- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- e2YT-3367-600/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24843-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., J. G.-M., G. A. P., K. P., I. K., R. K., I. N.
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl sandėlių (ūkinio pastato dalies) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys - J. S., J. G.-M., G. A. P., K. P., I. K., R. K., I. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 6/7 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I2p.
1.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), gavusi informacijos apie galimai bešeimininkį turtą – sandėlius (ūkinį pastatą), esančius (duomenys neskelbtini), apie kurių galimus savininkus ar teisėtus valdytojus, patikrinus Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis, jokių duomenų nebuvo rasta, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti jų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/7 dalis priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš registro (duomenys neskelbtini). Likusios 6/7 dalys pastato (sandėliai, kuriuos prašoma pripažinti bešeimininkiais) neregistruotos, neregistruota ir informacija apie jų savininkus, naudotojus ar valdytojus.
1.2. 2019 m. rugpjūčio 28 d. laišku, adresuotu Senamiesčio seniūnijai, kreipėsi namo (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, teigdami, kad naudojasi sandėliais, bei nurodydami, kad „privatizuojant butus, apie galimybę privatizuoti ir sandėliukus, nebuvo užsiminta“ ir teigia, kad šis statinys negali būti pripažintas bešeimininkiu, „nes faktiškai yra mūsų naudojamas“. Savivaldybei asmenys nepateikė jokių naudojimosi teisėtumą patvirtinančių dokumentų nei kreipimosi metu, nei vėliau - paskelbus sandėlių pripažinimo bešeimininkiais procedūros pradžią, NTR nėra įregistruotos jų nuosavybės ar valdymo teisės.
1.3. Apie būtinybę pateikti įrodymus interesantai buvo informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. A51-86860/19(2.14.4.47E-AD23)), kuriame nurodyta, kad „vadovaujantis 2019 m. balandžio 16 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1- 2039 „Dėl Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), nustatymo, apskaitymo ir dokumentų pateikimo pripažinti statinius bešeimininkiais tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – Aprašas) vykdant apklausas yra nustatomi statinių savininkai ar naudotojai, t. y. seniūnijos kreipiasi į savininkus, kad jie pateiktų nuosavybę patvirtinančių dokumentų (valdybos protokolų, vykdomojo komiteto sprendimų, orderių, perleidimo / nuomos sutarčių ir kt.) kopijas, o į statinių naudotojus, kad jie pateiktų rašytinius pasiaiškinimus ir naudojimą patvirtinančių dokumentų (perleidimo / nuomos sutarčių ir kt.) kopijas, ir informaciją su statinio naudojimą pagrindžiančiais dokumentais persiunčia Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Jeigu teritorijoje yra statinių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, informacija pateikiama viešajai įstaigai Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Atsižvelgiant į tai, vien tik faktinis sandėlių naudojimas bešeimininkio turto pripažinimo procedūroms nutraukti yra nepakankamas.“ Taip pat asmenims buvo paaiškinta, kad teismui pripažinus Savivaldybės nuosavybės teisę į turtą, Savivaldybėje bus sprendžiama dėl šio turto pardavimo.
1.4. 2021 m. vasario 14 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. 2, kuriuo į apskaitą buvo įtraukti sandėliai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).
1.5. Ant pačių sandėlių (ūkinio pastato) buvo skelbiama informacija apie pradėtą jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, todėl pareiškėjos vertinimu, visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes aiškiai identifikuoti, kokių objektų savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šį objektą, ieškoma.
1.6. Siekiant nustatyti sandėlių savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos daiktus, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į sandėlius, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2019 m. birželio 4 d. iki pat šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą - sandėlius, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą, (tą patvirtina pareiškėjos interneto svetainėje viešai prieinama informacija https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/turtas/statiniu-kurie-neturi-savininko-ar%20savininkasnezinomas-sarasas/. Nuo 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotrauka, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į ūkinį pastatą - sandėlius, nuoroda: (duomenys neskelbtini). Informacija apie pradėtą sandėlių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, 2021 m. kovo 25 d. buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Vakaro žinios“.
