertino to, kad buvo patirtos išlaidos darbo užmokesčiui, o sąmata, taip nurodžius ieškovui, sudaryta neskaičiuojant darbo užmokesčio kaštų. Akivaizdu, kad vertinimas, sudarytas pagal ieškovo nurodymus ir jo subjektyvius paaiškinimus, negali būti laikomas tinkamu ir objektyviu įrodymu. Atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje pagerinimų vertė nustatyta būtent tuo laikotarpiu, kada realiai buvo atlikti pagerinimai, t.y. 2010 m. kainomis, o vertinimo ataskaitoje vadovautasi 2015 m. kainomis. Be to, teismas nenurodė, kokiu požiūriu ir kokių reikalavimų lokalinė sąmata neatitinka.

Atsakovas O. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog šeima gyveno iš parduotuvės pelno gaunamų lėšų, o buvo priešingai - šeima nuo 2005 metų faktiškai gyveno iš ieškovo gaunamo atlyginimo, taip pat iš auginamų kiaulių. Atsakovė pažeidė LR CK numatytas bendrąsias sutuoktinių pareigas, tokias kaip apdairus ir rūpestingas šeimos turto valdymas, lojalumas ir pagarba sutuoktiniui. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas augino kiaules jai išėjus gyventi kitur. Kitame teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad paskutinę kiaulę paskerdė sūnaus Ovidijaus vestuvėms 2012 metų spalio mėn. 6 d. ir vėliau kiaulių neaugino, kiaules jis prižiūri UAB „Eigirdžių agrofirma“, o ne savo namuose. Atsakovė turi kur gyventi, nes ir dabar gyvena bute, paveldėtame po savo tėvo mirties. (duomenys neskelbtini) sodyba jai reikalinga ne gyventi, o parduoti ir dar labiau pasipelnyti ieškovo sąskaita. Ji šioje sodyboje nesirūpina nei aplinka, nei remontu. Kad gyvenant viename name ir valdant po jo dalį kils konfliktai, teigti nėra jokio pagrindo, nes pastatas gali būti padalintas nepažeidžiant jo paskirties, kiekvienas gali turėti po atskirą įėjimą, pertverti patalpas. Ieškovas nesutinka su piniginės kompensacijos sumokėjimo būdo taikymu, nes turto vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. neatitinka realiai vidutinei rinkos vertei. Atsakovės teismui pateikta lokalinė sąmata Nr. S001 neatitinka reikalavimams, numatytiems nekilnojamojo turto vertinimo formai ir turiniui - nenurodytas vertės apskaičiavimo būdas, be pagrindo įskaičiuoti darbo jėgos panaudojimo kaštai, mechanizmų panaudojimas (III t., 15-18 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

17. Pirmosios instancijos teismas santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) padalino šalims priteisdamas po ½ dalį šio turto. Atsakovė R. A. nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, nurodydama, kad minėtą turtą teismas turėjo priteisti atsakovei, nes gyventi su ieškovu būtų pernelyg sudėtinga ne tik dėl vengimo spręsti problemas, bet ir dėl neprognozuojamo elgesio ir galimo fizinio bei psichologinio smurto.

18. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad ginčo gyvenamasis namas yra didelio bendrojo (209,13 kv. m.), naudingojo (130,20 kv. m.) ir gyvenamojo ploto (114,91 kv. m.). Ieškovo teigimu, namas gali būti padalintas nepažeidžiant jo paskirties, todėl šalys gali nustatyti naudojimosi turtu tvarką arba atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliantės nenorėjimas gyventi viename name su ieškovu, neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik jai, juolab, kad ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog namo vertė nustatyta masinio vertinimo būdu ir neatitinka realios rinkos vertės. Esant šalių ginčui dėl namo rinkos vertės, atsakovė turėjo galimybę atlikti nekilnojamojo turto įvertinimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie apeliantės gaunamas pajamas ir turimą turtą tam, kad būtų galima įvertinti jos pajėgumą sumokėti piniginę kompensaciją tuo atveju, jeigu jai būtų priteistas gyvenamasis namas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės R. A., atlikus priešpriešinį įskaitymą, ieškovui O. A. yra priteista 3303,05 Eur suma. Priteisus R. A. asmeninėn nuosavybėn gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) jai tektų pareiga sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, kuri atsakovei gali būti neproporcingai didelė piniginė našta. Konstatavus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko teisingą, abiejų šalių interesus atitinkantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo būdą. Dėl apeliantės nurodomų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, remdamasi kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad parenkant tokį turto padalijimo būdą, netinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios santuokoje įgyto turto padalijimą, ar buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Be to, atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ji bijo ieškovo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, eliminuoja tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė prašė nustatyti terminą susitaikymui. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas gyvenamąjį namą turėjo priteisti atsakovei, pripažintinas nepagrįstu.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.).

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog turto, esančio (duomenys neskelbtini) atliktų pagerinimų vertė yra 9800 Eur.

