- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-247-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24843-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., J. G.-M., G. A. P., K. P., I. K., R. K., I. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl sandėlių (ūkio pastato dalies) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys - J. S., J. G.-M., G. A. P., K. P., I. K., R. K., I. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – pareiškėja arba savivaldybė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 6/7 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I2p (toliau ir - sandėliai).
2. Nurodė, jog pareiškėja, gavusi informacijos apie galimai bešeimininkį turtą – sandėlius (ūkinį pastatą), apie kurių savininkus ar teisėtus valdytojus Nekilnojamo turto registre (toliau - NTR) duomenų nebuvo rasta, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti jų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perėmimo pareiškėjos nuosavybėn procedūrą. NTR išraše Nr. 10/132795 nurodoma, kad pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/7 dalis priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš registro (duomenys neskelbtini). Likusios 6/7 dalys pastato (sandėliai, kuriuos prašoma pripažinti bešeimininkiais) neregistruotos, neregistruota ir informacija apie jų savininkus, naudotojus ar valdytojus. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Senamiesčio seniūniją nurodydami, kad faktiškai naudojasi sandėliais ir kad privatizuojant butus apie galimybę privatizuoti ir sandėliukus nebuvo užsiminta. Gyventojai savivaldybei nepateikė jokių naudojimosi teisėtumą patvirtinančių dokumentų nei kreipimosi metu, nei vėliau - paskelbus sandėlių pripažinimo bešeimininkiais procedūros pradžią, NTR nėra įregistruotos jų nuosavybės ar valdymo teisės. Siekiant nustatyti sandėlių savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos daiktus, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į sandėlius, išsiaiškinti. Tuo tikslu savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2019 m. birželio 4 d. iki pat šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą - sandėlius, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą. Nuo 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotrauka, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į ūkinį pastatą - sandėlius. Informacija apie pradėtą sandėlių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, 2021 m. kovo 25 d. buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Vakaro žinios“.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. N. su pareiškimu nesutiko ir atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog gyvenamas namas, plane pažymėtas indeksu 1A3/p, esantis (duomenys neskelbtini), turi pagalbinį pastatą-sandėlį, plane pažymėtą indeksu 6I2p, kuriame nuo jo pastatymo laikų yra suformuoti atskiri sandėliukai, kuriais nuo pat jo pastatymo ir dabar naudojasi minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Suinteresuotas asmuo nuo 2000 m. gegužės 12 d. naudojasi nurodytame ūkiniame pastate esančiais sandėliukais, kurie pagal buvimo vietą priglunda prie asmeniui nuosavybės teise priklausančios patalpos – avalynės taisyklos, plane pažymėtos indeksu 7L1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresui (duomenys neskelbtini). Teises į šį sandėliuką, turintį 5,50 kv. m ploto, plane pažymėto indeksu 6, suinteresuotas asmuo įsigijo iš L. T., kuri sandėliuko perleidimo metu buvo ir buto Nr. 11 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkė, nes juo naudojosi. Suinteresuotas asmuo faktiškai naudojasi sandėliuku – laiko buities reikmenis, taip pat į sandėliuką patenkama tik per suinteresuotam asmeniui priklausančią avalynės taisyklą. Suinteresuotas asmuo 2007 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi Senamiesčio seniūniją dėl jos naudojamo sandėliuko įteisinimo. 2008 m. sausio 24 d. seniūnija suorganizavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, po kurio nekilo ginčo dėl sandėliukų naudojimo, taip pat tikėjosi, kad Senamiesčio seniūnija inicijuos sandėliukų tinkamą perleidimą nuosavybėn jų naudotojams. Vertina, kad susiklosčiusią situaciją sąlygojo savivaldybės, kurią atstovavo Senamiesčio seniūnija, aplaidus elgesys ir ginčo sandėliukai turi būti laikomi gyvenamojo namo priklausiniu.
