Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės ir Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. F. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. F. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas R. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir nuspręsta laikyti, kad R. F. jau yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 10 punktais R. F. paskirtos 3 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 1 metams, įpareigojant R. F. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar gydymo paslaugomis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, R. F. nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d.; turto konfiskavimą, konfiskuojant iš R. F. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 050 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, R. F. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei kiti procesiniai klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Iš nuteistojo R. F. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo paties kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip galima suprasti iš nuteistojo apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, t. y. prašoma skirti švelnesnę bausmės rūšį – areštą bei jo vykdymą atidėti. Taip pat skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių (konfiskuotino automobilio „Ford Mondeo“ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimo bei specialios teisės vairuoti atėmimo termino sumažinimo) individualizavimo aspektu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmės R. F. skyrimo, sprendžia, kad nuteistajam visiškai pagrįstai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog bausmės tikslus R. F. atžvilgiu galima pasiekti kitos rūšies bausmėmis nei laisvės atėmimas. Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

9. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas R. F. bausmės rūšį ir dydį, teismas nustatė ir įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgta į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad jis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje buvo teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, baustumai neišnykę, nes ne visos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 79-121). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam anksčiau buvo skirtos ir švelnesnės bausmių rūšys, be to, nevykdžius įpareigojimų laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. Tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes R. F. ir toliau daro nusikalstamas veikas. Todėl akivaizdu, kad R. F. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad R. F. nusikalto ne atsitiktinai, o yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė, kurios rūšis – laisvės atėmimas ir nustatytas dydis – 6 mėnesiai, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Be to, kadangi nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu, tai yra iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

10. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant R. F. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar gydymo paslaugomis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bylos duomenimis, nuteistasis neginčijo, kad yra kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažino, gailėjosi, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Visa tai, sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. F. paskirta tiek bausmė, tiek sprendimas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus yra pagrįstas ir teisingas, padėsiantis pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise trukmės

12. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Pažymėtina, jog svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

13. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis vairavimas esant neblaiviam, kelią grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei ar sveikatai bei turtui. R. F. nustatytas net 2,39 promilės neblaivumas, t. y. jis vairavo transporto priemone būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumo laipsnis yra pakankamai artimas sunkiam girtumo laipsniui (2,50 promilių). Nors apeliaciniame skunde jis nurodo, jog toks vairavimas sunkių ir nepataisomų padarinių nesukėlė (eismo įvykio, žmonių sužalojimų), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. F. vairavo automobilį kelyje (duomenys neskelbtini), apie 21 val., be to, liudytojas M. A. nurodė, kad nuteistojo vairuojamas automobilis blaškėsi per abi eismo juostas, išvažiuodamas nuo vieno kelkraščio prie kito, kas įrodo nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, pažymėtina, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymas nėra siejamas su padarinių atsiradimu padarius nusikalstamą veiką, taigi jau pačios veikos padarymas, t. y. automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams, o šiuo atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka, sunkių padarinių buvo išvengta.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones) 2 metų 6 mėnesių terminui, atsižvelgė į jau anksčiau minėtas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, į tai, jog jis padarė vieną šiukščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Be to, nuteistasis 2022-08-17 buvo nubaustas administracine tvarka už automobilio vairavimą būnant neblaiviam (nustatytas 0,55 promilių neblaivumas). Ši nurodyta aplinkybė tik patvirtina, kad nuteistasis elgėsi aplaidžiai ir buvo abejingas tam, kad vairuojant neblaiviam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės, kurios šiuo atveju ir kilo. Toks apelianto požiūris į padarytą nusikalstamą veiką leidžia spręsti, jog tokiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė turi būti paskirta ilgesniam laikotarpiui tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei R. F. charakterizuojančias aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisingumo ir proporcingumo kriterijų paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 2 metų 6 mėnesių terminui, todėl nuteistojo prašymas specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą sumažinti iki 2 metų atmetamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotos transporto priemonės vertės

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju R. F. vairavo sugyventinei E. S. priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl teismas nusprendė, jog automobilio konfiskuoti nėra pagrindo ir būtų netikslinga, todėl konfiskavo vairuoto automobilio vertę, kuri pagal VšĮ „EMPREKIS“ pažymą nusikaltimo padarymo metu buvo 4050 Eur.

17. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018, 2K-102-719/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu (jos vairavimu arba mokymu). Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, taigi, transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022).

18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sprendžia, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir šioje dalyje. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje nustatyta automobilio vertė yra nepagrįsta, kadangi pagal rinkos pasiūlymus tokios markės ir metų automobiliai paprastai kainuoja apie 2000 – 2500 Eur. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nustatė pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pateiktą automobilio „Ford Mondeo“ vidutinę kainą Lietuvoje.

19. Visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog R. F. vairuoto automobilio „Ford Mondeo“ vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 4050 Eur (1 t., b. l. 57). Nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų apie kitą galimą nuteistojo vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra. Įvertinus tokias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, konfiskuotino turto vertės mažinimas būtų neteisingas ir sudarytų prielaidas išvengti baudžiamosios poveikio priemonės taikymo bei neužtikrintų jos prevencinio tikslo.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatyta konfiskuotino turto vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra objektyvi ir realiai atspindinti rinkos vertę, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Pažymėtina, kad Įstatymų leidėjas, numatęs galimybę konfiskuoti daikto vertę tais atvejais, kai kaltininkas nusikaltimui padaryti naudoja jam nepriklausantį turtą, tokią galimybę numatė kaip adekvačią alternatyvą paties daikto konfiskavimui. Todėl įvertinus tai, kad VšĮ „Emprekis“ žinynas „Autotransporto kainos Lietuvoje“, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta automobilio „Ford Mondeo“ vidutinė kaina Lietuvoje, į tai, jog ir pats nuteistasis jokių kitų duomenų apie kitą galimą nuteistojo vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje nepateikė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

21. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

23. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistajam R. F. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gruodžio 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš R. F. valstybės naudai priteisti 89,58 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

25. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. F. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti išlaidų suma už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis yra dirbantis, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, o prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali, pagrįsta bei adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo R. F. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. F. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš R. F. valstybės naudai 89,58 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 58 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.