- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-35-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29251-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“
- Kategorijos
- 2.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. patikslintą ieškinį atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Ignitis“ (buvęs pavadinimas – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“), išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija dėl įpareigojimo dėl nesąžiningų sąlygų taikymo ir įpareigojimo atlikti perskaičiavimą dėl dujų nuotėkio.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė pripažinti ieškovo 2012-02-07 sutarties Nr. 12299157 15 p. nustatytą sąlygą nesąžininga vartotojo atžvilgiu ir įpareigoti atsakovus AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ solidariai atlikti ginčo laikotarpiu suvartotų dujų kiekio už 766,91 Eur sumą perskaičiavimą nuo 2018-01-11 iki 2018-03-31, iš suvartoto kiekio atimant dujų nuotėkio kiekį apskaičiuotą pagal atsakovo patvirtintą Gamtinių dujų suvartojimo technologinėms reikmėms AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemose skaičiavimo metodiką.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkas, kuriam yra tiekiamos gamtinės dujos namo šildymui ir karšto vandens ruošimui pagal ieškovo ir atsakovo 2012-02-07 sutartį Nr. 12299157. Ieškovas sudarė ginčo sutartį su AB „Lietuvos dujos“, kuri 2015-12-31 buvo reorganizuota į AB „Energijos skirstymo operatorius“, tačiau tik iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-10-03 atsiliepimo sužinojo, kad atsakovas, neinformavęs vartotojo ir negavęs jo sutikimo tariamai perdavė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ visas teises bei pareigas, kylančias iš ieškovo ir atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2012-02-07 sutarties Nr. 12299157, kuri yra dvišalė, todėl jos teisinių ir pareigų perdavimas yra galimas tik abiejų šalių bendru sutarimo, o ieškovas niekada nebuvo informuotas ir niekdama nesutiko, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ perduotų UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2012-02-07 sutartį Nr. 12299157. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sutarties teises bei pareigas iš atsakovo nėra perėmęs Tiekėjas, nes toks perdavimas nėra įvykęs apskritai.
3. Taip pat nurodė, kad ieškovui priklausančio namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) bendrame sklype, dujų apskaitos prietaisas yra įrengtas ant (duomenys neskelbtini) namo, kurį įrengė atsakovas, atlikdamas visus prijungimus tiek iš tiekėjo pusės, tiek vartotojo pusės, kaip nurodyta atsakovo 2012-04-11 sąskaitoje Nr. 055678, kuria buvo patikslinta 2012-02-08 sąskaita Nr. 055666, todėl atsakovas atsako už atliktų darbų kokybę. Ieškovas nebuvo instruktuotas kaip prižiūrėti skaitiklį ir dujotiekį už skaitiklio ribų, o atsakovas netikrino ir neprižiūrėjo dujų apskaitos sistemos, įskaitant jos prijungimo prie išorės tinklų ir namo vidaus tinklų. Ieškovas nurodė, kad 2018-01-11 kreipėsi į atsakovą dėl nutrūkusio dujų tiekimo. Atsakovas 2018-01-11 nustatė, kad užšalo dujų apskaitos prietaisas ir atliko remonto darbus, po kurių buvo atnaujintas dujų tiekimas. Tačiau namo (duomenys neskelbtini) buto savininkė O. A. L. 2018-02-14 kreipėsi į dujų tiekėją dėl dujų nuotėkio iš ant jos namo esančio (duomenys neskelbtini) namo dujų apskaitos prietaiso. Atsakovas atvyko į vietą, nustatė dujų nuotėkį ir bandė šalinti 2018-02-14, tačiau tai atliko netinkamai, nes atsakovas dar kartą atvyko 2018-03-31 ir vėl nustatė dujų nuotėkį, kuris šį kartą pašalintas. Atsakovas visus darbus atliko savo sąskaita, tačiau 2018-05-24 motyvuotame atsakyme nurodė, kad nėra atsakingas už dujų nuotėkį, kuris tariamai įvyko už dujų apskaitos prietaiso, nors savo atsakyme ir pripažįsta, kad 2016-01-01 atliko skaitiklio ir jo jungčių remonto ir sandarinimo darbus, taip pat 2018-02-14 nustatė dujų nuotėkį, kurį atsakovas bandė pašalinti, tačiau nesėkmingai ir todėl galutinai nuotėkį pašalino tik 2018-03-31. Ieškovas savo reikalavimą dėl dujų suvartojimo perskaičiavimo grindžia atsakovo kalte, pasireiškusią tuo, jog atsakovas neužtikrino dujų tiekimo tinklų sudedamosios dalies - prie apskaitos prietaiso prijungto vamzdyno sandarumo ir tinkamos techninės būklės bei nenutrūkstamo dujų tiekimo, dėl kurio į aplinką pateko ieškovui skirtos gamtinės dujos.
