- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-2130-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19411-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- E. B. B. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. B. B. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1832-2142014 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei E. B. B. M., tretieji asmenys kauno rajono 3-ojo notarų biuro notarė G. P., T. M., D. M., V. K., E. K., dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) , tvarką pagal jos pateiktus planus ir iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kurį prašė priimti ir nagrinėti kartu su ieškiniu. Atsakovė taip pat prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant priešieškinį. Nurodė, kad gyvena tik iš gaunamos 713 Lt senatvės ir našlės pensijos. Pateikė duomenis, kad yra sumokėjusi 200 Lt žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus – pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius sunkią atsakovės turtinę padėtį, arba sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio nėra pagrįstas jokiais įrodymais, kurie patvirtintų, jog atsakovės turtinė padėtis neleidžia jai sumokėti viso žyminio mokesčio. Teismas darė išvadą, kad priešieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė E. B. B. M., atstovaujama advokato V. G., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti priešieškinį su sumokėta žyminio mokesčio dalimi. Mano, kad teismas nepagrįstai atsakovės neatleido nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad pateikė teismui pažymą apie atsakovės gaunamas socialines išmokas, kurias sudaro 643,43 Lt senatvės pensija ir 70 Lt našlės pensija. Be to, akivaizdu, kad būdama 77 metų amžiaus, atsakovė negali turėti kitų nuolatinių piniginių pajamų, taip pat yra ligota ir vartoja įvairius vaistus, kuriems išleidžia dalį gaunamų pajamų. Tai, kad jai priklauso dalis ginčo namų valdos, negali būti traktuojama kaip pakankama materialinė padėtis, leidžianti jai sumokėti visą žyminį mokestį, kuris pagal priešieškinio reikalavimų sumą sudarytų 865 Lt. Be to, teismui pateikti įrodymai, kad dalį turėto nekilnojamojo turto (žemės sklypą) atsakovė lygiomis dalimis padovanojo ieškovei ir vienam iš savo anūkų. Mano, kad teismas, šiuo atveju vertindamas prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio pagrįstumą, privalėjo įvertinti byloje esančių įrodymų visumą, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už pateiktą priešieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK reglamentuojami konkretūs atvejai, kuriems esant asmuo, besikreipiantis į teismą, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas sudaryti galimybes suinteresuotiems asmenims realizuoti teisę į teisminę gynybą net ir tais atvejais, kai šie dėl savo turtinės padėties negali sumokėti mokėtino žyminio mokesčio, CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtino teismo teisę esant prašymui atleisti tokį asmenį iš dalies nuo mokėtino žyminio mokesčio taip neapribojant asmens teisės į teisminę gynybą. Atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutas teismo taikomas tik esant motyvuotam ir įrodymais pagrįstam asmens prašymui atsižvelgiant į tokį prašymą pareiškusio asmens turtinę padėtį. Įstatymas, suteikdamas asmeniui teisę būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigoja asmenį motyvuoti ir įrodyti, jog jis turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis (CPK 83 str. 3 d., 178 str.). Asmuo nevykdantis įstatymo nustatytų pareigų negali tikėtis, jog įgis minėtą įstatymo suteiktą teisę. Taigi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius pareikšto prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui, kuris tokiu būdu privalo atskleisti teismui savo tikrąją turtinę padėtį, turinčią reikšmės sprendžiant pareikšto prašymo pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė už pareikštą priešieškinį sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį (b. l. 22) ir pareiškė prašymą atlesti ją nuo likusios dalies – 665 Lt (kaip nurodė pati atsakovė) žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovė prašymą atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindė sunkia turtine padėtimi ir šią aplinkybę įrodinėjo VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b. l. 38-40), pagal kurią matyti, kad atsakovė gauna senatvės ir našlių pensijas, iš viso 713,46 Lt per mėnesį (b. l. 11, 28–29).
Remiantis šiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad yra pagrindas atsakovę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie tikrą apeliantės turtinę padėtį, todėl pagal esančius dokumentus daryti išvadą, kad apeliantės turtinė padėtis yra tokia, kad būtų pagrindas ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra galimybės.
Kaip jau buvo nurodyta, būtent asmuo, kuris pateikia prašymą atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą įrodyti, jog jis šia įstatymo leidėjo suteikta teise gali pasinaudoti. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pareiškusi prašymą atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tinkamai pareigos įrodyti, jog ji turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis, neįvykdė.
Atsižvelgdamas į ankščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo tvarką, ir klausimą išsprendė teisingai, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas priešieškinio trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas - iki 2014 m. rugsėjo 29 d., pašalinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytus priešeškinio trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei E. B. B. M. terminą iki 2014 m. rugsėjo 29 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytus priešeškinio trūkumus.