- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 2-15021-736/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00970-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- M. B.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. Z.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui M. B., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. B. ieškiniu prašo pakeisti 2015 m. lapkričio 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1303-913/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkte numatytą išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį (100 Eur) ir priteisti iš atsakovo M. B. sūnaus K. išlaikymui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 200,00 eurų dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti sūnaus K. išlaikymui skirtas lėšas. Nurodo, kad santuoka su atsakovu nutraukta 2015 m. lapkričio 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu. Toje pačioje byloje buvo išspręstas ir sūnaus K. B. išlaikymo klausimas.
Minėtu sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis keistinas, kadangi iš esmės pasikeitė aplinkybės. Teismo sprendimas, numatantis išlaikymo sūnui dydį, buvo priimtas 2015m., t. y. nuo jo priėmimo praėjo treji su puse metų. Tuo metu sūnui K. buvo vos septyneri, o šiais metais jau 11 metų. Dėl augimo ir jo amžiaus vaiko poreikiai iš esmės padidėjo, be to dėl infliacijos kyla prekių ir paslaugų kainos. Paaugus K., vis daugiau reikia lėšų jo maistui, rūbams, lavinimo ir ugdymo priemonėms, sveikatos priežiūrai, pomėgiams. K. šiuo metu baiginėja (duomenys neskelbtini) klasę. Sūnus nuo 2018 m. spalio 1 d. pradėjo lankyti šokių studiją „(duomenys neskelbtini)“, kurioje mėnesinis mokestis — 26 eurai. Kaip ir jo tėvas, sūnus labai daug valgo (pagrindiniai maisto produktai - mėsa, daržovės, grūdėta varškė, varškės sūreliai, vaisiai (kiviai, ananasai, braškės). Namuose vaikas visada valgo pusryčius, o pietums į mokyklą jam įdeda sumuštinių (5-6 vnt.) bei dar pinigų, nes mokykloje K. perkasi bandelių ar kitokių užkandžių. Avalynė perkama suaugusiųjų skyriuje, nes nešioja jau 40 dydžio batus. Vaikas judrus, todėl gan dažnokai reikia keisti rūbus ar avalynę, nes jis juos suplėšo. Pradėjus K. lankyti šokių studiją, atsirado papildomų išlaidų rūbams, avalynei, šokių konkursams (dalyvio mokestis — 10 eurų, lydinčiojo mokestis — 7 eurai). Ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes 2018 m. pagimdė dukterį V. L., todėl nedirba ir darbo pajamų negauna. Nuo 2018-07-02 iki 2019-05-01 gaudavo 233,10 Eur vaiko priežiūros išmoką o nuo gegužės 1 d. ji sumažės iki 144 Eur. K. išlaikymui per mėnesį išleidžia virš 400 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas sūnumi visiškai nesirūpino ir juo nesidomėjo. Šiuo metu yra išlaikymo įsiskolinimas apie 600 Eur. Jos duomenimis, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė palaikė ieškovės reikalavimus, prašė juos tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (19, 24-25 b. l.); atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, priežasčių, pateisinančių neatvykimą, nenurodė. Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimams neprieštarauja.
Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje (20 b. l.) nurodyta, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį šalių sūnui K. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė ieškovės reikalavimus, prašė juos tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovė G. B. ir atsakovas M. B. yra K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (8 b. l.). 2015 m. lapkričio 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1303-913/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkte numatytas išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. B. dydis 100 Eur/mėn. (6-7 b. l.). Klaidas gyvena su ieškove, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, lanko šokių studiją „(duomenys neskelbtini)“ (9-10 b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė, prašydama pakeisti nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį, kuris buvo nustatytas 2015 m. lapkričio 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu, savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo to laiko pasikeitė (padidėjo) šalių sūnaus poreikiai. Jam augant, atsiranda papildomų išlaidų, išaugo reikalingų prekių ir paslaugų kainos.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus ir aplinkybes, ieškovės ir jos atstovės, Institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti nustatytą šalių sūnui teikiamo išlaikymo dydį, iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiui sūnui K. išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. gegužės 13 d., iki sūnus sulauks pilnametystės. Ieškovei G. B. pavestina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus K. B. išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl lėšų išlaikymui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Duomenų apie atsakovo, gyvenančio ir dirbančio užsienyje, pajamas, ar kokias nors sveikatos problemas, trukdančias gauti darbo pajamų, byloje nėra.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei esant 100 proc. atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (16 b. l.), vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 99 str., iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 3,72 Eur pašto išlaidos, 36,00 Eur žyminis mokestis (200,00 – 100,00 Eur x 12 x 3); 290,29 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pateiktą 2019-07-11 pažymą (33 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2015 m. lapkričio 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1303-913/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkte numatytą išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus K. B. išlaikymui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 200,00 eurų dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. gegužės 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti sūnaus K. B. išlaikymui skirtas lėšas.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. B. valstybei (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752) - 1) 39,72 Eur (trisdešimt devynis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, įmokos kodas - 5660 ir 2) 290,29 (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų 29 ct) Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.