Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-238-2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-21Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-06
Bylos Nr.
1A-255-238-2014
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01421-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Albinas Antanaitis, Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-238/2014;

Teisėja A. Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01421-2010-0;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2014 m. kovo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Albino Antanaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui K. T., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 36 straipsniu, K. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal LR BK 245 straipsnį, nusikalstamai veikai praradus pavojingumą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. kaltintas tuo, kad nuo 2000-11-14 iki 2012-03-14 nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigotas paneigti apie ieškovą A. B. paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias Kauno miesto apylinkės prokurorui, nuvykstant į Kauno miesto prokuratūrą ir raštu patvirtinant, kad jo 1996 m. gegužės 14 d. rašytame pareiškime teiginiai „1996 m. gegužės 9 d., apie 11.30 val. man būnant tarp Kęstučio – Mickevičiaus sankryžos prie manęs priėjo A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris man grasino, jeigu dar kartą parašysiu arba pasakysiu teisybę apie apgautą A. M. ir A. S. pinigus, ar kam nors prasitarsiu, tokiu atveju gausiu kulką į kaktą arba teks pasivažinėti su juo į gamtą, o grįžęs į darbą Kauno m. Saugumo departamentą suteiks malonę iš kalėjimo neišeiti. Noriu įspėti Gerb. Prokurorą, kad A. B. tikrai turi Makarovo tikrą pistoletą su kovinėmis kulkomis ir gyrėsi, kad tai tarnybinis, nors jau nedirba daugiau kaip du metai, kadangi B. protu nepasižymi iš jo galima visko tikėtis“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo A. B. garbę ir orumą bei įpareigojo K. T. sumokėti ieškovui A. B. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) moralinei žalai atlyginti ir 210,66 Lt (du šimtus dešimt litų 66 ct), iš viso 4210,66 Lt (keturis tūkstančius du šimtus dešimt litų 66 ct). Taip K. T. kaltintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu, K. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal LR BK 245 straipsnį, nusikalstamai veikai praradus pavojingumą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, paskirti kaltinamajam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį ir patenkinti civilinį ieškinį. Skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai dėl civilinio ieškinio netenkinimo.

Skunde teigia, kad nepagrįstai padaroma išvada ir nustatoma, jog nuo 2000-10-31 iki 2010-05-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimis buvo nustatyti nauji terminai įvykdyti sprendimui, t. y. įpareigojant kaltinamąjį paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, tačiau faktiškai terminai buvo nustatomi ne tik Kauno miesto apylinkės teismo nutartimis, bet ir Kauno apygardos teismo nutartimis, ką patvirtina 2013-12-06 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2413-260/2013, jomis kaltinamasis buvo įpareigojamas ne tik paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, kas sudaro dalį įsiteisėjusio 2000-10-31 sprendimo, bet įvykdyti visą minėtą teismo sprendimą: sumokėti priteistą 4000 1itų moralinės žalos atlyginimą ir 210,66 litų teismo išlaidas. BK 245 str. numato baudžiamąją atsakomybę už teismo sprendimo visišką neįvykdymą, ir todėl nuosprendyje prokurorės E. Sangavičiūtės pateikta tik informacija, be pačio kaltinamojo rašto ir kitų patvirtinančių įrodymų, buvo neteisėtai ir nepagrįstai nustatyta, jog kaltinamasis per 13 metų nuo 2000-10-31 iki 2013-12-05 neva įvykdė 2000-10-31 sprendimą – paneigė tikrovės neatitinkančias žinias prokuratūrai, sumokėjo moralinės žalos atlyginimą ir teismo išlaidas. Kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik po dalies sprendimo įvykdymo – tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo prokurorei, nes visiškai sprendimas nebuvo įvykdytas dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų ir savanaudiškų paskatų, kas patvirtina, jog nuosprendyje ne tik netinkamai taikomi BK 36 str., 245 str., bet ir pažeidžiamas BK 60 str. l d. 3 p., kadangi sprendimas nebuvo ir nėra įvykdytas dėl chuliganiškų savanaudiškų paskatų. 2004-06-15 liudytojas antstolis M. Petrovskis konstatavo faktą, kad kaltinamasis tyčia raštu atsisakė vykdyti teismo sprendimą aiškindamas, kad nepadarė minėtos nusikalstamos veikos, kas patvirtina jo chuliganiškas paskatas nevykdyti teismo sprendimo per 13 metų. Dalį sprendimo dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo prokurorei jis buvo priverstas padaryti dėl minėtos 2013-12-06 Kauno apygardos teismo nutarties. Minėti faktai ir įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia nevykdė sprendimo dėl savanaudiškų paskatų pagal policijos ir prokuratūros nurodymus, todėl nepagrįstai nuosprendyje nustatyta, kad yra lengvinančios aplinkybės, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, nes minėti faktai ir įrodymai paneigia tokią išvadą. Be to, neįvertinta tai, kad kaltinamasis dirbo UAB „Daugvilė“, kas nustatyta 2011-09-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16156-657/2011, tačiau tyčia nevykdė 2000-10-31 sprendimo ir nemokėjo priteistos moralinės žalos atlyginimo ir teismo išlaidų.