4. Pažymėjo, kad iš pateiktų įrodymų ir atsižvelgiant į Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, laikytina, kad 2012-02-07 sutartis yra vartojimo sutartis, todėl šiai sutarčiai taikytinas CK 6.188 str. 2 d. 1 p. Jame nustatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra panaikina arba apriboja pardavėjo arba paslaugų tiekėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vartotojo turtui. Sutarties 15 p. nustatyta sąlyga laikytina nesąžininga vartotojo atžvilgiu, kaip analogiškomis aplinkybėmis išaiškino Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5671-475/2013. Todėl darytina išvada, kad atsakovo teiginiai, jog jis nėra atsakingas dėl dujų nuotėkio, yra nepagrįsti. Todėl atsakovas turi visas galimybes įvertinti dujų nuotėkio dydį ir atlikti suvartotų dujų kiekio perskaičiavimą teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. sausio 11 d. atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo iškvietimą į objektą ieškovui informavus, jog užšalo dujų apskaitos prietaisas ir nutrūko dujų tiekimas. Darbuotojams nuvykus į objektą buvo nuimtas dujų skaitiklis, pašalintas kondensatas iš skaitiklio ir dujotiekio, sumontuotas dujų skaitiklis, atliktas kontrolinis sandarumo bandymas, atnaujintas dujų tiekimas ir patikrintas dujotiekio įrenginių ir jungčių sandarumas, dujų nuotėkio nenustatyta. 2018 m. vasario 14 d. atsakovas gavo ieškovo kaimynės iškvietimą, kur buvo nustatytas dujų nuotėkis per dujotiekio įvado čiaupo srieginius sujungimus skirstymo sistemoje. 2018 m. kovo 31 d. atsakovo darbuotojai, vykdydami reguliatoriaus pašildymo nuėmimo darbus objekte nustatė dujų nuotėkį ieškovo vidaus dujų sistemoje, kuris buvo tą pačią dieną pašalintas. Ieškovas buvo informuotas telefonu prašant išjungti dujų katilą, kad būtų galima pašalinti gedimą ir telefonu informuotas apie gedimo pašalinimą. Pažymėjo, kad atskyrus gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo veiklas, gamtinių dujų tiekimo įmonės funkcijas vykdo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“. Atsakovas, gavęs duomenis iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ apie 2018 m. sausio 11 d. užfiksuotus dujų apskaitos prietaiso rodmenis (10695 m³), ir įvertinęs, kad paskutinis ieškovo mokėjimas už suvartotas gamtines dujas buvo atliktas tik 2016 m. gruodžio 27 d. iki 8209 m³ skaitiklio rodmens, atliko mokėtinos sumos už faktiškai suvartotą gamtinių dujų paskaičiavimą ir apie skolą informavo ieškovą 2018 m. vasario 22 d. Pažymėjo, kad nebuvo nustatytas dujų nutekėjimas sistemoje ar dujų skaitiklio gedimas, kas būtų turėję įtakos patiektų dujų apskaitai, nes suvartotų dujų kiekis apskaičiuotas 2018 m. sausio 11 d. Atsakovų manymu, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti Sutarties 15 punkte nustatytą sąlygą nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes ją netinkamai interpretuoja pats ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas, pasisakydamas dėl Sutarties 15 punkto sąlygos (tiekėjas neatsako už padarinius, jei vartotojas nesudaro sąlygų arba neleidžia vykdyti remonto darbų, skaitiklio keitimo ar neužtikrina buitinių prietaisų techninės priežiūros), kurią prašo ieškovas pripažinti negaliojančia nurodė, kad visiškai neaiškus ieškovo siekis dėl sąlygos pripažinimo nesąžininga, kadangi atsakovai nesikreipė į ieškovą dėl civilinės atsakomybės taikymo ar nuostolių priteisimo.
