Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovams R. Ž., Z. Ž. ir A. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių bei sandorio pripažinimo apsimestiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. Ž. (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovams R. Ž., Z. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir atsakovai), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių bei sandorio pripažinimo apsimestiniu, kuriuo prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo R. Ž. kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukters R. Ž. gyvenamąją vietą su vaiko motina D. Ž.; priteisti išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo R. Ž. nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 300,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išspręsti turto padalijimo klausimus; pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl buto pirkėjų Z. ir A. Ž. apsimestine. Pripažinti minėtą butą bendrąja jungtine sutuoktinių R. Ž. ir D. Ž. nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Atsakovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, taip pat į tai, kad atsakovas šių įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme (laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepranešus atsakovui), atsakovo pateiktus įrodymus priima ir vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje yra reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtent šeimos bylose klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

14. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 2 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama teisinius santykius laikinai sureguliuoti, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį bei realias tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas, t. y. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepasisako dėl ginčo esmės. Šios faktinės aplinkybės bus nustatytos, įvertintos ir dėl jų pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

16. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas R. Ž. nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio, prašo teismo sumažinti priteistą laikiną išlaikymą, priteisiant iš jo laikiną išlaikymą dukrai R. Ž. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Savo nesutikimą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas šiuo metu nedirba, iš užimtumo tarnybos gauna 368,25 Eur pajamas, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, o dukters išlaikymui yra skiriama jam priklausanti šeimos verslo pajamų dalis.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant atsakovo turtinę padėtį, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas priteistino laikino išlaikymo dydį nustatė vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, įvertinęs, kad šioje stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į vaiko amžių, į šalių interesų pusiausvyros principą. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui visada turi būti skirtas vaiko poreikiams tenkinti ir tėvai gali susitarti, kokiu būdu jie tuos poreikius gali geriausiai patenkinti. Šalių susitarimas dėl vaikų išlaikymo turi nepažeisti imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, neprieštarauti viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu atveju svarbiausia yra įvertinti, kaip priteistas išlaikymas prisidės prie vaiko interesų užtikrinimo tenkinant jo kasdienius poreikius. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovas teigdamas, kad dukters išlaikymui yra skiriama atsakovui priklausanti pajamų dalis iš šeimos verslo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad įmonė (duomenys neskelbtini) apskritai gauna pajamas ir kad pajamas įmonė gauna reguliariai bei kad konkreti dalis šių pajamų priklauso atsakovui. Kita vertus, nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė kas mėnesį įmonės (duomenys neskelbtini) pajamas (jų dalį) gali panaudoti tikslu užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, kad įmonė (duomenys neskelbtini) gauna subsidijas dėl COVID, dirba nuostolingai (2020 m. balansas, pelno ataskaita, ataskaita apie įmonę). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, susiję su pajamų, gautų iš įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos, skyrimu vaiko išlaikymui atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas neginčija nustatyto laikino išlaikymo dydžio. Tuo tarpu, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, o taip pat ir atskirajame skunde, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 468,00 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) iki mokesčių sudaro 642,00 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsakovui neįrodžius, kad dukters išlaikymui jis skiria realias, reguliarias ir pakankamas atsakovui priklausančias pajamas, nėra pagrindo vadovaujantis atskirojo skundo argumentais sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį.

19. Nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovas grindžia aplinkybe, kad jis šiuo metu nedirba, o iš užimtumo tarnybos gaunama išmoka sudaro 368,25 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta bei vadovaujantis tikėtinumo civiliniame procese taisykle spręstina, kad apelianto iš darbo santykių gaunamos pajamos bus didesnės nei iš užimtumo tarnybos gaunama išmoka. Kartu pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

20. Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad teikia išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Todėl šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kadangi šalių nepilnametis vaikas, atsakovui neteikiant pakankamo materialinio išlaikymo, negalėtų patenkinti minimalių ir būtiniausių savo poreikių. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas, nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, per kurį vaiko interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo (kaip laikinosios apsaugos priemonės) priteisimas bylos nagrinėjimo metu nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus šalių argumentus, kurie galėjo turėti reikšmės galutiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl kitų argumentų, kurie nėra susiję su sprendžiamu klausimu, plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.