Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir skundo pareiškėjui A. K. (A. K.),

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotajam atstovui Mariui Lisauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. kovo 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6240-2025 (ROIK 25265031663).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2025 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6240-2025 (ROIK 25265031663) A. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį konstatavus, kad jis 2025 m. sausio 15 d., 19.05 val. neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones atimta nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. sausio 3 d., tačiau pasibaigus šiam terminui asmuo neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų, numatytų 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418, 9, 9.1, 9.2, 9.3, 10 punktuose ir teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino), atvažiavęs automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į parduotuvę UAB „DEPO DIY LT“, esančią adresu Ukmergės g. 373, Vilniuje, šios parduotuvės prekybos salėje paėmė 2 vnt. maltos kavos „Jacobs Kronung“, kurio 1 vnt. kaina 8,48 Eur, ir nesumokėjęs už prekes pasišalino iš parduotuvės. Bendra turtinė žala 16,96 Eur. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Už ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda, o už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams. Taip pat minėtu nutarimu A. K. įpareigotas UAB „DEPO DIY LT“ atlyginti 17 Eur turtinę žalą per 20 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.). Tokios teismų praktikos nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atitinkamai ir sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, būtina motyvuotai įvertinti pranešimo apie galimą nusižengimą pagrįstumą. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „DEPO DIY LT“ 2025 m. vasario 3 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo nustatyta, jog 2025 m. sausio 15 d. apie 19.05 val. parduotuvėje „DEPO“, esančioje adresu Ukmergės g. 373, Vilnius, vyras paėmė prekes (du pakelius maltos kavos „Jacobs Kronung“, 1 vnt. kaina 8,48 Eur, bendra vertė 16,96 Eur), nuėjo į „DRIVE“, įsėdo į automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nesusimokėjęs už minėtas prekes pasišalino.

Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5-ojo PK 3-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. vasario 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti UAB „DEPO DIY LT“ pateikti vaizdo įrašai iš parduotuvės „DEPO“. Apžiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kaip vaizdo įraše pavadinimu „1“ matyti prekybos salė ir ateinantis vyras, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, dėvintis juodos spalvos kepurę, kuris eina su moterimi, dėvinčia raudonos spalvos striukę. Jiedu išsiskiria, nueina į skirtingus parduotuvės skyrius, vėliau matyti, kaip vyras eina su prekėmis rankose (nesimato, kas rankose ir kiek vienetų), prie jo prieina minėta moteris, jiedu nueina. Vaizdo įraše pavadinimu „2“ matyti minėta prekybos salė, minėtas vyras tiesia ranką į lentyną, pečių aukštyje kažką paima (nesimato ką ir kiek). Vaizdo įraše pavadinimu „3“ matyti prekybos salė, praeinantys minėti asmenys. Vyras kairėje rankoje laiko 2 vnt. prekių (nesimato ką), moteris taip pat rankose laiko 2 vnt. prekių (nesimato ką). Vaizdo įraše pavadinimu „4“ užfiksuota prekybos salė ir stovintis joje juodos spalvos automobilis. Minėti asmenys prieina prie automobilio, atidarę galines keleivio pusės dureles kažką į jį įdeda, tuomet apsisukę nueina. Vaizdo įraše pavadinimu „5“ matyti parduotuvės patalpa, prie išvažiavimo užtvaro privažiuoja juodos spalvos automobilis, iš vairuotojo pusės išlipa minėtas vyras, kuris aprodo automobilį darbuotojams ir išvažiuoja pro užtvarą.

Susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, teismas pripažįsta, kad šie pareiškėjo teiginiai nėra paneigti. Apžiūrėjus parduotuvės „Depo“ apsaugos kamerų vaizdo įrašus, konstatuotina, kad jie pakankamai neryškūs, filmuojama iš viršaus, dideliu atstumu, vyro veidas visą laiką skendi dėvimos kepurės snapelio šešėlyje, asmens veidas nėra aiškiai įžiūrimas ir identifikuojamas. Institucija aiškino, kad vagystę įvykdžiusio asmens tapatybė buvo nustatyta lyginant šioje byloje esančius vaizdo įrašus su kitoje administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnų Body kamerų darytu aiškiu vaizdo įrašu (teisena ROIK 24233099035), kurioje administraciniai kaltinimai vagyste parduotuvėje „Depo“ buvo pareikšti A. K. ir kurioje jo tapatybė buvo neginčijamai identifikuota. Vagysčių braižas panašus, parduotuvėje šalia kitų prekių, už kurias apmokama, imama kava, kuri dedama į automobilį, bet nepateikiama skenavimui ir apmokėjimui. Institucija akcentuoja tą patį asmens sudėjimą, eiseną, apsirengimą. Kaip įrodymą teismui pateikė 2024 m. kovo 4 d. dėl vagystės toje pačioje parduotuvėje iškviestų pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašą, kuriame iš arti nufilmuotas apsaugos sulaikytas A. K., apsirengęs tuo pačiu stiliumi. Nors teismui nekyla abejonių, kad kitos bylos (ROIK 24233099035) vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra A. K., tačiau minėtas vaizdo įrašas patvirtina tik aplinkybę, kad A. K. buvo sulaikytas dėl vagystės toje pačioje parduotuvėje 2024 m. kovo 4 d. Teismas pažymi, kad šiame įraše A. K. nufilmuotas ganėtinai stambiu planu, juda mažai, o einantis į policijos pareigūnų automobilį filmuojamas pernelyg iš arti, tad įvertinti ir lyginti jo eiseną ar sudėjimą su asmens, fiksuoto šiai bylai aktualiame įraše, iš esmės sunku. Abiejų asmenų apranga taip pat nėra identiška. Abiejų vyrų apsirengimas tik panašus, bet neturintis jokių išskirtinių stiliaus bruožų. Juos sieja tik tai, kad abu vyrai apsirengę juodai ir dėvi juodas kepuraites su snapeliu. Nei striukė, nei kelnės, nei batai nėra identiški: skiriasi striukių ilgiai, 2024 m. kovo 4 d. dėvimi juodi balai be baltos spalvos elementų, 2025 m. sausio 15 d. įraše – su baltos spalvos elementais ant kulnų, 2024 m. sausio 4 d. juodos kelnės panašios į džinsus, o 2025 m. sausio 15 d. įraše labiau panašėja į treningus. Atitinkamai sieti šiuos asmenis galima būtų tik pagal veido bruožus ar vairuotos mašinos numerius, tačiau nei viena, nei kita teismui pateiktuose 2025 m. sausio 15 d. vaizdo įrašuose nėra įžiūrimi. Iš esmės Institucija pareiškėją su padaryta vagyste siejo akcentuodama aplinkybę, kad vagystę padaręs asmuo atvyko J. K. priklausančia transporto priemone. Pareiškėjas ginčijo ir šią aplinkybę, teigdamas, kad automobilio numeris vaizdo įrašuose apskritai neįžiūrimas. Teismas pažymi, kad vien pavienis faktas, kad parduotuvės vaizdo įraše mašinos numeris nėra aiškus, nėra pakankamas nutraukti administracinę teiseną, ši aplinkybė gali būti įrodinėjama ir liudytojų parodymais. Iš UAB „DEPO DIY LT“ įgaliotojo asmens parodymų išeina, kad parduotuvė turi papildomų apsaugos priemonių atvykstančių automobilių numeriams fiksuoti, galiausiai šią aplinkybę gali tikslinti liudytojai, aptarnavę ginčo automobiliu atvykusius asmenis ar stebintys automobilių judėjimą parduotuvėje. Neišnaudotos ir tyrimų ryškinant vaizdo įrašus specialiomis programomis ar atliekant jų ekspertizes galimybės.