8. Teismas nurodė, kad Vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų samprata įtvirtinta CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Iš šio apibrėžimo galima daryti išvadą, kad nesąžininga gali būti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, prieštaraujanti bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir taip iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Šiuo atveju akivaizdu, kad sutartyse yra aptariama vienos ir kitos šalies atsakomybė bei atleidimas nuo atsakomybės esant tam tikriems veiksniams arba kitos šalies veiksmams.
9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė argumentų dėl 15 punkto sąlygos neaiškumo, nesuprantamumo; taip pat neįrodė, kad jis sutarties sudarymo (ar vykdymo metu) nesugeba suprasti tikrojo šio punkto turinio, taip pat neįrodė, kad minėta sąlyga nulėmė esminį jo kaip vartotojo teisių ir interesų pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl sutarties 15 punkto pripažinimo nesąžininga vartotojo (ieškovo) atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo klaidingas punkto sąlygos aiškinimas nedaro pačios sutarties sąlygos negaliojančia arba nesudaro pagrindo tokiam pripažinimui teisminio nagrinėjimo metu.
10. Teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis laikytina ne tik vartojimo sutartimi, bet ir viešąja sutartimi (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnis), kas reiškia, kad sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams (CK 6.161 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, energijos pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja pateikti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Atsakovai nurodė, kad ieškovas paskutinį mokėjimą už dujas atliko 2016 m. pabaigoje. Tuo tarpu tiek iš procesiniuose dokumentuose dėstomų paaiškinimų matyti, kad ieškovas gamtines dujas naudoja, jokių paaiškinimų dėl nemokėjimo už jas teismui nepateikė. Ieškovas atsisako mokėti už dujas, paskaičiuotas atsakovo darbuotojams atvykus 2018 m. sausio 11 d. ieškovo kvietimu ir tuo metu nenustačius jokio nuotėkio. Priešingai, ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad nurodomu laikotarpiu būtų neproporcingai padidėjęs gamtinių dujų suvartojimas (pavyzdžiui palyginti su panašiu laikotarpiu buvusiu suvartojimu) dėl ko būtų galima įtarti ilgalaikį dujų nuotėkį. Ginčijama skola paskaičiuota už laikotarpį iki nustatyto gamtinių dujų nuotėkio (2018 m. kovo 31 d.), už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 11 d., kai jokių įrodymų apie dujų nuotėkius ieškovo turimame dujų skaitiklyje (ar dujų tiekimo sistemoje) nepateikta.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie įrodytų, jog atsakovai turėtų pareigą perskaičiuoti suvartotą dujų kiekį, nes ieškovui pareikštas reikalavimas dėl skolos sumokėjimo iki 2018 m. sausio 11 d., t.y. iškvietimo į ieškovo nuosavybės teise valdomą būstą dėl dujų tiekimo nutrūkimo dėl užšalusio skaitiklio (nenustačius dujų nuotėkio). Dėl šios priežasties teismas ieškovo reiškiamus reikalavimus atsakovams atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pripažinti ieškovo 2012-02-07 sutarties Nr. 12299157 15 p. nustatytą sąlygą nesąžininga vartotojo atžvilgiu ir įpareigoti atsakovus AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ solidariai atlikti ginčo laikotarpiu suvartotų dujų kiekio už 766,91 Eur sumą perskaičiavimą nuo 2018-01-11 iki 2018-03-31, iš suvartoto kiekio atimant dujų nuotėkio kiekį, apskaičiuotą pagal atsakovo patvirtintą Gamtinių dujų suvartojimo technologinėms reikmėms AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemose skaičiavimo metodiką, arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo į pirmos instancijos teismą. Taip pat ieškovas prašo teismo skirti žodinį nagrinėjimą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Dujų nuotėkis truko nuo 2018-01-11 iki 2018-03-31. Atsakovas visus nuotėkio šalinimo darbus atliko savo sąskaita, tačiau 2018-05-24 motyvuotame atsakyme nurodė, kad nėra atsakingas už dujų nuotėkį, kuris tariamai įvyko už dujų apskaitos prietaiso, nors ir pripažįsta, kad 2016-01-01 atliko skaitiklio ir jo jungčių remonto ir sandarinimo darbus, taip pat 2018-02-14 nustatė dujų nuotėkį, kurį atsakovas bandė pašalinti, tačiau nesėkmingai ir galutinai nuotėkį pašalino tik 2018-03-31, todėl įrodyta, kad dujų nuotėkis truko nuo 2018-01-11 ir tęsėsi iki 2018-03-31.
