Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakario transportas“ atstovėms advokato padėjėjai R. S., atstovei I. S.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakario transportas“ ieškinį atsakovui L. K. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė BUAB „Vakario transportas“, 2024 m. rugpjūčio 6 d. patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo L. K. 56 837,91 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-806-413/2023, iškelta bankroto byla UAB "Vakario transportas", nemokumo administratoriumi paskirta MB „Bankrosta“, nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 18 d.

VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas L. K.. Nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo L. K.. 2024 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-453-638/2024 buvo patvirtinta ieškovės BUAB "Vakario transportas" ir atsakovo L. K. taikos sutartis ir civilinės bylos Nr. e2-453-638/2024 dalis atsakovo L. K. atžvilgiu yra nutraukta.

Nurodė, kad paskutinis UAB „Vakario transportas“ VĮ Registrų centrui pateiktas balansas yra už 2019 m., t.y. už tą laikotarpį kai įmonės direktoriumi buvo atsakovas L. K.. L. K. tapęs Įmonės direktoriumi VĮ Registrų centrui neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei, kaip nurodė, jokios veiklos Įmonė jo vadovavimo laikotarpiu nevykdė. L. K. bendrovės dokumentus bankroto administratoriui perdavė ne visus, tik tuos, kuriuos pats buvo gavęs iš atsakovo L. K.. L. K. neperdavė jokio įmonės turto, nurodydamas, kad iš buvusio direktoriaus L. K. jis jokio turto pagal 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus neperėmė ir buvęs direktorius jam neperdavė įmonės turto pagal 2019-01-01 iki 2019-12-31 įmonės balanso duomenis, t. y. turto už 352 215 Eur sumą. Aplinkybes, kad atsakovas L. K. jokio Įmonės turto L. K. neperdavė jam tapus Įmonės direktoriumi, byloje patvirtino ir pats atsakovas. Patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 77 744,15 Eur.

Iš gautų įmonės dokumentų ieškovė nustatė, kad atsakovas, atlikęs įmonės turto inventorizaciją ir nežinodamas, kur dingo dalis įmonės turto, 2019 m. kovo 30 dienos nurašymo aktu Nr. 0000067 INV1 tiesiog nurašė įmonės turto už 27961,14 Eur sumą taip padarydamas įmonei žalą už 27961,14 Eur. Nors turtas nurašytas kaip sugadintas, tačiau įmonė neturi įrodymų, kad koks nors turtas sugedo. Be to, iš 2019 m. kovo 30 dienos nurašymo akto Nr. 0000067 INV1 matyti, kad nurašyti daiktai vargiai ar iš viso galėjo sugesti pvz.: stalo įrankiai, šviestuvas, 5 sofos, metalinė drabužių pakaba ir t.t.. Akivaizdu, kad toks turtas negalėjo sugesti, o jeigu toks kiekis turto būtų sugedęs, tai jis turėjo būti utilizuotas bei išrašytas tai patvirtinantis dokumentas. Be to, Atsakovas būdamas Įmonės direktoriumi privalėjo užtikrinti, kad tokios vertės turtas nebūtų prarastas, o šios pareigos neįvykdžius ir praradus ir/ar neišsaugojus Įmonės turto, Atsakovas privalo atlyginti Įmonei jo padarytą žalą 27961,14 Eur sumai.

Taip pat nurodė, kad atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, iš įmonės pasiėmė turto už 3344,11 Eur sumą pagal 2019-08-30 PVM sąskaitą faktūrą serija VAK Nr. 0001308 ir jos neapmokėjo. Be to, atsakovas, būdamas Įmonės direktoriumi, savo sutuoktinei L. K. atidavė Įmonės turto už 5012,66 Eur pagal 2019-08-30 PVM sąskaitą faktūrą serija VAK Nr. 0001309, kurios L. K. taip pat neapmokėjo. Todėl atsakovas privalo atlyginti žalą 8356,77 Eur, padarytą už įmonės turto praradimą, neatlygintinį pasiėmimą bei perdavimą trečiajam asmeniui.