Pareiškėjas teigė, kad apskritai nėra įrodymų, kad įrašuose užfiksuotas asmuo pavogė kavą. Tačiau iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad asmuo prekybos salėje iš lentynų ėmė prekes, kurias vėliau nešėsi rankose. Vaizdo įraše pavadinimu „3“ asmuo su jį lydinčia moterimi prieina pakankamai arti kamerų, kad būtų matyti, jog moteris nešasi du butelius su gėrimais, vyras kairėje rankoje laiko dvi stačiakampes žalios spalvos pakuotes, galimai su kava „Jacobs“. Momentas, kada šios pakuotės paimamos, taip pat fiksuotas vaizdo įrašuose, ir nors įrašai daryti iš pakankamai tolimo taško, dėl ko nesimato, koks tai prekių skyrius, šios abejonės galėjo būti pašalintos papildomai renkant duomenis, pvz. apžiūrint ir aprašant pačią įvykio vietą, o ne apsiribojant pakankamai neinformatyvių vaizdo įrašų apžiūra.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu automobilį vairavęs asmuo apkaltintas vagyste, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad šis sąžiningai „Depo“ darbuotojams aprodė automobilį, atidarydamas bagažinę ir saloną. Iš vaizdo įrašų iš tiesų matyti, kad prie automobilio buvo priėję tiek kasininkė, tiek apsaugos darbuotojas. Kasininkė apžiūrėjo prekes automobilio bagažinėje, vėliau automobilį vairuojantis asmuo buvo priėjęs prie kasos kioskelio atsiskaityti už prekes (nusinešė du butelius gėrimo), tuo metu apsaugos darbuotojas vaikščiojo aplink automobilį, pro jo langus apžiūrinėdamas saloną. Vyrui grįžus prie mašinos, tarp jų vyko kažkoks pokalbis, kurio metu šis atidarė automobilio kairės pusės keleivio dureles, kartu su apsaugos darbuotoju apžiūrinėjo kažkokią dėžę, vėliau kartu su apsaugos darbuotoju ją nešė parodyti kasininkei, galimai skenavo, po ko dėžė buvo grąžinta automobilio vairuotojui. Byloje esant ginčui, ar apskritai kava buvo pavogta, tikslinga apklausti abu minėtus parduotuvės darbuotojus, išreikalauti ir tikrinti kasos duomenis, už kokias tiksliai prekes ir kaip mokėjo minėtas asmuo kasoje prieš išvažiuodamas iš parduotuvės, galimai net būtų išlikę duomenys, kam priklausančia mokėjimo priemone buvo atsiskaityta, ar buvo pateikta galimai identifikuojama nuolaidų kortelė. Tokiu būdu būtų nustatytas ir transporto priemonės vairuotojas. Kaip teisingai pažymėjo Institucijos atstovas, tikrintina ir aplinkybė, ar bylai aktualiu laikotarpiu transporto priemonė, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) iš tiesų buvo faktiškai perduota valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokio konkrečiai fizinio asmens ji buvo vairuojama bylai aktualią dieną.

Pagrįstas skundo argumentas, kad įpareigojime atlyginti turtinę žalą nurodyta suma nesutampa su bendra galimai pavogtų prekių kaina. Įpareigojant atlyginti žalą, ji negali būti apvalinama Institucijos nuožiūra. Taip pat atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad ginčijamame nutarime, skiltyje „pažeidimo esmė“ iš esmės nėra galutinio ir aiškaus padarytos veikos (-ų), už kurią (-ias) jis baudžiamas, aprašymo, tik cituojamas administracinio nusižengimo protokolo turinys. Pažymėtina, kad protokole pareiškėjas buvo kaltinamas, kad transporto priemonę vairavo, kai ši sustabdyta, nutarime kalbama jau apie teisės vairuoti transporto neturėjimą. Tai dvi atskiros alternatyvios veikos, užtraukiančios atsakomybę pagal tą pačią ANK 424 straipsnio 3 dalį. Akivaizdu, kad veikos faktinės aplinkybės yra tikslinamos ir tai aiškiai turi atsispindėti galutinėje administracinio kaltinimo formuluotėje. Tuo metu ginčijamame nutarime galutinės kaltinimo formuluotės kaip ir nėra, tik motyvų pabaigoje konstatuojama, kad A. K. trauktinas administracinėn atsakomybėn, nes padarė nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 108 straipsnyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Aprašomoji ir motyvacinė nutarimo dalys neturi aiškių ribų ir tai apsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens gynybą nuo kaltinimo.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad nagrinėjamo nusižengimo tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, kad ANK 108 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus galimai padaręs asmuo nustatytas teisingai, nesiimta visų priemonių nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ginčijamas nutarimas turi formos ir turinio trūkumų. Pašalinti išvardintus galimų nusižengimų tyrimo trūkumus reikalingas didelės apimties papildomas tyrimas. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina Institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Rezoliucinė dalis

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6240-2025 (ROIK 25265031663) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.