Atsiliepimas
12.2. Atsakovo 2018-05-08 pranešime dėl dujų nutraukimo yra nurodyta, kad 766,91 Eur skola susidarė pagal 2018-05-08 dujų suvartojimo rodmenis iki 10695 m³. Todėl visiškai akivaizdu, kad dėl atsakovo kaltės atsiradusio dujų nuotėkio laikotarpis, kuris prasidėjo 2018-01-11 ir tęsėsi iki 2018-03-31, patenka į skolos laikotarpį iki 2018-05-08. Be to, byloje nustačius akivaizdų žalos ieškovui padarymo faktą dėl atsakovo netinkamai atliktų dujotiekio sandarinimo darbų už apskaitos prietaiso, dėl kurių į lauką tekėjo dujos tris mėnesius ir buvo įtraukiamos į ieškovo suvartotų dujų apskaitą iki 2018-05-08, pirmos instancijos teismas, kuris ginčuose tarp tiekėjo ir vartotojo privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, turėjo pats nustatyti žalos dydį, jei manė, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų žalos dydžiui nustatyti.
12.3. Ieškovas savo reikalavimą dėl dujų suvartojimo perskaičiavimo grindžia atsakovo kalte, pasireiškusia tuo, jog atsakovas neužtikrino dujų tiekimo tinklų sudedamosios dalies – prie apskaitos prietaiso prijungto vamzdyno sandarumo ir tinkamos techninės būklės bei nenutrūkstamo dujų tiekimo, dėl kurio į aplinką pateko ieškovui skirtos gamtinės dujos. 2018-01-11 ginčo įvykis, kurio metu nutrūko dujų tiekimas ieškovo namui dėl užšalusio apskaitos prietaiso, įvyko tuo metu, kai ieškovas buvo namie ir nedelsiant iškvietė atsakovo darbuotojus, kurie savo nuožiūra atliko visus darbus, tačiau neužtikrino dujų tiekimo vamzdyno sandarumo nuo 2018-01-11 iki 2018-03-31, nes atsakovo darbuotojai 2018-02-14 ir 2018-03-31 buvo pakartotinai atvykę į įvykio vietą ir nustatė, kad vyksta dujų nuotėkis iš ieškovo dujų apskaitos prietaiso jungčių. Ieškovo teigimu ginčo dujų nuotėkis atsitiko dėl atsakovo netinkamos dujų tiekimo įrangos techninės būklės priežiūros (CK 6.387 str. 2 d.) bei Sutarties 3.1 p., kuriame numatyta pareiga atsakovui užtikrinti patikimą dujų tiekimą, nesilaikymo, nes atsakovas reguliariai nevykdė dujų tiekimo sistemos techninius patikrinimų ieškovui priklausančiame name, taip pat neinstruktavo ieškovo kaip prižiūrėti dujotiekį.
12.4.Atsakovas neigia savo atsakomybę dėl nuotėkio, tvirtindamas, jog nuotėkis atsirado už apskaitos prietaiso, tačiau nenurodo šio nuotėkio atsiradimo priežasties – paties atsakovo 2018-01-11 netinkamai atliktų darbų, dėl kurių buvo pažeistas dujotiekio sandarumas. Iki to laiko dujotiekis buvo sandarus ir veikė tinkamai – tai patvirtina Energetikos inspekcijos 2012-02-07 pažyma Nr. 12ĮP2-2733 ir kiti dujotiekio įrengimo ir jo išbandymo dokumentai. Sutarties 15 p. nustatyta sąlyga laikytina nesąžininga vartotojo atžvilgiu, kaip analogiškomis aplinkybėmis išaiškino Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5671-475/2013. Todėl darytina išvada, kad atsakovo teiginiai, jog jis nėra atsakingas dėl dujų nuotėkio, yra nepagrįsti.