1.7. Turtinių teisių į sandėliukus, apart J. G.-M., I. K., I. N. ir J. S., kurios nurodė, kad faktiškai naudojasi nurodytais sandėliukais, iki šiol niekas nepareiškė.
1.8. Paaiškino, kad minėti sandėliai atskirai nekilnojamojo turto registre nėra registruoti: pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/7 dalis priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro (duomenys neskelbtini). Likusios 6/7 dalys pastato (sandėliai, kuriuos prašoma pripažinti bešeimininkiais) neregistruotos. Nuo informacijos apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros pradžios niekas nepateikė duomenų apie nuosavybės ar valdymo teisių į minėtus sandėlius turėjimą, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sandėliai neturi savininko, dėl ko laikytini bešeimininkiais daiktais ir perduotini Vilniaus miesto savivaldybei.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo I. N. pateiktame atsiliepime nurodo, kad su pareiškimu nesutinka.
2.1. Nurodo, kad gyvenamas namas, plane pažymėtas indeksu 1A3/p, esantis (duomenys neskelbtini), turi pagalbinį pastatą-sandėlį, plane pažymėtą indeksu 6I2p, kuriame nuo jo pastatymo laikų yra suformuoti atskiri sandėliukai, kuriais nuo pat jo pastatymo ir dabar naudojasi minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Suinteresuotas asmuo nuo 2000 m. gegužės 12 d. naudojasi nurodytame ūkiniame pastate esančiais sandėliukais, kurie pagal buvimo vietą priglunda prie asmeniui nuosavybės teise priklausančios patalpos – avalynės taisyklos, plane pažymėtos indeksu 7L1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresui (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teises į šį sandėliuką, turintį 5,50 kv. m ploto, plane pažymėto indeksu 6, suinteresuotas asmuo įsigijo iš L. T., kuri sandėliuko perleidimo metu buvo ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkė, nes juo naudojosi.
2.2. Nurodo, kad ginčo sandėliuku suinteresuotas asmuo naudojasi – laiko jame buities darbus. Be to, į sandėliuką patenkama tik per suinteresuotam asmeniui priklausančią avalynės taisyklą.
2.3. Suinteresuotas asmuo 2007 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi Senamiesčio seniūniją dėl jos naudojamo sandėliuko įteisinimo. 2008 m. sausio 24 d. seniūnija suorganizavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, po kurio nekilo ginčas dėl sandėliukų naudojimo, taip pat tikėjosi, kad Senamiesčio seniūnija inicijuos sandėliukų tinkamą perleidimą nuosavybėn jų naudotojams.
2.4. Mano, kad susiklosčiusią situaciją sąlygojo aplaidus ir nerūpestingas Savivaldybės, kurią atstovavo Senamiesčio seniūnija, elgesys. Ginčo sandėliukai turi būti vertinami kaip butų gyvenamajame name priklausinys.
3. Suinteresuoti asmenys I. K., J. S. ir J. G.-M. su pareiškimu nesutiko.
3.1. Nurodė, 1992 – 1993 metais butų privatizavimo sutartis formino pareiškėjos atstovės - seniūnijos, šiuo atveju, Senamiesčio, tarnautojai, tačiau į sutartis nebuvo įtraukti gyventojų naudojami gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme ūkio pastate esantys sandėliukai.
3.2. Dalis ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme nuosavybės teise įregistruota kaip Avalynės taisykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal tai galima sužinoti ir ūkinio pastato, kuriame yra ginčo sandėliukai, unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 6I2p.
