- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-91-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58044-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- G. B.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-12-21 nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas, paskiriant 90 MGL piniginę baudą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 60 MGL (3 000 Eur) piniginė bauda. G. B. uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui bei konfiskuota G. B. turto už 1 610 Eur. Iš G. B. Klaipėdos vyriausiajam policijos komisariatui priteista 26 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. G. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, 2018-12-07, apie 17 val. 05 min., Kretingoje, Klaipėdos gatvėje, vairavo automobilį MAZDA 2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,16 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-12-21 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Netenkinus minėto reikalavimo apeliantas reiškia alternatyvų prašymą – skundžiamą nuosprendį pakeisti ir iš apelianto konfiskuotino turto sumą sumažinti iki 600 Eur bei sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 12 mėnesių. Apeliantas skunde nurodo, jog jis neginčija nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau mano, jog jam nebuvo tinkamai individualizuota bausmė, jis neturėjo galimybės pasinaudoti BK 40 straipsnyje nustatyta teise būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas taip pat mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai jam taikė baudžiamojo poveikio priemones, t. y. netinkamai individualizavo jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, taip pat netinkamai įvertino iš apelianto konfiskuotiną piniginę sumą, nes vidutinė automobilio, kuriuo buvo padaryta veika, rinkos vertė yra gerokai mažesnė negu nustatyta byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Viso baudžiamojo proceso metu apeliantas pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl to, kas įvyko, davė išsamius ir teisingus parodymus. Nagrinėjamu atveju yra visos objektyvios aplinkybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei valstybės paskirtas gynėjas, nei pirmosios instancijos teismas apelianto neinformavo apie jo teises baudžiamajame procese, t. y. apie teisę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisė teikti prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.2. Dėl konfiskuotino turto vertės. Apeliantas jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – neginčija, tačiau nesutinka su nustatyta automobilio verte. Turto konfiskavimo išraiška buvo nustatyta remiantis vien tik automobilio „Mazda 2“, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, verte, atsižvelgiant į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenų bazės duomenis. VšĮ „Emprekis“ vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, kainos yra orientacinės, rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomos. Automobilis „Mazda 2“ yra gana retas Lietuvoje, jo pardavimo skelbimų nėra daug, todėl pagal šios sistemos duomenis, vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas apelianto vairuotas automobilis. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl transporto priemonės vertės, nebuvo surinkti jokie duomenys bei vertinta automobilio techninė būklė, nusidėvėjimas, apeliantui nebuvo pasiūlyta pateikti automobilio vertę tikslinančius duomenis. Apeliantas nurodo, jog jo vairuoto automobilio vertė yra žymiai mažesnė nei nustatyta, automobilis yra labai nusidėvėjęs, jo techninė būklė yra prasta, automobiliui reikalingas remontas, nes kėbulas yra pažeistas, nubyrėjęs glaistas, matomi įlenkimai, surūdijusios kai kurios kėbulo detalės. Apelianto teigimu, tokio automobilio vertė yra ne didesnė nei 600 Eur. Skunde nurodoma, jog apeliantas iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos pateiks papildomus automobilio vertę pagrindžiančius įrodymus.