Taip pat patikrinus įmonės banko sąskaitos išrašą paaiškėjo, kad atsakovas L. K. laikotarpiu 2017 m. sausio mėnesio iki 2019 metų birželio mėnesio iš įmonės pasiėmė 42320 Eur, o grąžino tik 25200 Eur ir tokiu būdu pasisavino Įmonės lėšų už 17120 Eur. Be to, atsakovui 2020 m. birželio 23 dieną pagal avansinę apyskaitą be pagrindo buvo išmokėta 3400 Eur, kurie taip pat nebuvo panaudoti Įmonės interesais. Tokiu būdu, atsakovas iš Įmonės be teisėto pagrindo pasiėmė 20 520 Eur, jų įmonės interesais nepanaudojo, į įmonę jų negrąžino, ir po jo direktoriaus pareigas ėjusiam Įmonės vadovui šių piniginių lėšų neperdavė.

Taigi, atsakovas, eidamas įmonės direktoriaus pareigas, padarė įmonei žalos už 56 837,91 Eur, kurią jis privalo atlyginti.

Ieškovės atstovės prašė ieškinį patenkinti, paaiškino iš esmės analogiškai, kaip ieškinio pareiškime.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį ir duodamas paaiškinimus teismui 2024 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra pervedęs į įmonę savo asmenines lėšas, įmonė liko jam skolinga. Lėšas įmonei mokėjo grynais pinigais į kasą, kasos pajamų orderių neturi, pametė. Ieškovė turėtų paimti kasos knygas ir patikrinti. Prekių už 8356,77 Eur jis ir jo žmona L. K. paėmė kaip skolų grąžinimą, skolų sudengimo aktų neturi, nesudarė tokių aktų. Iš įmonės sąskaitos gautas lėšas naudojo darbuotojų atlyginimams mokėti. Turėtų būti žiniaraščiai, ieškovė galėtų paieškoti, patikrinti įmonės būstinę. Nurodė, kad 2019 m. buvo pradėtas VMI patikrinimas įmonėje, paprašyta pateikti turimų prekių sąrašą. Ji kaip direktorius atliko inventorizaciją, nustatė, kad trūksta prekių už 27 000 Eur. Mano, kad tai dėl įvairių klaidų atsiradęs buhalterinis prekių likutis. Buhaltere dirbusi R. M. pasiūlė jam nurašyti prekes kaip sugedusiais, nes tai leistina. Jis ir nurodė, kad prekės būtų nurašytos kaip sugadintos. Iš tikrųjų tų prekių nebuvo. Jis pats jokių prekių nepaėmė. Tas likutis susidarė gal dar nuo 2015 metų, kai atsakovas dar nebuvo direktorius. Teismas turėtų iškviesti ir apklausti liudytoja R. M., ji paaiškintų, kaip buvo. Dokumentų reiktų pareikalauti iš L. K., kuris buvo paskutinis ėjęs direktoriaus pareigas iki bankroto bylos iškėlimo. Jam, atsakovui, niekas jokių pretenzijų dėl turto nereiškė, už kreditorinius reikalavimus jis nėra atsakingas. Ieškinys pagrįstas deklaratyviais teiginiais ir spėliojimais.

Atsakovo atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas neišreikalavo įmonės dokumentų iš L. K., todėl ieškinys nėra įrodytas. Be to, atsakovui L. K., auginančiam mažamečius vaikus, priteista suma būtų per didelė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad UAB „Vakario transportas“ buvo įregistruota 2004 m. gegužės 24 d. Direktoriai buvo įregistruoti: A. K. ( nuo 2004 m. gegužės 24 iki 2014 m. spalio 21 d.), G. M. (nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. vasario 6 d.), L. K. (nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2021 m. vasario 5 d.), L. K. ( nuo 2021 m. vasario 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo).

