Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Civilinė byla Nr. B2-820-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
B2-820-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00176-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Aranika“
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-820-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00176-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 117.1; 126.2; 126.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aranika“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aranika“. Ieškinyje nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, įmonė už apdraustuosius privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau UAB „Aranika“ šios nuostatos nepaiso, nevykdo draudėjo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme - nemoka įmokų, nors bendrovėje dirba 7 apdraustieji. 2014 m. balandžio 15 dienos duomenimis, atsakovės skola ieškovui siekė 16263,24 Lt. Pažymėjo, kad VSDFV Šiaulių skyrius UAB „Aranika“ atžvilgiu taikė visas įstatymų numatytas sankcijas bei ėmėsi visų priemonių, siekiant išieškoti skolą. Pagal mokėjimo nurodymus kredito įstaigos iš UAB „Aranika“ sąskaitų laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. piniginių lėšų nepervedė. Sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka nebuvo priimtas ir skola neperduota antstolių kontorai tolimesniam vykdymui. Ieškovas 2014 m. vasario 4 d. raštu Nr. (8.1)S-5462 informavo atsakovę apie tai, kad įmonei toliau nevykdant pareigų, nemokant valstybinio socialinio draudimo įmokų, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Aranika“ į ieškovo pranešimą nesureagavo, skolos nesumokėjo, todėl ieškovo nuomone, atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas dėl nemokumo. Prašo skirti įmonės administratoriumi UAB „Kononenko ir ko“ (2-3 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iškelti bankroto bylą tenkintinas.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai).

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, taip pat ar vykdoma veikla ir gaunamos pajamos, kokios įmonės veiklos perspektyvos ir kita.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi įpareigojo atsakovę UAB „Aranika“ per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei šiuos dokumentus: įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, paaiškinamuosius raštus (arba kitas įstatymo nustatyta tvarka teikiamas įmonės ataskaitas), pradelstų kreditorinių ir debitorinių reikalavimų (įsipareigojimų) sąrašus, nurodant skolų grąžinimo terminus 2013 m. gruodžio 31 dienai ir 2014 m. kovo 31 dienai, duomenis apie darbo užmokesčio įsiskolinimą 2014 m. kovo 31 d., duomenis apie visą turimą turtą, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ) 2013 m. gruodžio 31 dienai ir 2014 m. kovo 31 dienai, teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka 2014 m. kovo 31 dienai, įmonės rejestro registravimo dokumentus bei kita (17-18 b.l.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 123 straipsnio 4 dalis numato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai nurodyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (LR CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (LR CPK 123 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, laikytina, kad atsakovei nutartis įteikta tinkamai (19, 36, 41, 43 b.l.). Bylos duomenimis, iki nutartyje nustatytos datos atsakovė nutarties įpareigojimų neįvykdė ir nepateikė teismui duomenų, kurie yra svarbūs nustatant įmonės turtinę padėtį ir vertinant įmonės mokumą ar nemokumą, todėl teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei remiasi valstybinės įmonės (toliau - VĮ) „Registrų centras“ pateikta informacija (LR CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Aranika“ nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi (30 b.l.), įmonės vardu registruota viena transporto priemonė – VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (31 b.l.). Įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. vasario 9 d. (29 b.l.). Finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nebeteikia nuo 2008 m. (25-33 b.l.). Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovės ilgalaikis turtas sudarė 80224,00 Lt (nematerialusis turtas – 1526,00 Lt, materialusis turtas – 78698,00 Lt), trumpalaikis turtas sudarė 147890,00 Lt (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 93346,00 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 24735,00 Lt, pinigai – 29809,00 Lt) (29 b.l.). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 135319,00 Lt (29 b.l.).Iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimas ieškovui VSDFV Šiaulių skyriui sudaro 16263,24 Lt (2 b.l.). Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) pateiktais duomenimis, UAB „Aranika“ valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams 2014 m. balandžio 1 d. duomenimis skolinga 10738,57 (38 b.l.). Iš 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų matyti, kad atsakovės pelnas 2007 metais sieke 100974,00 Lt (27-28 b.l.).

Įvertinus bendrovės veiklos rezultatus bei byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad įmonės skolos ieškovui ir Šiaulių apskrities VMI sudaro 27001,81 Lt, šie įsipareigojimai yra uždelsti. 2007 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 135319,00 Lt, registruotino nekilnojamojo turto įmonė neturi, 2007 metais įmonės turtas siekė 228114,00 Lt, atsakovė nuo 2008 m. nebeteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, įmonės pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Remiantis LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra pagrindo vertinti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei UAB „Aranika“ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (LR ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Remiantis LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui, o vadovaujantis LR ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisės normų seka, kad įstatymo leidėjas suteikia teismui, iškėlusiam įmonei bankroto bylą, prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ką skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. LR CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog tuo atveju, kai įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, be kita ko, ar nėra LR ĮBĮ nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai, administravimo sąnaudos, administratoriaus darbo stažas, užimtumas, yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, siektina, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2818/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797/2013). Pažymėtina, kad teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras, ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2006). LR ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos teismas, parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, turėtų atsižvelgti, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl tai, kuriam iš jų konkrečiu atveju bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Todėl teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie, jo vertinimu, leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1018/2013).

Sprendžiant dėl administratoriaus kandidatūros paskyrimo teismas vadovaujasi tiek pačių administruoti pretenduojančių asmenų pateikta teismui informacija apie save, tiek viešai skelbiama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos informacija internetiniame tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teismui pateiktame pareiškime bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Kononenko ir ko“. Teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų LR ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių UAB „Kononenko ir ko“ negalėtų būti UAB „Aranika“ administratoriumi. Teismui pateiktas leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (7 b.l.), deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams (6 b.l.), administratoriaus sutikimas teikti bankroto paslaugas (5 b.l.), bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (8 b.l.). Pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos raštas dėl administratoriaus kandidatūros, kuriame nurodyta, kad pretenduojanti administruoti UAB „Kononenko ir ko“ atitinka LR ĮBĮ reikalavimus keliamus bankroto administratoriui (34 b.l.). Bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra. Įmonės administratoriumi skirtina UAB „Kononenko ir ko“, įmonės kodas 142075398, buveinė – Tilžės g. 156-114 kab., Šiauliai, registruota A. Mickevičiaus g. 13-12, Šiauliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4, 7 ir 10 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti bankroto bylą UAB „Aranika“, įmonės kodas 300646860, buveinės Dainų g. 98-36, Šiauliai.

Bankrutuojančios UAB „Aranika“ administratoriumi paskirti UAB „Kononenko ir ko“, įmonės kodas 142075398, buveinė – Tilžės g. 156-114 kab., Šiauliai, registruota A. Mickevičiaus g. 13-12, Šiauliai, turinti leidimą teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas – leidimo Nr. 202, pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos sutikimas.

Areštuoti UAB „Aranika“, įmonės kodas 300646860, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti įmonės administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl UAB „Aranika“ turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.

Uždrausti UAB „Aranika“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti UAB „Aranika“ turtą.

Nustatyti terminą UAB „Aranika“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 3 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

Įpareigoti įmonės administratorių UAB „Kononenko ir ko“, sužinojus apie iškeltas bylas UAB „Aranika“, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš UAB „Aranika“, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti UAB „Aranika“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „Aranika“ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą UAB „Aranika“ bankroto bylą pranešti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Vilija Valantienė