2.3. Dėl specialiosios teisės atėmimo termino. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei nemotyvavo sprendimo dėl vienerių metų šešių mėnesių termino baudžiamojo poveikio priemonės būtinumo. Apelianto teigimu, nustačius trumpesnį vairavimo transporto priemonės atėmimo terminą (pvz., minimalų), baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga bei būtų pasiekti bausmės tikslai. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Apeliantas už vairavimą neblaiviam niekada nėra baustas nei baudžiamąja, nei administracine tvarka. Už KET pažeidimus apeliantas baustas tik vieną kartą, bauda sumokėta. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau neteistas, nėra psichiatrinio gydymo įskaitoje, neįtrauktas į priklausomybės ligų turinčių asmenų įskaitą. Kaip liudytoja apklausta L. S. nurodė, jog apeliantas yra buvęs jos sutuoktinis, tačiau jie iki šiol gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas niekada nėra vairavęs automobilio neblaivus. Visos šios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, jog apeliantas nėra linkęs daryti tokio pobūdžio administracinius nusižengimus ar nusikaltimus ir apskritai nėra linkęs nusikalsti. Skunde nurodoma, jog apeliantas iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pateiks papildomus jį charakterizuojančius duomenis, nes iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos jų pateikti teismui nespėjo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teisme 2019-03-07 gautas prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, prie prašymo pridedama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, L. S. prašymas atleisti nuteistąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą su priedais bei advokato orderis.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies, sumažinti konfiskuotino turto vertę.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis anksčiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
8. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Tiek taikydamas BK 40 straipsnį, tiek atsisakydamas jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo G. B. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, kad būtų pagrindas G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kiekvieną iš jų teisėjų kolegija analizuoja toliau, visumos buvimas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog G. B. anksčiau būtų padaręs nusikalstamą veiką, todėl darytina išvada, jog yra nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos buvimas, t. y. G. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog G. B. nuo pat jo sustabdymo momento pripažino padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, todėl daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju taip pat yra nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos buvimas, t. y. G. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
11. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra įtvirtinta privaloma sąlyga – kaltininkas privalo bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti. Teisėjų kolegija, analizuodama šios sąlygos buvimą, atkreipia dėmesį į tai, jog nors tiesioginės žalos G. B. padarant BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaryta nebuvo, tačiau dėl neblaivaus G. B. vairuoto automobilio nuvežimo į saugojimo aikštelę bei jo saugojimo susidarė 26 Eur automobilio transportavimo bei saugojimo aikštelėje išlaidos (UAB „Okreta“ 2018-12-12 PVM sąskaita faktūra Nr. OKR 21113 (b. l. 34), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjo Tarnybinis pranešimas dėl proceso išlaidų (b. l. 33), bet nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog G. B. būtų sumokėjęs dėl jo padarytos nusikalstamos veikos susidariusias išlaidas.
12. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui – pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-511/2017, 2K-329/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios būtinosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui buvimas nagrinėjamu atveju nėra nustatytas. Pirmiausia pastebėtina tai, jog apeliaciniame skunde nurodyta, jog apeliantas už vairavimą neblaiviam niekada nėra baustas nei baudžiamąja, nei administracine tvarka, už KET pažeidimus apeliantas baustas tik vieną kartą. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra paneigti baudžiamojoje byloje esančiais Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatais (b. l. 48–50). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas 2008 metais yra baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo – transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) – padarymą. Akivaizdu, jog G. B., jau vieną kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam, nepadarė išvadų, kokias skaudžias ir neatitaisomas pasekmes tiek jam pačiam, tiek ir kitiems visuomenės nariams gali sukelti neblaivaus asmens vairuojamas automobilis, vėl sėdo prie vairo neblaivus. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, jog jo daromi teisės pažeidimai sunkėjo, t. y. 2008 metais jis baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), o nagrinėjamu atveju jam nustatytas jau vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,16 promilės. Be to, G. B. ne kartą baustas ir už kitus ypač šiurkščius KET bei kitokius pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą (ATPK 124 straipsnio 2 ir 3 dalys), transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimus (ATPK 123 straipsnio 1 dalis), naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimus (ATPK 134 straipsnio 1 dalis), saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimus (ANK 305 straipsnio 7 dalis). Šios aplinkybės rodo G. B. nuolatinį teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymą bei požiūrį į nustatytas elgesio taisykles. Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į tai, jog už vairavimą neblaiviam G. B. baudžiamas jau ne pirmą kartą, be to, atsižvelgus į administracinių nuobaudų kiekį bei administracinių nusižengimų šiurkštumą, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad G. B. laikysis įstatymų ir (ar) nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos būtinos sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.