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-806-413/2023 UAB "Vakario transportas" iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 18 d. Iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės direktoriaus pareigas ėjęs L. K. perdavė nemokumo administratoriui kai kuriuos dokumentus, nurodė, kad tapęs direktoriumi ne visus dokumentus gavo iš ankstesnio direktoriaus L. K.. Kaip nurodė nemokumo administratoriaus atstovė, įmonės kasos knygos buvo perduotos tik už 2003, 2005, 2013 ir 2014 metus. Jokio įmonės turto nemokumo administratoriui nebuvo perduota. Nustatyta, kad įmonės finansinė ataskaita Registrų centrui buvo pateikta už 2019 m. Pagal šią finansinę ataskaitą 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 352 215 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 687 Eur, trumpalaikis – 351 458 Eur (atsargos (286 437 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (58 284 Eur) bei pinigai ir pinigų ekvivalentai (6 737 Eur)). Toje pačioje finansinėje atskaitomybėje užfiksuota, kad įmonė 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo 368 117 Eur kreditorinių įsipareigojimų. Jau iškėlus bankroto bylą yra patvirtinta 77 744,15 Eur kreditorinių reikalavimų, iš kurių apie 67 000 Eur sudaro VMI kreditorinis reikalavimas. Savo ruožtu VMI kreditorinis reikalavimas didžiąja dalimi (37 929 Eur) yra susidaręs iš pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio, paskaičiuoto už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., kuomet direktoriaus pareigas ėjo atsakovas L. K..

Bendrovės vadovas atsako ne tik už juridinio asmens veiklos organizavimą, dokumentų ir informacijos saugojimą, bet ir privalo rūpintis įmonės finansine atskaitomybe (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), atsako už informacijos apie įmonę pateikimą įvairiems subjektams (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 5–9 punktai), atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis), bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) ir pan.

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis).Tai reiškia, kad vadovas atsako už įmonės turto išsaugojimą, lėšų tikslingą panaudojimą.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Administracijos vadovo atsakomybė yra civilinė, nepaisant jo sudarytos darbo sutarties su įmone, kitaip tariant, administracijos vadovas atsako už padarytą žalą visa apimtimi. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.)

Sprendžiant bylas dėl skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atsakomybės būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas kiekvienam iš vadovų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

Šioje byloje ieškinys pirmiausia buvo pareikštas paskutiniajam bendrovės direktoriui L. K., tačiau pastarasis sudarė su nemokumo administratoriumi taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2024 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ir byla L. K. atžvilgiu nutraukta.

Paskutinis įmonės direktorius L. K. nepateikė duomenų, kad jam pradėjus eiti direktoriaus pareigas, ankstesnis direktorius L. K. perdavė įmonės turtą ir dokumentus. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir atsakovas L. K.. Spręstina, kad ankstesnis vadovas L. K. neperdavė visų ir tvarkingų įmonės dokumentų naujam vadovui L. K.. Be to, kaip bus išdėstyta toliau, būtent L. K. vadovavimo įmonei metu buvo padaryta įmonei žala prarandant turtą ir lėšas.

Nemokumo administratorius, patikrinęs gautus įmonės dokumentus ir banko sąskaitos duomenis, nustatė, kad atsakovas L. K. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių įmonė patyrė žalą.

Būdamas UAB „Vakario transportas“ direktoriumi, L. K. 2019 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą dėl prekių nurašymo, kuriuo pavedė vyr. buhalterei R. M. nurašyti į neleidžiamus atskaitymus 2019 m. kovo 30 d. atliktos inventorizacijos metu rastas sugadintas prekes (t.4, b.l. 148). Pagal 2019 m. kovo 30 d. nurašymo aktą Nr. 0000067INV1 (t.4, b.l. 128-129) buvo nurašyta prekių už 28 281,79 Eur, iš šios sumos 300 Eur sudaro kitos pardavimų sąnaudos, 20,65 Eur sudaro reklama, likęs turtas - 27 961,14 Eur vertės - yra įvairūs baldai (sofos, kabyklos), šviestuvai, tekstilė, indai, etc.