Iš UAB „Rezultatas“ atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos (II t., 61 b. l.) matyti, kad ieškovo O. A. prašymu 2015-11-27 atliktas gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų remonto vertinimas. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo tikslas – turto rinkos vertės nustatymas ir statybos kaštų įvertinimas atkuriamosios vertės metodu, turto vertės nustatymo data – 2015 m. lapkričio 27 d. Išvadoje dėl turto rinkos vertės nurodyta, kad O. A. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo statybos – remonto 2010 metais rinkos vertė nustatyta atkuriamosios/kaštų metodų, apžiūrėjimo dienai, t. y. 2015 m. lapkričio 27 d., yra 9800 Eur (Ataskaitos 17 l.). Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje yra pateikta gyvenamojo namo remonto bei apdailos darbų lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, jog remonto ir apdailos darbai, neskaitant plastikinių langų, žaliuzių ir roletų, sudaro 16769,92 Eur. Atsakovė R. A., nesutikdama su ieškovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, pateikė teismui D. B., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje remonto darbai ir vidaus remonto darbai įvertinti 58 399,96 Lt (16913,80 Eur), remonto darbų kainos nurodytos 2010 m. spalio mėnesio kainomis (II t., 26-30 b. l.). Palyginus šalių pateiktus įrodymus matyti, kad statybos remonto darbai įvertinti panašaus dydžio suma, todėl teigti, kad ieškovo užsakymu atliktas vertinimas yra subjektyvus, o atsakovės pateikta lokalinė sąmata atlikta neįtakojant atsakovei, nėra jokio pagrindo, nes lokalinės sąmatos savo dydžiu yra labai panašios. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kad statybos remonto darbus jie atliko nemokamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, nustatydamas, kad ieškovui asmenine nuosavybe priklausantis namas buvo pagerintas bendromis 9800 Eur lėšomis. Pagrindas atmesti nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kaip įrodymą, galėtų būti tai, kad joje pateikti duomenys prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ar kai kyla pagrįstų abejonių dėl joje pateiktų duomenų teisingumo. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti esant pagrindą nesivadovauti aukščiau minėta ataskaita. Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nenurodytas vertės paskaičiavimo būdas, be pagrindo įskaičiuoti darbo jėgos panaudojimo kaštai bei mechanizmų panaudojimas. Anksčiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo anksčiau nurodytų apeliantės argumentų pagrindu.

Apeliantė R. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria padalinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nurodydama, jog teismas nepagrįstai iš dalintino turto sąrašo išeliminavo 10 vnt. kiaulių už 2250 Eur, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas pats pripažino šias aplinkybes.

Iš teismui pateikto 2016-04-14 patikslinto priešieškinio matyti, kad atsakovė R. A., prašydama padalinti santuokos metu įgytą turtą, be visų kitų reikalavimų prašė pripažinti jai nuosavybės teises ir priteisti gyvenamąjį namą su rūsiu, garažu, ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ieškovui butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, garažą, malkinę, automobilį VW Passat, kilnojamąjį turtą (televizorių, stilinį žurnalinį staliuką ir kt.), 10 vnt. kiaulių-bekonų (kiekvienas po 225 Eur, 10 vnt. vertė – 2250 Eur) ir O. A. vardu DNB banke buvusias 1568 Eur dydžio santaupas (II t., 87 b. l.)

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2016 m. balandžio 4 d., protokolo garso įrašo nustatyta, jog ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šeima ilgą laiką augino kiaules, nurodė jų skaičių – iki 10 vnt. Ieškovas neneigė atsakovės nurodytos kiaulių vertės bei skaičiaus, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai sumažino dalintiną turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo sprendimas šioje dalyje keistinas – iš ieškovo O. A. priteistina 1125 Eur piniginė kompensacija už jam natūra atitekusį turtą. Patenkinus šį atsakovės reikalavimą, bendra iš ieškovo atsakovei priteistina 2732,42 Eur (1607,42 Eur + 1125 Eur) piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Ieškovas O. A. prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai įrodančius dokumentus. Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (5,37 procentai), todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš R. A. proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t. y. 189,26 Eur (200 Eur x 94,63 proc.) (CPK 98 str.).

Atsakovė R. A. prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo paruošimu ir žyminio mokesčio sumokėjimu valstybei, pateikė įrodymus, kad sumokėjo 628 Eur žyminį mokestį bei 450 Eur advokatui. Atsakovės R. A. apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 5,37 procentais, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, kas sudaro 57,88 Eur (450 Eur + 628 Eur x 5,37 procentai) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės R. A. ieškovui O. A. priteistinos 131,38 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi pirmiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turto padalinimo, atsakovei R. A. priteisiant 1125 Eur piniginę kompensacija už ieškovui natūra atitekusį turtą (10 vnt. kiaulių) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovo O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį piniginę kompensaciją – 1348,83 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 83 ct), už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį piniginę kompensaciją – 2732,42 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt du eurai 42 ct).

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131,38 Eur (vienas šimtas trisdešimt vienas euras 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusiosiose dalyse Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.