- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-133-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01680-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui
- Ieškovas
- E. K., N. K.
- Atsakovas
- O. A. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. K. ir N. K. ieškinį atsakovei O. A. R., trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl savininko teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savininko teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, pripažinimo, kuriuo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento) 2019 m. sausio 31 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2019 m. sausio 31 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-190131-00007, įpareigojantį ieškovę nugriauti (duomenys neskelbtini), savavališkai statomą II grupės nesudėtingos kategorijos statinį ir sutvarkyti statybvietę, vykdymą, arba pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą, nustatytą Statybos inspekcijos 2019 m. sausio 31 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-190131-00008, ir pratęstą iki 2019 m. spalio 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos SVP departamento (toliau – Statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos SVP departamentas) 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. SDPN-30-190718-00031, iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai – nugriautas pastatas, todėl teismui šioje byloje priėmus ieškovams palankų sprendimą, jo įvykdymas nebetektų teisinės prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovų E. K. ir N. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – pratęsė savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą, nustatytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 31 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-190131-00008 ir pratęstą iki 2019 m. spalio 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos SVP departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. SDPN-30-190718-00031, iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo; kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.
3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1. Nurodė, kad Statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 31 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190131-00008 terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d. Konstatavo, jog terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius dar nėra suėjęs, todėl privalomasis nurodymas negali būti pateiktas vykdyti antstoliui priverstinai, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias priemones – sustabdyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą.
3.2. Nurodė, kad privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas nustatytas iki 2019 m. spalio 31 d., o ieškinio reikalavimai tiesiogiai susiję su šio privalomojo nurodymo teisinėmis pasekmėmis, todėl darė išvadą, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei priėmus ieškovams palankų sprendimą, jo įvykdymas taptų nebeįmanomas. Nurodė, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas, nustatytas Statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 31 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-190131-00008, pratęstinas iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4258-204/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų E. K. ir N. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPISVPĮ) 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Teigia, kad 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 įvykdymo terminas yra pratęsiamas TPISVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais ir tvarka asmeniui kreipiantis į Regionų apygardos administracinį teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Darė išvadą, kad ieškovai kreiptis dėl 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 įvykdymo termino pratęsimo gali iki 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. spalio 31 d. Teigia, jog netinkamas įstatyme įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.2. Nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą siekiant įteisinti savavališkai rekonstruotus II grupės nesudėtingos kategorijos statinius – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neturint gretimo žemės sklypo savininkės atsakovės O. A. R. sutikimo. Tuo tarpu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto reikalavimo užtikrinimu, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra sprendžiamas 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 ar 2019 m. sausio 31 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-190131-00007 teisėtumo klausimas, todėl mano, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Nurodė, kad į apylinkės teismą ieškovai kreipėsi civilinio proceso tvarka su ieškinio reikalavimu pripažinti jiems teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, siekiant įteisinti savavališkai rekonstruotus II grupės nesudėtingos kategorijos statinius – Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą (duomenys neskelbtini), ir Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neturint gretimo žemės sklypo savininkės atsakovės O. A. R. sutikimo, o ne administracinės teisenos tvarka. Mano, jog dėl šios priežasties turėjo teisę prašyti teismo civilinio proceso tvarka šioje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą.
7.2. Nurodė, kad pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą, reikšdami ieškinį ir prašydami taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę civilinio proceso tvarka, todėl mano, jog atskirai kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl minėto termino pratęsimo neprivalėjo, o teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai vadovavosi CPK 144 straipsnio, 145 straipsnio nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, kuriuo reikėtų vadovautis, jei byla būtų nagrinėjama apygardos administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
11. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d. projektavimo sutarties kopiją, patvirtinančią, kad ieškovai ėmėsi realių veiksmų savavališkos statybos įteisinimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėta projektavimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugsėjo 19 d., o su ieškiniu į teismą kreiptasi 2019 m. spalio 1 d. Šios aplinkybės rodo, jog minėtą įrodymą ieškovai galėjo pateikti teismui kartu su ieškiniu, tačiau to nepadarė bei nenurodė jokių aplinkybių, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ar pirmosios instancijos teismas minėtą naują įrodymą nepagrįstai atsisakė priimti. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prašomo pridėti naujo įrodymo pridėjimas prie bylos neatitiktų civilinio proceso įstatymo nuostatų, todėl 2019 m. rugsėjo 19 d. projektavimo sutartis prie bylos nepridėtina.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
13. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
15. Nors pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovai kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galbūt patvirtina pareiškimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovai pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
16. Atskiruoju skundu nurodoma, kad 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 įvykdymo terminas yra pratęsiamas TPISVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais ir tvarka asmeniui kreipiantis į Regionų apygardos administracinį teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Mano, jog ieškovai siekdami pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą privalėjo kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, o netinkamas įstatyme įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008, ieškovai įpareigoti nugriauti (duomenys neskelbtini), savavališkai statomą II grupės nesudėtingos kategorijos statinį ir sutvarkyti statybvietę, arba teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (TPISVPĮ 14 straipsnio 5 dalis). Iš pateikto ieškinio akivaizdu, jog įgyvendindami savo civilines teises ieškovai siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau to padaryti negali, kadangi neturi gretimo sklypo savininko sutikimo. Ieškovai manydami, jog gretimo sklypo savininkas sutikimo neduoda nepagrįstai, kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka bei tokiu būdu siekia apginti savo galbūt pažeidžiamas teises. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl būtinumo išsaugoti bei užtikrinti status quo, kadangi sprendžiant klausimą dėl savininko teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, pripažinimo, statinių nugriovimas, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ginčo esmės, iš tiesų galėtų sukelti didelę turtinę žalą ieškovams tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog gretimo sklypo savininkas nepagrįstai atsisako duoti sutikimą vykdyti statybos darbus, t. y. byloje būtų priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas. Nors TPISVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tvarka, tačiau šiuo atveju (esant pradėtai civilinei bylai) tokia tvarka nekliudo asmeniui pasinaudoti kitais procesiniais teisių gynimo būdais ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
17. Atskiruoju skundu taip pat teigiama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto reikalavimo užtikrinimu, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra sprendžiamas 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 ar 2019 m. sausio 31 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-190131-00007 teisėtumo klausimas, todėl mano, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 31 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-190131-00008 ieškovai įpareigoti nugriauti ginčo pastatus arba įstatymuose nustatytu būdu gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat nustatyta, kad ieškovai, siekdami gauti statybą leidžiantį dokumentą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savininko teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, pripažinimo. Tai reiškia, jog išnagrinėjus šią bylą bei priėmus ieškovams palankų sprendimą, ieškovai turėtų galimybę įvykdyti 2019 m. sausio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-190131-00008 nenugriaudami ginčo pastatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad civilinėje byloje nėra sprendžiamas 2019 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190131-00008 ar 2019 m. sausio 31 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-190131-00007 teisėtumo klausimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kokių tikslų ieškiniu siekia ieškovai bei kokias teises užtikrina prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, todėl laikytina, jog jos yra teisėtos ir pagrįstos.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atskiruoju skundu nurodoma, kad yra pasikeitusi Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administracijos struktūra, todėl pirmosios instancijos teismui siūlytina svarstyti šalies pakeitimo procese klausimą.
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.