- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- e2YT-721-985/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05004-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po motinos O. M. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog 1993 m. balandžio 5 d. mirė jos motina O. M.. Po O. M. mirties nekilnojamojo turto registre jos vardu asmeninės nuosavybės teise buvo įregistruotas 1/2 dalis 5,300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 9495-0007-0036, esantis (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisė įgyta Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 94-12447. Pareiškėja, mirusios O. M. dukra L. S. yra įpėdinė pagal įstatymą. O. M. sutuoktinis K. M. yra miręs, įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2003 m. balandžio 17 d., įrašo Nr. 53. Iki šios dienos niekas pareiškėjai nėra pareiškęs pretenzijų dėl po O. M. mirties likusių žemės sklypų, kuriais rūpinasi, naudojasi ir valdo tik pareiškėja. Pareiškėja pati į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes mirus motinai O. M. jos vardu nebuvo likę jokio turto, kurį būtų galima paveldėti, po jos mirties liko tik namų apyvokos daiktai ir mirusiosios asmeniniai daiktai. Kuomet buvo atkurtos mirusiosios nuosavybės teisės į žemės sklypus pareiškėja neturėjo pakankamai teisnių žinių ir nežinojo, kad reikia pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, be to, būtų negalėjusi to padaryti, nes terminas palikimui priimti buvo ženkliai praleistas. Pareiškėja yra vienintelė dukra mirusiosios, daugiau vaikų mirusioji neturėjo, o sutuoktinis t.y. pareiškėjos tėvas irgi yra miręs, dėl šių aplinkybių, pareiškėja visą laiką buvo įsitikinusi, kad yra O. M. turto paveldėtoja ir nesuprato, jog palikimui priimti dar reikia kreiptis į notarą, apie tai jai tapo žinoma tik tuomet, kai 2017 m. nusprendė parduoti žemės sklypus.
Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. 2017-11-14 Liudijimas Nr. 4509 patvirtina, kad nuo notarės veiklos pradžios, t.y. nuo 2012-03-19, dėl O. M. turto paveldėjimo įpėdiniai į notaro biurą nesikreipė, be to, notarei nebuvo perduota O. M. turto paveldėjimo byla kaip nebaigta. Notarės rašte minimais testamentų registro 2017-11-14 duomenimis, O. M. palikimo priėmimo faktas šiame registre neįregistruotas, nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų. Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2017-11-21 Nr. M7-929 išduotame rašte dėl turto paveldėjimo, patikrinus archyvinio fondo dokumentus nuo 1993 m. iki 1995 m. nėra O. M. turto paveldėjimo bylos bei įrašų apie tai kas kreipėsi po jos mirties dėl turto paveldėjimo, taip pat dokumentuose duomenų apie O. M. sudarytus testamentus žinių nėra. Marijampolės 4-ajame notaro biuro notarės L. P. 2017-11-21 Liudijimas Nr. 5259 patvirtina, kad laikotarpiu, kuomet notarė aptarnavo Kazlų Rūdos teritoriją, t.y. nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2000 m. birželio 8 d., dėl O. M. turto paveldėjimo įpėdiniai į notaro biurą nesikreipė. Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės G. S. 2017-11-21 Liudijimas Nr. 4047 patvirtina, kad kuomet notarė aptarnavo Kazlų Rūdos teritoriją, t.y. nuo 1996 m. iki 2002 m. rugsėjo 27 d., dėl O. M. turto paveldėjimo įpėdiniai į notaro biurą nesikreipė. Nuo 2002 m. rugsėjo 27 d. Kazlų Rūdos savivaldybę paveldėjimo klausimais aptarnauja Kazlų Rūdos savivaldybės notaras.
Nurodė, kad pareiškėja viena rūpinosi, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus ir sutvarkyti reikalingi dokumentai. Nuo 2000 m. birželio 26 d. sklypais pareiškėja ėmė rūpintis ir valdyti kaip savo iš karto po to, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į juos. Todėl laikytina, jog palikimą pareiškėja priėmė pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savo nuosavybę.
Šalies argumentai
Teisme pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad palaiko pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, jog leido šalia su žeme besiribojančiam ūkininkui naudoti žemę, ją dirbti, kad žemė nebūtų apleista.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja; prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant, byla išnagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja yra 1993 m. balandžio 5 d. mirusios O. M. dukra (e. b. l. 8, 9, 14). Tėvas K. M. mirė 2003 m. balandžio 17 d. (e. b. l. 12). Pareiškėja yra vienintelis mirusiųjų tėvų vaikas (e. b. l. 11, 13). Po O. M. mirties liko turtinės teisės į 1/2 dalis 5,300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 9495-0007-0036, esantį (duomenys neskelbtini) ir 107/213 dalis 2,1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 9447-0003-0084, esantį (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisės atkurtos Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 94-12447 (e. b. l. 17-23).
1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G.,bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F., bylos Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad tik mirus pareiškėjos motinai sužinojo apie žemę, pradėjo tvarkyti dokumentus, reikalingus atkurti nuosavybės teisę į žemę Jurbarko r., tačiau dėl ilgai trukusių procedūrų sprendimas atkurti nuosavybės teisę priimtas tik 2000 metais, pareiškėja leido šalia su žeme besiribojančiam ūkininkui naudoti žemę, ją dirbti, kad žemė nebūtų apleista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007). Kaip matyti iš į bylą pateikto Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 94-12447 O. M. atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto dalį (e. b. l. 22-23). Pareiškėja patvirtino, jog tvarkė reikalingus dokumentus atkurti nuosavybės teisę į žemę, rūpinasi šia žeme. Toks pareiškėjos elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau ji rūpinosi žeme, vertintinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2007). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais priėmė mirusiosios motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir šiuo turtu rūpinosi kaip savo, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios palikimą neišduotas. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė motinos palikimą, todėl prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos O. M. mirties, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1993 m. balandžio 5 d., pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.