12.5. Vartotojas, besinaudojantis savo valdoje esančiais buitiniais dujiniais prietaisais, kaip protingas ir atsakingas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas turi pareigą pasirūpinti nuolatine dujinių prietaisų priežiūra, bei pastebėjus atitinkamus jų veikimo sutrikimus ar pan., nedelsiant imtis priemonių juos pašalinti. Ieškovas nedelsiant pranešė atsakovui apie dujų apskaitos prietaiso gedimus ir dujų nuotėkį, kurio atsakovas nesugebėjo tinkamai pašalinti nuo 2018-01-11 iki 2018-03-31. Todėl laikytina, kad ieškovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o atsakovas savo pareigą prižiūrėti dujų tiekimo sistemą vykdė netinkamai, nes dujų nuotėkis atsirado tik dėl atsakovo veiksmų, kuriais nebuvo užtikrintas dujų vamzdyno sandarumas po atsakovo atliktų darbų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, jog ieškovo prašoma perskaičiuoti skola susidarė iki 2018 m. sausio 11 d. Todėl ieškovo nurodomas dujų nuotėkis, kuris neva tęsėsi visą laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d., neturi jokios reikšmės šio ginčo nagrinėjimui.
13.2. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovui mokėtinos 766,91 Eur skolos, dėl kurios ieškovas prašo atlikti perskaičiavimą, paskaičiavimas yra atliktas iki skaitiklio rodmens 10695 m³. Ginčo tarp šalių dėl šios faktinės aplinkybės nėra. Tai patvirtina ir pats ieškovas, apeliacinio skundo 4 punkte nurodydamas, jog jo prašoma perskaičiuoti skola susidarė iki skaitiklio rodmens 10695 m³. Iš esmės ginčas kilo tik dėl ieškovo prašomos perskaičiuoti skolos susidarymo laikotarpio.
13.3. Ieškovas, siekdamas suklaidinti teismą, klaidingai interpretuodamas atsakovo LET 2018 m. gegužės 8 d. pranešimo turinį, nepagrįstai teigia, jog šis pranešimas neva patvirtina, kad 766,91 Eur skola susidarė pagal 2018 m. gegužės 8 d. dujų suvartojimo rodmenis iki 10695 m³. Iš šio pranešimo turinio akivaizdu, kad ieškovui nurodoma mokėti 766,91 Eur skola yra apskaičiuota 2018 m. gegužės 8 dieną iki 2018 m. sausio 11 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog atsakovo reikalaujama iš ieškovo mokėtina skola už faktiškai suvartotas gamtines dujas yra paskaičiuota vertinant skaitiklio rodmenis nuo 8209 m³ (iki kurių atliktas mokėjimas 2016 m. gruodžio 27 d.) iki 10695 m³ (užfiksuoti 2018 m. sausio 11 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai dėl dujų nuotėkių, net darant prielaidą, jog tai galėtų būti pagrindu atlikti suvartoto dujų kiekio perskaičiavimą, nėra susiję su nagrinėjamu ginču, nes pagal ieškovo nurodomas aplinkybes neva dėl atsakovo ESO kaltės dujos visą laiką tekėjo į išorę per vamzdyną laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d., o šis laikotarpis nepatenka į skolos laikotarpį.
13.4. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2018 m. sausio 11 d. nustačius, kad užšalo dujų apskaitos prietaisas (skaitiklis), dujų nuotėkis nustatytas nebuvo. Atitinkamai, nutrūkus dujų tiekimui, dujų apskaitos prietaisas negalėjo fiksuoti ir nefiksavo jokio suvartojamo dujų kiekio. Atsižvelgiant į tai, šis dujų tiekimo sutrikimas niekaip negalėjo įtakoti skaitiklio rodmenų, todėl nebuvo pagrindo atlikti suvartotų gamtinių dujų kiekių perskaičiavimą.
Atsiliepimas
13.5. Kaip nurodoma sprendime, ieškovas nepateikė argumentų dėl Sutarties 15 punkto sąlygos neaiškumo, nesuprantamumo, taip pat neįrodė, kad jis Sutarties sudarymo (ar vykdymo metu) nesugeba suprasti tikrojo šio punkto turinio, taip pat neįrodė, kad minėta sąlyga nulėmė esminį jo kaip vartotojo teisių ir interesų pažeidimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl Sutarties 15 punkto pripažinimo nesąžininga vartotojo (ieškovo) atžvilgiu yra nepagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai sprendė, jog ieškovo klaidingas punkto sąlygos aiškinimas nedaro pačios Sutarties sąlygos negaliojančia arba nesudaro pagrindo tokiam pripažinimui teisminio nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
15. Ieškovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
17. Byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovus AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ perskaičiuoti skolą
18. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, gamtinių dujų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai reglamentuojami ne tik bendrosiomis CK normomis, taikytinoms visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, tačiau ir specialiosiomis, tai yra dujų pirkimą – pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintomis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-03-12 įsakymu Nr. 4-89 patvirtintu gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašu ir kitais poįstatyminiais teisės aktais).