13. Išvados, kad G. B. laikysis įstatymų, negalimumą, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja ir ta aplinkybė, jog G. B., naudodamasis teise vairuoti, padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau policijos pareigūnams pareikalavus, G. B. vairuotojo pažymėjimo nepateikė (b. l. 86), todėl G. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Taigi, net esant įstatyme imperatyviai nurodytai pareigai pateikti dokumentą, G. B. nevykdė šios pareigos, todėl konstatuotina, jog nesilaikė įstatymų.
14. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog byloje surinkta informacija neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog G. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų analogiškų nusikalstamų veikų, t. y. nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto pagrindo.
15. Papildomai pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų galimų laiduotojų kategorijas (tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys), teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis Nr. 2K-140/2015). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog G. B. yra pakankamai brandaus amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog G. B. yra buvęs policijos pareigūnas. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. B. yra susiformavusi, brandi asmenybė, turinti aiškią vertybių sistemą, gebanti kontroliuoti savo veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis yra toks nesavarankiškas ir nebrandus asmuo, o jo gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę, kad jam būtų reikalinga papildoma elgesio korekcija. Todėl ir dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo G. B. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
16. Įvertinus išdėstytus motyvus, akivaizdu, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys, kurie patvirtina G. B. asmenybės susiformavimą, praeityje padarytus teisės pažeidimus, nepakankamą savikritiką dėl nusikalstamos veikos padarymo bei negebėjimą padaryti tinkamų išvadų dėl galimų padarytos nusikalstamos veikos pasekmių, yra pakankami konstatuoti, jog laiduotoja G. B. sugyventinė L. S. turės galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajam, dėl to darytina išvada, jog nenustatytos ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
17. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybės pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėjamas, tačiau, atsižvelgus į tai, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui, be to, nenustatytos ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, konstatuotina, jog nėra pagrindo G. B. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto.
Dėl konfiskuotino turto vertės
18. Apeliantas jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – neginčija, tačiau nesutinka su nustatyta automobilio verte. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė UAB „Pajūrio autorika“ atliktą automobilio „Mazda 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. 20190205-2, kurioje nurodoma, jog G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos transporto priemonės rinkos vertė neatitinka VšĮ „Emprekis“ pateikiamos rinkos vertės, t. y. automobilio „Mazda 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė ne 1 610 Eur, o 1 069 Eur.
19. Teisėjų kolegija, baudžiamąją bylą nagrinėdama apeliacinės instancijos teisme, atlikusi įrodymų tyrimą, nustatė, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nusikalstamą veiką G. B. padarė vairuodamas kitam asmeniui, kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nuosavybės teise priklausantį automobilį, nusprendė konfiskuoti ne automobilį, bet automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir vadovaudamasis iš VšĮ „Emprekis“ gautais duomenimis apie vairuoto automobilio rinkos vertę konfiskavo iš G. B. 1 610 Eur vertės turto, t. y. teismas, nustatydamas iš nuteistojo priteistiną sumą – automobilio „Mazda 2“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) vertę, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis. Tačiau pažymėtina, jog viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, kad joje vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektas. Šioje sistemoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis „Mazda 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo G. B..