3.3. Namo gyventojai siekė įteisinti ginčo sandėliukus nuo 1995 metų, t. y. 1995 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą Senamiesčio seniūnijai, 2005 m. rugpjūčio 25 d. – Nekilnojamojo turto registrui, tačiau jie nebuvo patenkinti. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikus eilinį gyventojų prašymą Senamiesčio seniūnijai dėl sandėlių naudotojų nustatymo, gyventojai buvo informuoti, kad šį informacija perduota Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriui dėl galimybės įsigyti sandėliukus privačios nuosavybės teisėmis. Tačiau buvo gauta informacija apie šio turto pripažinimą bešeimininkiu. Taip pat gyventojai buvo informuoti apie sandėliuką teisėtą naudojimą patvirtinančių dokumentų pateikimą, kitu atveju bus tęsiama nurodytų sandėliukų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra.
3.4. Susipažinę su prie pareiškimo pateiktais priedais, atkreipė dėmesį šį tai, kad Valstybės įmonės Turto banko 2021 m. vasario 14 d. Statinių, neturinčių savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) Apskaitos akte Nr. 2 yra neatitikimų – nurodyta, kad sandėliukai yra blogos būklės, tačiau jame nėra ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), o grafoje „Statinio pavadinimas“ įrašyta „Sandėliai, garažai“, be to, šis aktas be jį forminusių asmenų pavardžių ir parašų, be įrašytų duomenų patvirtinimo, nenurodant statinių, numatytų pripažinimui bešeimininkiais įregistravimo/išregistravimo duomenų. Mano, kad šiuo Apskaitos lapu vadovautis negalima, nes neaišku, iš kur įrašyta informacija, nes adresu (duomenys neskelbtini) buvo ne vienas pastatas, buvo dar garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4G1p, kuris yra sunaikintas. Tuo tarpu ginčo sandėliukai yra prižiūrimi gyventojų.
3.5. Prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo įvertinti supainiotus ir neatitinkančius tikrovės nekilnojamojo turto valdymo atvejus ir įteisinti faktinį sandėliukų naudojimą pagal Senamiesčio ūkio vadybininko A. J. parengtą planą arba įpareigoti Senamiesčio seniūniją parengti naują ūkio pastato (duomenys neskelbtini) kieme planą ir įvykdyti sandėlių įteisinimo procedūras su dabartiniais naudotojais.
4. Byla nagrinėjama nedalyvaujant kitiems suinteresuotiems asmenims, nes apie teismo posėdį pranešta tinkamai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.
5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė, prašė tenkinti jame nurodytais argumentais. Atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuotų asmenų minima avalynės taisykla yra žymima indeksu 7LIp, dėl jos reikalavimas nereiškiamas. I. N. į sandėliuką 6I2p nepretenduoja. Kalbant apie P. – jiems priklauso 1/7 dalis ir dėl tos dalies Savivaldybė reikalavimo nereiškia. Taip pat paaiškino, kad Apskaitos akte galėjo būti klaidų, bet reikia vadovautis ir kitais į bylą pateiktais dokumentais, be to, asmenys suprato, apie kokį statinį ten nurodoma. Pažymėjo, kad vien naudojimosi statiniais faktas nėra pakankamas pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo, o suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų nepareiškė.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo J. G.-M. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, su prašymu nesutiko. Be to, dokumentų pateikti negali, nes Savivaldybė neleido susitvarkyti dokumentų. Ji pati (duomenys neskelbtini) apsigyveno nuo 1992 metų, kada privatizavo butą. Paaiškino, kad bute yra įrengtas autonominis šildymas.