19. Pagal Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248, 110 punktą vartotojas už suvartotas dujas ir suteiktas dujų transportavimo paslaugas atsiskaito pagal dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis. Pagal šių taisyklių 110¹ punktą dujų kiekis laikomas patiektas (pristatytas) ir apskaitytas pagal dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis. Pagal 110¹ 4 punktą sutrikus dujų kiekio matavimo priemonei dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašo nustatyta tvarka apskaičiuoja skirstymo sistemos operatorius atlikdamas gamtinių dujų kiekio perskaičiavimą.
20. Apelianto nurodomos aplinkybės susijusios su dujų nuotėkiu nėra aktualios sprendžiant klausimą, ar yra būtinybė perskaičiuoti ieškovui paskaičiuotą įsiskolinimą, nes skaitiklio rodmuo iki 10695 m³ yra susidaręs laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 11 d. Tuo tarpu apelianto nurodomas dujų nuotėkis įvyko 2018-01-11 – 2018-03-31, t. y. jau po prašomo perskaičiuoti įsiskolinimo laikotarpio. Kad nurodytas 10695 m³ rodmuo siejamas būtent su laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 11 d., patvirtina UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2018-02-22 laiškas, taip pat AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-05-24 raštas, kuriuose ieškovas raginamas susimokėti įsiskolinimą už sunaudotą dujų kiekį nurodant skaitiklio rodmenis ir laikotarpį. Apelianto nurodomas argumentas, kad 766,91 Eur skola apima ir vėlesnį laikotarpį, nes tai patvirtina UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2018-05-08 raštas negali būti laikomas pagrįstu. Nurodyto rašto data su priminimu apie susidariusį laikotarpį, tik patvirtina, kad šiai datai (2018-05-08) dar nėra padengtas įsiskolinimas už skaitiklio rodmenis užfiksuotus iki 10695 m³ . Kaip jau minėta, pagal šį rodmenį įsiskolinimas yra susidaręs iki 2018 m. sausio 11 d. Taigi, apelianto netinkamas atsakovės 2018-05-08 rašto interpretavimas ginčo laikotarpio nekeičia. Kitų aplinkybių, kodėl ieškovui turi būti perskaičiuotas įsiskolinimas už dujas apelianto nurodomu laikotarpiu apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus atlikti perskaičiavimą nuo 2018-01-11 iki 2018-03-31 ir nustatyti teismui ieškovo patirtą žalą negali būti laikomas pagrįstu.
Dėl reikalavimo pripažinti 2012-02-07 sutarties Nr. 12299157 15 p. nustatytą sąlygą nesąžininga vartotojo atžvilgiu
21. Sutarties 15 punkto sąlygoje įtvirtinta, kad tiekėjas neatsako už padarinius, jei vartotojas nesudaro sąlygų arba neleidžia vykdyti remonto darbų, skaitiklio keitimo ar neužtikrina buitinių prietaisų techninės priežiūros.
22. Vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų samprata įtvirtinta CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
23. Reikalavimą pripažinti Sutarties 15 p. sąlygą ieškovas grindžia įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5671-475/2013, kurioje ta pati Sutartyje įtvirtinta nuostata buvo pripažinta nesąžininga. Visų pirma, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytoje Kauno apylinkės teismo byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios, nes skiriasi šios ir Kauno apylinkės teisme išnagrinėtos bylos aplinkybės, keliami reikalavimai ir t.t. Antra, šios bylos nagrinėjimui ir ginčo tarp šalių išsprendimui 15 punkto nuostatos taikymas nebuvo aktualus, o ieškovas net neįrodinėjo, kad minėta sąlyga nulėmė esminį jo kaip vartotojo teisių ir interesų pažeidimą. Ginčijamoje nuostatoje įtvirtintos atsakomybės ribos dėl atsiradusių padarinių sugedus buitinių prietaisų veikimui arba vartotojui neužtikrinus buitinių prietaisų priežiūros. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjami ieškovo patirti nuostoliai, padaryti dėl buitinių prietaisų gedimo, ar skaitiklio gedimo neužtikrinus buitinių prietaisų techninės priežiūros. Darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino apelianto nurodomos nuostatos nesąžininga vartotojo atžvilgiu.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.