4. Suinteresuoti asmenys I. K., J. S. ir J. G.-M., nesutikdamos su pareiškimu atsiliepime nurodė, jog 1992 – 1993 metais butų privatizavimo sutartis formino pareiškėjos atstovės - seniūnijos, šiuo atveju Senamiesčio, tarnautojai, tačiau į sutartis nebuvo įtraukti gyventojų naudojami gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)kieme ūkio pastate esantys sandėliukai. Dalis ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme nuosavybės teise įregistruota kaip Avalynės taisykla, todėl pagal tai galima sužinoti ir ūkinio pastato, kuriame yra ginčo sandėliukai, unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 6I2p. Namo gyventojai siekė įteisinti ginčo sandėliukus nuo 1995 metų, t. y. 1995 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą Senamiesčio seniūnijai, 2005 m. rugpjūčio 25 d. – NTR, tačiau jie nebuvo patenkinti. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikus eilinį gyventojų prašymą Senamiesčio seniūnijai dėl sandėlių naudotojų nustatymo, gyventojai buvo informuoti, kad ši informacija perduota savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriui dėl galimybės įsigyti sandėliukus privačios nuosavybės teisėmis, tačiau buvo gauta informacija apie šio turto pripažinimą bešeimininkiu. Ginčo sandėliukai yra prižiūrimi gyventojų. Prašo įpareigoti savivaldybės administraciją iš naujo įvertinti supainiotus ir neatitinkančius tikrovės nekilnojamojo turto valdymo atvejus ir įteisinti faktinį sandėliukų naudojimą pagal Senamiesčio ūkio vadybininko A. J. parengtą planą arba įpareigoti Senamiesčio seniūniją parengti naują ūkio pastato (duomenys neskelbtini)kieme planą ir įvykdyti sandėlių įteisinimo procedūras su dabartiniais naudotojais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino – pripažino bešeimininkiais daiktais ir perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 6/7 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I2p bei priteisė iš pareiškėjos valstybei 126,16 Eur pašto išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2021 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vyresnioji specialistė D. G. parengė Apskaitos aktą, kuriame 7 numeriu įrašyta „sandėliai, garažas“, „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Statinys realizuotinas ar nerealizuotinas“ įrašyta „Nerealizuotinas“, grafoje „Aukštų skaičius“ nurodyta „2“, statinio vertė nurodyta „1 Eur“ (šis aktas nepasirašytas elektroniniu parašu, nepatvirtintas Skyriaus vadovo parašu). Iš pateiktos iš NTR išrašo plano kopijos ginčo nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad pastatas, kuris plane pažymėtas indeksu 6I2p, yra pavaizduotas prie pat pastato 2I1/g ir 1I2/p, prie kurių yra pažymėtas pastatas indeksu 7L2/p; iš namų valdos techninės apskaitos kortelės (Skiltis „Pagalbiniai pastatai“) matyti, kad prie pastato, pažymėto indeksu 1I2/p pažymėta „sandėlis“, virš jo prierašas „6I2p“. Iš byloje surinktų duomenų žinoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti šie statiniai – (i) pastatas – avalynės taisykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 7L1/p, į kurį daiktinės teisės įregistruotos I. N. vardu; (ii) pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas); (iii) pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo patalpų; (iv) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 6I2p, kurio 1/7 dalis nuosavybės teise priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro (duomenys neskelbtini), ir priklauso G. A. P. ir K. P.. NTR duomenų išrašai patvirtino, jog gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) suinteresuoti asmenys turi įsigiję būstus – butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. S. 1993 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-135 pagrindu; butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. G.-M. 1992 m. spalio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 17-6896 pagrindu; butas Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. K. ir R. K. 1998 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu; visų butų išrašuose nurodyta, kad yra krosninis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, dujinės viryklės.