7. Suinteresuotas asmuo J. S. paaiškino, kad nesutinka, palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Papildė, kad naudojasi krosniniu šildymu, nors patvirtino, kad turi ir autonominį šildymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
8.1. 2021 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vyresnioji specialistė D. G. parengė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą (toliau - Apskaitos aktas), kuriame 7 numeriu įrašyta „sandėliai, garažas“, „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Statinys realizuotinas ar nerealizuotinas“ įrašyta „Nerealizuotinas“, grafoje „Aukštų skaičius“ nurodyta „2“, statinio vertė nurodyta „1 Eur“ (šis aktas nepasirašytas elektroniniu parašu, nepatvirtintas Skyriaus vadovo parašu (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 3 dalis, 197 straipsnis);
8.2. Iš pateiktos iš NTR išrašo plano kopijos teisminio nagrinėjimo metu išsiaiškinta ir matyti, kad pastatas, kuris plane pažymėtas indeksu 6I2p, yra pavaizduotas prie pat pastato 2I1/g ir 1I2/p, prie kurių yra pažymėtas pastatas indeksu 7L2/p; iš namų valdos techninės apskaitos kortelės (Skiltis „Pagalbiniai pastatai“) matyti, kad prie pastato, pažymėto indeksu 1I2/p pažymėta „sandėlis“, virš jo prierašas „6I2p“;
8.3. Iš į bylą pateiktos NTR duomenų išrašo žinoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti šie statiniai – (i) pastatas – avalynės taisykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 7L1/p, į kurį daiktinės teisės įregistruotos I. N. vardu (išrašo 2.1., 4.2. punktai); (ii) pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas (išrašo 2.2. punktas); (iii) pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo patalpų (išrašo 2.3. punktas); (iv) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 6I2p, kurio 1/7 dalis nuosavybės teise priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro (duomenys neskelbtini), ir priklauso G. A. P. ir K. P. (išrašo 2.4., 4.1. punktai);
8.4. Iš į bylą pateiktų NTR duomenų išrašų matyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys turi įsigiję būstus – butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. S. 1993 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-135 pagrindu; butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. G.-M. 1992 m. spalio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 17-6896 pagrindu; butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. K. ir R. K. 1998 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R8-11511 pagrindu; visų butų išrašuose nurodyta, kad yra krosninis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, dujinės viryklės;
8.5. Į bylą pateiktas UAB „Senamiesčio ūkis“ Pastatų administravimo ir priežiūros skyriaus vadybininko A. J. 2008 m. gegužės 26 d. parengtas Esamas sandėliukų pastatas (duomenys neskelbtini), plane žymimas 7L2/p patvirtina suinteresuoto asmenų nurodytą aplinkybę dėl tokio fakto buvimo, t. y. buvo renkama informacija, kuriuo sandėliuku adresu (duomenys neskelbtini), kuris gyvenamojo namo gyventojas naudojosi (e/b t. 1, b. l. 52-53);
8.6. Pareiškėjos į bylą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijos archyvinio fondo pateiktų butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių ir jų rengimo dokumentų matyti, kad jose nėra duomenų apie ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I2p, tačiau pateikti dokumentai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys P. privatizavo 1/7 dalį ginčo pastato kaip gyvenamojo pastato, kuriame jie nupirko butą, priklausinio dalį;
8.7. Pareiškėjos nuodytas aplinkybes dėl pradėtos sandėliukų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros viešinimo patvirtina į bylą pateikti skelbimai, pranešimai (tiek internetu, tiek ant aktualaus pastato sienų).
9. Byloje kilo ginčas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, suinteresuotiems asmenims teigiant, kad je yra teisėti prašomo pripažinti bešeimininkiu daikto naudotojai.
10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas.
11. CK 4.58 straipsnio 1 dalis numato, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LR Vyriausybė) (CK 4.58 straipsnio 1 ir 2 dalys).
12. LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punktą statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant VMI prie Finansų ministerijos 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 patvirtintos formos turto apskaitos aktą. Taisyklių 34-1 punkte yra numatyta, kad siekiant nustatyti statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, informaciniame stende ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į statinius.
13. Įvertinus teismo sprendimo 8 punkte aptartus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai atliko reikiamas procedūras, į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo ginčo sandėliukų įtraukimo į apskaitą.
14. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu suinteresuotiems asmenims pareiškus, kad jie turi teisę naudotis sandėliukais, kadangi gyvenamas namas, kuriame jie turi įsigiję butus, neturi centralizuoto šildymo, kad butų privatizavimo metu gyventojai naudojo ir dabar naudoja krosninį šildymą, dėl ko sandėliukai jiems reikalingi kietam kurui sandėliuoti, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir pasiūlė suinteresuotiems asmenims spręsti klausimą dėl naudojimosi ginčo sandėliukais įteisinimo teikiant atitinkamai papildomus įrodymus ir ginant savo teises į sandėliukus. Suinteresuotiems asmenims nepateikus jokių įrodymų, nereiškiant savarankiško reikalavimo dėl statinių pripažinimo butų priklausiniais ar nuosavybės įgijimo juos įgyjamąja senatimi teismas byloje esamus įrodymus vertina vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
15. Pažymėtina, kad teismas, reaguodamas į suinteresuotų asmenų teiginius, kad sandėliukai buvo pastato, kuriame jie privatizavo butus, priklausiniu, pareiškėją įpareigojo pateikti papildomus įrodymus, susijusius su ginčo gyvenamojo namo privatizavimu, įskaitant ir namo priklausinių. Išanalizavus teismo sprendimo 8.6. punkte pareiškėjos pateiktus dokumentus nustatyta, kad pradinėmis butų pirkimo-pardavimo sutartimis butų naudotojai privatizavimo tik butus, pateiktuose dokumentuose nėra žymų, kad pastatas, kuriame yra butai, turi priklausinį. Kaip matyti iš Savivaldybės pateiktų butų privatizavimo dokumentų tik suinteresuoti asmenys G. A. P. ir K. P. iš į bylą suinteresuotais įtrauktų asmenų teisės aktų nustatyta tvarka privatizavo 1/7 dalį ginčo pastato, kuriame yra gyventojų naudojami sandėliukai. Kita vertus, net jeigu ginčo pastatas, kuriame yra šiuo metu dalies gyventojų naudojami sandėliukai, gali ir turi priklausyti gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toks juridinis faktas turi būti nustatytas teisės aktų reglamentuojama tvarka, o padarytos klaidos turi būti taisomos subjektų, kurių teisės ar teisėti interesai jomis pažeidžiami, iniciatyva. Dėl nurodyto teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos atstovės išsakytu argumentu, kad suinteresuotų asmenų naudojimasis ginčo sandėliukais yra pagrindas netenkinti pareiškimo, nes vien naudojimasis statiniais nėra pakankamas pagrindas tiek atmesti pareiškėjos prašymą dėl sandėliukų pripažinimo bešeimininkiu turtu, tiek išvadai, kad gyventojai sandėliukais naudojasi teisėtai (teigiant, kad jiems niekas netrukdė jais naudotis daugiau kaip 20 metų). Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu posėdyje dalyvavę suinteresuoti asmenys pripažino aplinkybę, kad butai apšildomi ne tik krosnimi, nes butuose taip pat yra įrengtas autonominis šildymas.
16. Todėl, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus ir nurodytus argumentus, taip pat nesant duomenų dėl ginčo sandėliukų privatizavimo, nesant duomenų nei kas, nei kaip juos perdavė naudotis suinteresuotiems asmenims, taip pat nereiškiant savarankiškų reikalavimų dėl teisės į sandėliukus, nėra pagrindo išvadai, kad suinteresuoti asmenys yra įgiję nuosavybės teises į juos, todėl Vilniaus miesto savivaldybei tinkamai atlikus prašomų pripažinti bešeimininkiais statinių procedūras, jie laikytini bešeimininkiais, ir pareiškimas tenkinamas.
17. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu procese dalyvaujantiems asmenims, kurias sudaro 126,16 Eur, pareiškimą tenkinus, priteisiamos iš pareiškėjos, pateikusios pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 6/7 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I2p.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, į valstybės biudžetą 126,16 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.