- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- e2-1098-236/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IRDAIVA“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei Energetikos tinklų institutui
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1736-657/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IRDAIVA“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Energetikos tinklų institutui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „IRDAIVA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui, prašydama panaikinti atsakovės 2016 m. vasario 23 d. rašte nurodytą viešojo pirkimo -supaprastinto riboto konkurso „510 kw galios saulės ir 37,5 kw vėjo elektrinės projektavimo paslaugoms ir įrengimo darbams įsigyti“ dalyvių pasiūlymų eilę ir sprendimą AB Energetikos tinklų institutą pripažinti konkurso laimėtoja, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovei nesudaryti supaprastinto riboto konkurso „510 kw galios saulės ir 37,5 kw vėjo elektrinės projektavimo paslaugoms ir įrengimo darbams įsigyti“ viešojo pirkimo sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „IRDAIVA“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę BĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą nesudaryti supaprastinto riboto konkurso „510 kw galios saulės ir 37,5 kw vėjo elektrinės projektavimo paslaugoms ir įrengimo darbams įsigyti“ viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Teismas nustatė, jog atsakovės vykdomo konkurso objektas – saulės ir vėjo elektrinės projektavimo ir įrengimo darbai (Konkurso sąlygų 2.1. p.). Ieškovė ginčija konkurso nugalėtoju paskelbto tiekėjo kvalifikacijos atitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pirkimo sutarties įvykdymui.
Teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, sutiko, kad nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki šalių ginčo išsprendimo iš esmės, kad ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju, teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.
Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nustatė, kad visos paslaugos turi būti suteiktos / visi darbai turi būti atlikti iki 2016 m. liepos 1 d., tačiau atsakovė numatė galimybę sutarties vykdymo terminą pratęsti iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (Konkurso sąlygų 2.4 p.).
Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pirkimas yra finansuojamas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo, kuris yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (Konkurso sąlygų 1.2. p.). Viešasis interesas reikalauja, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Tik užtikrinus sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir teisėtą lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas visos visuomenės, t. y. viešojo intereso, įgyvendinimas. Dėl to teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas viešajam interesui, pasireiškiančiam pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu.
Teismas pažymėjo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galima situacija, kad pirkimo sutartis būtų sudaryta su tiekėju, neturinčiu galimybių pilnai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, o tai lemtų, kad nebūtų pasiekti viešųjų pirkimų tikslai, kartu pažeistas viešais interesas racionaliai naudoti valstybės lėšas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų minimalizuoti dėl galimo pažeidimo galimi tiek tiekėjų, tiek ir pačios perkančiosios organizacijos nuostoliai, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, kol bus nustatyta, ar viešojo pirkimo laimėtojas išrinktas teisėtai ir skaidriai (CPK 144 str. 1 d., 423⁷ str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė BĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra duomenų, jog viešasis pirkimas turi būti vykdomas itin skubiai ir dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti viešąjį interesą. Perkami darbai yra finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinio fondo, o pinigai skiriami tik sudarius pirkimo sutartį, todėl darbų atidėjimas turės realią žalą viešajam interesui ir šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarys didesnę žalą nei galimo ieškovo intereso užtikrinimas. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas skiriamas pagal itin griežtai nustatytus kriterijus ir griežtai kontroliuojamas, todėl nustatytu terminu nepateikus visų būtinų dokumentų finansavimui gauti (sudarytos pirkimo sutarties), atsakovė į atitinkamą finansavimą galės pretenduoti tik kitame etape (tikėtina kitais kalendoriniais metais arba dar vėliau), todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sudaro faktinę situaciją, jog Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos apskritai negalės būti panaudotos, t. y. Lietuvos biudžetas negaus numatytos pinigų sumos;
2) pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiami ekonomiškumo, proporcingumo ir efektingumo principai. Per vienerius metus atsakovė suvartoja virš 800000 kWh elektros energijos, todėl atsinaujinančios elektros energijos elektrinės įdiegimas ženkliai sumažins elektros sąnaudas iš tinklo ir tuo pačiu sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamus kiekius bent 360 t C0₂ e per metus. 2015 m. atsakovė už elektros energijos tiekimą išleido 105 739 Eur be PVM. Sėkmingas projekto įgyvendinimas leistų sumažinti išlaidas vidutiniškai 34 000 Eur be PVM per metus;
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė preliminariai pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės BĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atskirąjį skundą ieškovė UAB „IRDAIVA“ prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra absoliučiai teisėta ir pagrįsta, atsakovė nepateikė teisiškai reikšmingų faktų ir įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti viešojo intereso pažeidimą. Nagrinėjamu atveju prielaidos naikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones neegzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės UAB „IRDAIVA“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė vykdo saulės ir vėjo elektrinės projektavimo ir įrengimo darbų konkursą (Konkurso sąlygų 2.1. p.). Ieškovė ginčija konkurso nugalėtoju paskelbto tiekėjo kvalifikacijos atitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams ir pirkimo sutarties įvykdymui.
Teismas bylose dėl viešųjų pirkimų, įskaitant ginčus dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, kad nebūtų pažeisti potencialių tiekėjų teisėti interesai (nagrinėjamu atveju, kad be pagrindo nebūtų suvaržyta tiekėjų konkurencija) bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris (CPK 423⁷ str. 1 d.).
Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą. Kartu su atskiruoju skundu pateiktas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 2016 m. kovo 23 raštas Nr. (2)-S-327 neįrodo būtinumo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jame nėra nurodyti tikslūs terminai iki kada viešojo pirkimo procedūros privalo būti užbaigtos. Dėl to darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė esant viešojo intereso, reikalaujančio skubiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras, neįrodė, jog laikinųjų priemonių taikymas keltų grėsmę viešojo intereso įgyvendinimui. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais dėl ieškinio preliminaraus (prima facie) nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pagal Lietuos teismų sistemos LITEKO duomenis nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Nors priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau preliminariai patvirtina ieškinio nepagrįstumą, taip pat patvirtina prašymo, kurio pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįstumą.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai bei atsiliepimo atsikirtimai į jį neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės BĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atskirasis skundas laikytinas pagrįstu, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „IRDAIVA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.