7. Teismas taip pat nustatė, jog uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ Pastatų administravimo ir priežiūros skyriaus vadybininko A. J. 2008 m. gegužės 26 d. parengtas esamas sandėliukų pastatas (duomenys neskelbtini), plane žymimas 7L2/p, patvirtina suinteresuotų asmenų nurodytą aplinkybę dėl tokio fakto buvimo, t. y. buvo renkama informacija, kuriuo sandėliuku koks gyvenamojo namo gyventojas naudojosi. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nėra duomenų apie ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I2p, tačiau pateikti dokumentai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys Paulauskai privatizavo 1/7 dalį ginčo pastato kaip gyvenamojo pastato, kuriame jie nupirko butą, priklausinio dalį. Pareiškėjos nuodytas aplinkybes dėl pradėtos sandėliukų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros viešinimo patvirtina į bylą pateikti skelbimai, pranešimai (tiek internetu, tiek ant aktualaus pastato sienų). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sandėliukų, kaip pastato priklausinio, įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus įrodymus, susijusius su gyvenamojo namo privatizavimu. Atlikęs gautų įrodymų analizę teismas konstatavo, jog pradinėmis butų pirkimo-pardavimo sutartimis butų naudotojai privatizavimo tik butus, o pateiktuose dokumentuose nėra žymų, kad pastatas, kuriame yra butai, turi priklausinį. Tik suinteresuoti asmenys G. A. P. ir K. P. teisės aktų nustatyta tvarka privatizavo 1/7 dalį ginčo pastato, kuriame yra gyventojų naudojami sandėliukai. Kita vertus, net jeigu ginčo pastatas, kuriame yra šiuo metu dalies gyventojų naudojami sandėliukai, gali ir turi priklausyti gyvenamajam namui, toks juridinis faktas turi būti nustatytas teisės aktų reglamentuojama tvarka, o padarytos klaidos turi būti taisomos subjektų, kurių teisės ar teisėti interesai jomis pažeidžiami, iniciatyva. Teismas vertino, jog nesant duomenų dėl sandėliukų privatizavimo, kas ir kaip juos perdavė naudotis suinteresuotiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų dėl teisės į sandėliukus, nėra pagrindo išvadai, jog suinteresuoti asmenys yra įgiję nuosavybės teises į juos. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino ir priteisė iš pareiškėjos valstybės naudai 126,16 Eur pašto išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį dėl 126,16 Eur pašto išlaidų priteisimo, o prašymo netenkinus – išlaidas priteisti iš suinteresuotų byloje asmenų. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaidų paskirstymo klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 96 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies bei 443 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas sprendime nurodė, kad byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Įstatymas atskirai nedetalizuoja klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai, tačiau manytina, kad tokiu atveju taikytina bendroji taisyklė ir tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos apskritai neturėtų būti priteisiamos. Pirmosios instancijos teismui konstatavus esant skirtingus šalių interesus byloje bei nenustačius pareiškėjos procesinės teisės pažeidimų ar piktnaudžiavimų ja, nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš bylą laimėjusios šalies. Bet kuriuo straipsnyje minimu atveju, bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos iš bylą laimėjusios šalies, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išimtys galimos tik nustačius netinkamo šalių procesinio elgesio variantus. Be to, byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys būtų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pareiškėja veikia kaip viešojo administravimo subjektas, atsakingas už jos teritorijoje esančių daiktų pripažinimą bešeimininkiais, tad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš kompetencijos ribose veikiančios institucijos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ginčijamoje sprendimo dalyje susiklosto ydinga praktika, kuomet siekdama užtikrinti viešąjį interesą apeliantė yra priversta atlyginti išlaidas valstybei. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kokiu pagrindu bylinėjimosi išlaidos priteisiamos būtent iš pareiškėjos. Taigi, teismui konstatavus, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei yra priteistinos, bet nenustačius jokių suinteresuotų asmenų atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų pagrindų, jos turėjo būti priteistos iš suinteresuotų asmenų.
Atsiliepimas
9. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškimą tenkino ir priteisė iš pareiškėjos valstybės naudai 126,16 Eur pašto išlaidų, dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkino pareiškimą ir pripažino bešeimininkiais daiktais bei perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 6/7 dalis ūkinio pastato sandėlius adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisė iš pareiškėjos valstybės naudai 126,16 Eur pašto išlaidų. CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
13. Ši civilinė byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė valstybės naudai iš pareiškėjos, nors pareiškėjos pareiškimą tenkino. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė pagrindų, pagrindžiančių tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys patvirtina, jog byloje dalyvaujančių asmenų, kurie teikė procesinius dokumentus, suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (kaip tai numato CPK 443 straipsnio 6 dalis), kadangi suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė jo netenkinti. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu pažymi, jog nėra nustatyta jos piktnaudžiavimu procesu, be to į bylą nepateikti suinteresuotų asmenų prašymai dėl jų atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad pašto išlaidos susidarė dėl teismo procesinių dokumentų siuntimo suinteresuotiems asmenims, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas išdėstytas aplinkybes ir apeliantės (pareiškėjos) bei suinteresuotų asmenį skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, daro išvadą, kad kadangi pareiškėjos pareiškimas yra patenkintas, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos jos naudai turi būti priteistos iš suinteresuotų asmenų, kurie nesutiko su pareiškėjos pareiškimu.
15. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant valstybės patirtas 126,16 Eur pašto išlaidas lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų I. N., I. K., J. S. ir J. G.-M. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 6/7 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I2p.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 126,16 Eur pašto išlaidų (iš kiekvieno po 31,54 Eur). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.“