Skunde taip pat nurodo, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą kaltinamajam buvo skirta ne mažiau kaip keturis kartus, paskutinį kartą 2012-12-16 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-13180-877/2012 paskirta 2340 litų bauda jo naudai, o 4000 litų moralinės žalos atlyginimas ir 210,66 litų teismo išlaidos jam buvo priteistos ne už nusikaltimu padarytą per 13 metų tyčinio sprendimo nevykdymu moralinę žalą, bet už tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimu padarytą žalą. Nuosprendyje netinkamai nustatoma, kad neva yra apskaičiuotas pakankamas moralinės žalos atlyginimas, ir antrą kartą už tuos pačius veiksmus moralinė žala nepriteistina. Visų pirma, minėtos baudos skirtos kaltinamajam už tyčinį sprendimo nevykdymą ir paneigia nuosprendyje išvadas apie kaltinamojo neva nesupratimą apie neįvykdyto sprendimo esmę ir dėl to nuoširdų galėjimąsi, kas įrodo, jog nuosprendyje netinkamai taikoma ir pripažįstama lengvinanti aplinkybė. Antra, moralinė žala turi būti priteista ir ieškinys patenkintas dėl to, kad per 13 metų dėl sprendimo nevykdymo buvo patirti ne tik dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, bet ir vienareikšmiškas trukdymas gintis nuo kaltinamojo melagingų parodymų pagrindu sufabrikuotų nuosprendžių jo atžvilgiu baudžiamosiose bylose, priešingu atveju nuosprendis neteisėtai nustato, kad teismo sprendimo nevykdymu per 13 metų nebuvo padaryta jokia nei turtinė, nei moralinė žala.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo K. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

K. T. kaltintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu, K. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal LR BK 245 straipsnį, nusikalstamai veikai praradus pavojingumą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. B. pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad K. T. nevykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2000-10-31 sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo posėdžio metu prokurorė informavo teismą apie tai, kad prokuratūroje buvo gautas K. T. raštas, kuriuo jis paneigė duomenis apie A. B. tariamai padarytas veikas. Be to, K. T. pateikė teismui prašymą, patvirtinantį, kad jis įvykdė teismo 2000-10-31 sprendimą ir paneigė apie A. B. paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias.

Teismas sprendė, kad K. T. padaryta nusikalstama veika po aplinkybių pasikeitimo, t. y. informacijos paneigimo, tapo nepavojinga, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos BK 36 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi K. T. teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė, nurodęs, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą.

Tuo pačiu nuosprendžiu teismas atmetė nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Teismas nurodė, kad nukentėjusysis A. B. prašo priteisti iš K. T. 20746,06 Lt turtinei žalai atlyginti, 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš viso 120746,06 Lt. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš 2000-10-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, teiginiai, kurie žemino A. B. garbę ir orumą, buvo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. B. garbė ir orumas buvo apginti. Teismo sprendimu A. B. naudai buvo priteista iš K. T. 1000 Lt bauda, 4000 Lt moralinei žalai atlyginti bei 210,66 Lt (nenurodyta rezoliucinėje dalyje, už ką). 2005-10-12 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta 0,05 procentų bauda nuo priteistos sumos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo 2004 m. vasario 1 d. A. B. naudai. Teismas sprendė, kad nukentėjusiajam civilinio proceso tvarka apskaičiuotas pakankamas moralinės žalos atlyginimas, ir antrą kartą už tuos pačius veiksmus žala nepriteistina. Įsiteisėję sprendimai privalo būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka, o priteistų sumų išieškojimą vykdo antstolis.

Iš nukentėjusiojo A. B. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su nuosprendžiu, kuriuo K. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta, civilinis ieškinys atmestas. Prašo K. T. nuteisti, jam paskirti bausmę ir civilinį ieškinį patenkinti.

Kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Daroma išvada, kad apylinkės teismas įstatymą taikė tinkamai, LR BK 36 straipsnio pagrindu K. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstai, o byla nutraukta nepažeidus BPK 254 straipsnio 5 dalies, 303 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas.

Taigi asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą.

Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų (pakeičia savo gyvenamąją vietą, įsidarbina, pradeda mokytis, pasikeičia asmens sveikatos būklė ir pan.).

Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo tapo nepavojingas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

Taikyti ar ne BK 36 straipsnį, yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti minėto straipsnio nuostatas. Šiame straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu.

Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą.

Šiuo atveju apylinkės teismas sprendė, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą, nes K. T. įvykdė 2000-10-31 teismo sprendimą, kuriuo buvo įpareigotas paneigti apie A. B. paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias, rašytas 1996-05-14 pareiškime Kauno miesto prokurorui.

Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentu, jog K. T. paneigė apie A. B. paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias, rašytas 1996-05-14 pareiškime Kauno miesto prokurorui, nes ši aplinkybė byloje patvirtinama rašytiniais duomenimis – paneigimu, kurį Kauno miesto apylinkės prokuratūrai surašė K. T. (t. 2, b. l. 68). Šiame paneigime nurodytos aplinkybės apie tai, kad K. T. paneigia 1996-05-14 Kauno miesto prokurorui pareiškime nurodytus teiginius apie A. B. ir patvirtina, kad jie neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą.

Pažymėtina, kad pavojingumą gali prarasti tam tikros rūšies nusikalstama veika arba konkrečiomis aplinkybėmis padaryta veika. Šiuo atveju buvo įvykdytas paneigimas, pasikeitė faktinės aplinkybės, todėl konkreti asmens padaryta veika prarado pavojingumą. Pažymėtina, kad BK 245 straipsnis yra ne nusikaltimas, o baudžiamasis nusižengimas.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik po dalies sprendimo įvykdymo – tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo prokurorei, nes visiškai sprendimas įvykdytas nebuvo t. y. nesumokėtas sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu kolegija sutinka, tačiau konstatuoja, kad nurodyta aplinkybė nėra pagrindas nagrinėjamu atveju netaikyti BK 36 straipsnio nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. T. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje, tai yra tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme – iki teismo nustatyto termino nepaneigė paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių. Teismo nuosprendžiu ir vadovaujantis BK 36 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagrįstai, kadangi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad K. T. veika, paneigus tikrovės neatitinkančias žinias, prarado pavojingumą. Aplinkybės, šalinančios veikos pavojingumą, atsirado iki bylos nagrinėjimo teisme, todėl pirmosios instancijos teismas BK 36 straipsnį taikė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Asmens, padariusio veiką, kuri nebėra pavojinga, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra netikslingas ir nereikalingas BK 41 straipsnyje nurodytu bausmės paskirties požiūriu.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, nes minėti faktai ir įrodymai paneigia tokią išvadą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 36 straipsnis gali būti taikomas ir nesant byloje atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl ši teismo nustatyta aplinkybė taikant BK 36 straipsnio nuostatas jokios teisinės reikšmės neturi. Be to, pažymėtina ir tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jis kaltu nepripažįstamas ir bausmė jam neskiriama, todėl nėra tikslinga nuosprendyje nurodyti ir vertinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Šiuo atveju teismo nurodyta aplinkybė priimtam sprendimui reikšmės neturi.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, kadangi chuliganiškos paskatos teisės teorijoje yra laikomos tokiais veiksmais, kurie šiurkščiai pažeidžia viešąją tvarką, rodo elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, jie yra tyčiniai, tačiau tai niekaip negali būti susiję su Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nuosprendyje netinkamai nustatoma, kad neva yra apskaičiuotas pakankamas moralinės žalos atlyginimas, ir antrą kartą už tuos pačius veiksmus moralinė žala nepriteistina.

Iš 2000-10-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad, teiginiai, kurie žemino A. B. garbę ir orumą, buvo pripažinti neatitinkančiais tikrovės. Sprendimu buvo priteista iš K. T. 4000 Lt moralinei žalai atlyginti ir 210,66 Lt proceso išlaidos. Vėliau teismo priimtais procesiniais sprendimais už sprendimo nevykdymą K. T. buvo skirtos baudos nukentėjusiojo A. B. naudai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsiradusi žala teismo sprendimais buvo kompensuota tinkamai, todėl, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, antrą kartą žala nepriteistina.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas. Apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Albinas AntanaitisJurgis Kiškis