A. L. K. teismo posėdžio metu aiškino, kad 2019 m. kovo 30 d. inventorizacijos metu šių prekių nebuvo surasta, galimai tai buvo per ilgą laikotarpį dėl klaidų pajamavimo dokumentuose atsiradę likučiai, kuriuos reikėjo kažkaip buhalteriškai sutvarkyti. Jam buhalterė pasiūlė nurašyti prekes, nes tai nėra draudžiama, todėl jis nurodė nurašymo akte, kad prekės sugedusios. Jokio tyrimo, kur yra prekės, kada jos gautos, kada galėjo būti parduotos, kam parduotos ir pan., atsakovas kaip direktorius neatliko. Teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už nepagrįstai nurašytas prekes. Jo kaip direktoriaus pareigas ėjusio asmens neteisėtus veiksmus sudaro direktoriaus pareigų nevykdymas, tyrimo dėl dingusių prekių neatlikimas, melagingo nurašymo akto sudarymas. Šie veiksmai buvo atlikti tyčia, nes atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad jis kaip vadovas yra atsakingas už įmonės turto išsaugojimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonėje buvo prarasta prekių už 27 961,14 Eur, t. y. tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonėje atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Todėl iš atsakovo priteistina 27 961,14 Eur.

Taip pat nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakovui L. K. buvo parduota prekių (įvairių plytelių) už 3344,11 Eur pagal sąskaitą faktūrą VAK0001308 ( t.4, b.l. 8). Duomenų, kad atsakovas už prekes apmokėjo, teismui nepateikta. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad už plyteles jis apmokėjo arba grynais pinigais į kasą, tačiau kasos pajamų orderio neturi, arba tomis plytelėmis įmonė jam sumokėjo darbo užmokestį, tačiau tarpusavio įskaitymo akto ar žiniaraščio taip pat neturi. Nesant įrodymų, kad atsakovas yra apmokėjęs 3344,11 Eur pagal sąskaitą faktūrą, teismas sprendžia, kad atsakovas prekes, nurodytas sąskaitoje, yra gavęs ir už jas neapmokėjęs, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. L. K. (atsakovo sutuoktinei) buvo pateikta prekių (baldų komplektų) už 5012,66 Eur pagal sąskaitą faktūrą VAK0001309 ( t.4, b.l. 9). Duomenų, kad L. K. apmokėjo už prekes, kad jai buvo pateikta sąskaita apmokėti, nepateikta. Teismas sprendžia, kad atsakovas kaip įmonės direktoriaus pareigas ėjęs asmuo, yra atsakingas už įmonės turto praradimą ar perdavimą tretiesiems asmenims, tai yra neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių atsirado žala, kuri priteistina iš atsakovo.

Nemokumo administratorius, peržiūrėjęs UAB „Vakario transportas“ banko sąskaitos SEB ***1042 išklotinę už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad atsakovas į įmonės sąskaitą yra įnešęs 25200 Eur, o pasiėmęs, naudodamasis kortelėmis ***5524 ir ***9373, iš viso 42320 Eur, taip pat atsakovui 2020 m. birželio 23 d. pagal avansinę apyskaitą buvo išmokėta 3400 Eur. Teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 13 d. atsakovas teigė, kad yra suteikęs įmonei paskolų, todėl paimdamas lėšas jis susigrąžino savo suteiktas įmonei paskolas. Įrodymų apie suteiktas įmonei paskolas nepateikė. Taip pat atsakovas teigė, kad iš banko sąskaitos paimtais pinigais jis atsiskaitydavo su darbuotojais, mokėjo jiems darbo užmokestį. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų (žiniaraščių, darbuotojų sąrašo ir pan.) nepateikė. Teismas atsakovo paaiškinimus atmeta kaip neįrodytus, ir sprendžia, kad atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, be jokio teisėto pagrindo pasiėmė iš įmonės sąskaitos 17 120 Eur, kurių negrąžino. Taip pat atsakovas, gavęs pagal avansinę apyskaitą 3400 Eur, nepateikė duomenų, kad už gautas lėšas nupirko įmonei kokių nors prekių ar kitaip atsiskaitė su įmone už gautas lėšas. Todėl ieškinys dėl 20 520 Eur tenkintinas, nes nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (lėšų paėmimas), atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir veiksmų.

Iš viso iš atsakovo priteistina 56 837,91 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo L. K. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą – 56 837,91 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Ieškovei priteistina 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo L. K.. Atsakovo turėtos išlaidos neatlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 263 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „Vakario transportas“, įm.k. 159755146, iš atsakovo L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 56837,91 Eur (penkiasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 91 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,16 Eur (septyniolika eurų ir 16 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.