20. Kaip minėta, apeliantas pateikė UAB „Pajūrio autorika“ atliktą automobilio „Mazda 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. 20190205-2, kurioje nurodoma, jog automobilio „Mazda 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1 069 Eur. Byloje esant tokiems duomenims, kurie leidžia abejoti pagal VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenis nustatyta automobilio verte, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių tikrajai realiai automobilio vertei išsamiai įvertinti ir priimdamas nuosprendį rėmėsi duomenimis, kurių pagrįstumas kelia abejonių. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje nustatant konfiskuotino turto vertę taip pat nėra išskirtinai vadovaujamasi vien VšĮ „Emperekis“ informacinės sistemos duomenimis, įvertinama reali turto būklė ir kiti įrodymai, pagrindžiantys realią turto vertę. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad VšĮ „Emprekis“ automobilio vertę nustatė vadovaudamasi tik vidutine tokių automobilių kaina (kuri paimta iš lentelės), t. y. automobilis nebuvo apžiūrėtas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog toks vertinimas yra neobjektyvus ir pažeidžia teisingumo principą, o atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pateikė įrodymus dėl ydingai nustatytos konfiskuotino turto vertės, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstą konfiskuotino turto vertę, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžio dalis dėl konfiskuotino iš G. B. turto piniginės išraiškos dydžio keistina, sumažinant konfiskuotino turto vertę nuo 1 610 Eur iki 1 069 Eur (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl specialiosios teisės atėmimo termino
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei nemotyvavo sprendimo dėl vienerių metų šešių mėnesių termino baudžiamojo poveikio priemonės būtinumo. Apelianto teigimu, nustačius trumpesnį vairavimo transporto priemonės atėmimo terminą (pvz., minimalų), baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga bei būtų pasiekti bausmės tikslai.
22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo, nemotyvavo sprendimo dėl vienerių metų šešių mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės termino. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutrumpinti minėtos specialiosios teisės atėmimo terminą iki minimalaus baudžiamajame įstatyme nustatyto vienerių metų termino.
23. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
24. Kaip minėta, G. B. nuteistas už šiurkštų KET pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. G. B. buvo nustatytas vidutinis girtumas (2,16 promilės), daugiau nei 5 kartus viršijantis leistiną normą, ir nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai neteisėtais G. B. veiksmais (automobilio vairavimu, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.
25. Vertinant G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, be piniginės baudos, asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Esant šiems duomenims, sprendžiant G. B. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, būtina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis dėlto turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005-11-10 nutarimas). Dėl aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos, įvertinus G. B. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui – yra netinkama ir (ar) neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
26. Darant šią išvadą, atsižvelgtina ir į jau minėtas aplinkybes: G. B. 2008 metais yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, išvadų, kokias skaudžias ir neatitaisomas pasekmes tiek jam pačiam, tiek ir kitiems visuomenės nariams gali sukelti neblaivaus asmens vairuojamas automobilis, nepadarė, vėl sėdo prie vairo neblaivus, G. B. ne kartą baustas ir už kitus ypač šiurkščius KET bei kitokius pažeidimus.
27. Kaip nustatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl G. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Įvertinus tiek anksčiau išdėstytas G. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tiek jau minėtas aplinkybes (G. B. 2008 metais yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, išvadų, kokias skaudžias ir neatitaisomas pasekmes tiek jam pačiam, tiek ir kitiems visuomenės nariams gali sukelti neblaivaus asmens vairuojamas automobilis, nepadarė, vėl sėdo prie vairo neblaivus, G. B. ne kartą baustas ir už kitus ypač šiurkščius KET bei kitokius pažeidimus), daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui aptarto proporcingumo principo nepažeidžia, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas būtent tokios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Papildomai pažymėtina ir tai, jog toks specialiosios teisės atėmimo terminas yra žymiai trumpesnis, negu numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis, kuris yra dveji metai, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į G. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju specialiosios teisės G. B. atėmimas būtent 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas.
28. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog G. B. apeliacinio skundo reikalavimas sutrumpinti jam specialiosios teisės atėmimo terminą neatitinka ir įstatymų leidėjo valios už BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą atsakomybę griežtinti, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas vykdant Valstybinės eismo saugumo komisijos 2018-03-06 posėdžio sprendimą dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatymu ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1341 straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 603 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas).
29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-12-21 nuosprendžio dalis, kuria G. B. vieneriems metams ir šešiems mėnesiams uždrausta naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-12-21 nuosprendžio dalį.
Sumažinti iš G. B. konfiskuotino turto vertės piniginės išraiškos dydį nuo 1 610 Eur iki 1 069 Eur.
Kitas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-12-21 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.