Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus pataisos namai), dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo(b.l. 2-6; 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 papunktis). Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).

Bylos duomenimis, pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas gyventi ir buvo laikomas: nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 30 d. 11-ame būryje (3-ame lokaliniame sektoriuje), 3-ame miegamajame, kurio plotas 44,39 kv. m, kuriame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,70 kv. m; nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 20 d. 11-ame būryje, 2-ame miegamajame, kurio plotas 43,96 kv. m, kuriame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,66 kv. m; nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 23 d. 20-ame būryje (4-ame lokaliniame sektoriuje) 5-ame miegamajame, kurio plotas 30,07 kv. m, kuriame buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,76 kv. m; nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 23 d. 20-ame būryje, 6-ame miegamajame, kurio plotas 30,31 kv. m, kuriame buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,79 kv. m; nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. 20-ame būryje, 4-ame miegamajame, kurio plotas 30,37 kv. m, kuriame buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,80 kv. m (b. l. 14–15, 37). Pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas). Be to, pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, kadangi jis gyveno bendrabučio tipo patalpoje. Atsakovės atstovo paaiškinimu, pareiškėjas galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, pavyzdžiui, sportuoti, dirbti ūkio brigadoje, lankytis nuteistųjų koplyčioje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b. l. 15). Tai pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui I. V. tekusio minimalaus gyvenamojo ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pataisos namuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjas bendrabučio tipo patalpose privalėjo būti tik nakties metu, dienos metu pareiškėjas galėjo laisvai judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, t. y. sportuoti, mokytis, dirbti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Iš pateikto į bylą Pozityvaus užimtumo priemonių tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181, nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose nuteistiesiems yra taikomos pozityvaus užimtumo priemonės, t. y. nuteistųjų laisvalaikio leidimo organizavimo formos (b. l. 25–26).

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (b. l. 16), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namai yra sudarę sutartį su individualia V. M. įmone, kuri Alytaus pataisos namuose pagal poreikį atlieka dezinsekcijos (t. y. kenksmingų vabzdžių ir voragyvių naikinimo (Vaitkevičiūtė, Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236) ir deratizacijos (t. y. žalingų graužikų naikinimo (ten pat, p. 231) darbus, šios įmonės paslaugomis Alytaus pataisos namai naudojasi pastoviai (b. l. 37). Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436, iš kurio matyti, kad Alytaus pataisos namuose atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jie naikinami, yra sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su individualia V. M. įmone (b. l. 93). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namai su uždarąja akcine bendrove „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ 2016 m. gruodžio 27 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 157, kuria ši bendrovė įsipareigojo parduoti, o Alytaus pataisos namai įsipareigojo nupirkti deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas pagal poreikį (b. l. 95). Pagal minėtos sutarties Nr. 157 priedą Nr. 1, vieną kartą per mėnesį Alytaus pataisos namuose atliekama deratizacija, tris kartus per mėnesį gyvenamosiose patalpose atliekama dezinsekcija (b. l. 97). Byloje nėra duomenų, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ir į Alytaus pataisos namų administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 16, 38), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl tarakonų ir pelių buvimo gyvenamosiose patalpose yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11.8 papunktis nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 40–43). 2016 m. gruodžio 7 d. buvo patikrinti Alytaus pataisos namai bendrai, buvo nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 41), jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 43). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad gyvenamosiose patalpose yra užtikrinami Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai santykinei oro drėgmei ir oro judėjimo greičiui (b. l. 16), o rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma, ir kad sanitariniuose mazguose yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 37). Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Bylos duomenimis, pareiškėjas ir kiti nuteistieji ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ir į Alytaus pataisos namų administraciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė (b. l. 16, 38). Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovas nepažeidė aptartų teisės normų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl ventiliacijos nebuvimo ir pelėsių gyvenamosiose patalpose nuo drėgmės yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Higienos normos HN 134:2015 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais; 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, skųsdamasis dėl šių kalinimo sąlygų trūkumų, nenurodė, kuriame iš pastatų, kuriuose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, sienos buvo aptrupėję. Pareiškėjas teismui pateikė Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, kuris gautas Alytaus pataisos namuose 2008 m. vasario 27 d., kopiją (b. l. 7–8). Šiame akte komisija pripažino, kad Alytaus pataisos namų bendrabutis Nr. 2 buvo blogos būklės, o ne avarinis (b. l. 8). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. gruodžio 7 d. atlikęs patikrinimą Alytaus pataisos namuose, 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) nurodė, kad 2-am bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas, tačiau apie tai, kad jis yra avarinis būklės, duomenų nepateikta (b. l. 41). Pareiškėjas 2-ame bendrabutyje buvo dalį ginčo laikotarpio – nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. vasario 20 d., o nuo 2018 m. vasario 20 d. pareiškėjas buvo laikomas ne 2-ame bendrabutyje, o atskirame pastate (b. l. 14–15). Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, Alytaus pataisos namai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą remonto darbams, 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai, šiuo metu visi nuteistieji yra iškelti iš šių patalpų (b. l. 17). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. gruodžio 7 d atlikęs patikrinimą Alytaus pataisos namuose, jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 43). Šio patikrinimo akto duomenimis nustatyta, kad kapitalinis remontas atliktas bendrabutyje Nr. 1, remontas atliktas skalbykloje ir švarių skalbinių sandėlyje (b. l. 41). Iš šių patikrinimo akto duomenų matyti, kad Alytaus pataisos namai pagal turimas finansines išgales atlieka remonto darbus ir stengiasi sudaryti geresnes laikymo sąlygas nuteistiesiems. Kaip patvirtino atsakovės atstovas, 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami ne dėl Alytaus pataisos namų neveikimo, o dėl neskiriamo finansavimo (b. l. 17). Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo vietų patalpų remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl nuteistųjų gyvenamosiose patalpose gali būti nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, nors galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau negali būti reikalaujama iš Alytaus pataisos namų, kad būtų atliktas kapitalinis visų patalpų remontas. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti neteisėtą Alytaus pataisos namų neveikimą.

Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo metu (2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas, b. l. 40–43) 2016 m. gruodžio 7 d. buvo patikrinti Alytaus pataisos namai bendrai ir jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 43). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 16) patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina, jog bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra šiltuoju metu laiku būtų 18–28 °C, o šaltuoju metu laiku – 18–22 °C. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė, todėl patikrinimai atliekami nebuvo (b. l. 16, 38). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė ir į Alytaus pataisos namų administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų gyvenamosiose patalpose (b. l. 38). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus pataisos namų pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis), o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kad buvo užtikrinama tinkama temperatūra, todėl sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino pagal aptartas teisės normas temperatūrą pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje. Remdamasis tuo, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl žemos temperatūros.

Pareiškėjas skundėsi, kad gyvenamojoje patalpoje buvo silpnas apšvietimas – ne daugiau kaip 40 lx, dėl to buvo neįmanoma tinkamai rašyti, skaityti ar užsiimti kita veikla negadinant regėjimo.

Iš skundo matyti, kad pareiškėjas skundžiasi dėl dirbtinės apšvietos, o ne dėl natūralaus apšvietimo per langą nepakankamumo.

Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punktas reglamentuoja lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus (šis punktas taikytinas pareiškėjo atveju, kadangi pareiškėjas skundžiasi dėl kalinimo sąlygų trūkumų bendrabučio, o ne kamerų tipo gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73, 74 straipsniai, 75 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis 11.6. papunkčiu, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad gyvenamosiose patalpose yra užtikrinama 200 lx dirbtinė apšvieta. (b. l. 16). Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus (2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas, b. l. 40–43), Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 43). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas ir kiti nuteistieji į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ir į pataisos namų administraciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė, todėl patikrinimai nebuvo atliekami (b. l. 16, 38). Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, todėl sprendžia, kad Higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimas dirbtinei apšvietai nebuvo pažeistas. Į bylą pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (ginčo laikotarpio duomenys) kopijoje (b. l. 49–64) nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į medicinos darbuotoją dėl pablogėjusio regėjimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Remdamasis nurodytu, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl netinkamo apšvietimo.

Pareiškėjas nurodė, kad pastatas, kuriame jis atliko bausmę, buvo pastatytas 1940 metais, jo konstrukcijoje buvo asbesto; teigė, kad visuotinai yra pripažinta, jog asbesto dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus pataisos namų bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai padengti rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų) Alytaus pataisos namuose nėra, asbestas Alytaus pataisos namų pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas, bendrabučių ir uždarosios zonos kamerų pastatų stogo ginčo laikotarpiu darbai nebuvo atliekami (b. l. 17). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad pastate, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, galėjo būti asbesto dulkių. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigė, kad dėl skundų rašymo į įvairias institucijas jį nurašinėdavo į kitus būrius ir taip sudarydavo jam psichologinį ir fizinį spaudimą, bei pažemindavo jo orumą.

Vidaus tvarkos taisyklių 50 punktas nustato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu; 65 punktas numato, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, [...] direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras; skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. BVK 142 straipsnis numato nuobaudas nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, pavyzdžiui, perkėlimą tam tikram laikui į kamerų tipo patalpas (1 dalies 4 punktas), perkėlimą į drausmės grupę (2 dalies 2 punktas).

Atsakovės atstovas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog Alytaus pataisos namų Nuteistųjų skirstymo komisija būtų perkėlusi pareiškėją į kitą būrį dėl to, kad pareiškėjas rašė skundus į įvairias institucijas, ir nurodė, kad pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupės patalpas (dėl to buvo perkeltas į kitą būrį), kadangi jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę trims mėnesiams (b. l. 38). BVK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Bylos duomenimis, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (b. l. 21). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Vis dėl to pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde teismui nenurodė, dėl ko jis teikė skundus, kokioms institucijoms teikė skundus, tokių duomenų prie savo skundo teismui nepridėjo. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus kitoms institucijoms, o atsakovės atstovas, kaip rašyta, nurodė kitas pareiškėjo perkėlimo į kitą būrį priežastis, negu pareiškėjas. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl jo nurodytų miego sutrikimų, nurodyto dirglumo ar kitokių sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 49–64). Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.

Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.