- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-1590-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09470-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- M. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui G. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui G. P. (toliau – atsakovas) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas be apribojimų bendrauja su dukra A. P. visomis nuotolinio bendravimo priemonėmis: Skype, telefonu, Viber, Whatsapp ir kitomis ryšio priemonėmis; iki kol A. P. pradės lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė atveža dukterį A. P. atsakovui ne mažiau kaip 3 savaitėms nepertraukiamai kartą per 2 mėnesius; nuo to momento, kuomet A. P. pradės lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė atveža dukterį A. P. atsakovui visų vaiko atostogų metu nepertraukiamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovės elgesys yra nesuderinamas su nepilnamečio vaiko interesais, ieškovė slapukauja priimdama esminius sprendimus, susijusius su vaiko interesais, galbūt yra užsienyje, bendravimas tarp atsakovo ir vaiko šiuo metu yra nutrauktas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. P. tvarką: atsakovas be apribojimų bendrauja su dukra A. P. visomis nuotolinio bendravimo priemonėmis: Skype, telefonu, Viber, Whatsapp ir kitomis ryšio priemonėmis, atmetė kitą atsakovo prašymo dalį.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė su dukra 2019 m. balandžio 30 d. išvyko gyventi į užsienį (Angliją). Įvertinęs faktinę situaciją, kad ieškovė su dukra išvyko gyventi į užsienį, teismas padarė išvadą, kad atsakovo galimybės betarpiškai bendrauti su dukra yra sumažėjusios, tačiau ieškovė yra pasirengusi sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas patenkino atsakovo prašymą nustatyti bendravimo su dukra tvarką visomis nuotolinio bendravimo priemonėmis. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nustačius atsakovo bendravimą su dukra per Skype, telefonu, Viber ir kitomis ryšio priemonėmis be apribojimų, bus pažeisti vaiko interesai, tačiau pažymėjo, kad atsakovas tokia bendravimo tvarka turėtų naudotis protingai, atsižvelgiant į vaiko amžių, dienos režimą, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko ir kitos šalių teisių.
Atsiliepimas
6. Spręsdamas kitą atsakovo prašymo dalį, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei ieškovė atsiliepime, nei išvadą teikianti institucija savo išvadoje nesiaiškino ir nenurodė, kaip būtų sprendžiamas mergaitės atvykimo į Lietuvą klausimas, jeigu teismas tenkintų atsakovo prašymą – koks ieškovės užimtumas, nuo kada mergaitė pradės lankyti ugdymo įstaigą. Nesant šių duomenų, teismo vertinimu, atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka gali būti neįgyvendinama. Teismas pažymėjo, kad iš esmės analogiška atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017. Pagal minėtą teismo sprendimą atsakovas bendrauja su dukra dvi savaites ieškovės darbo atostogų metu, ieškovė atveža dukrą atsakovui jį įspėjusi prieš 10 dienų iki atvežimo; taip pat ieškovė yra įpareigota netrukdyti tėvui bendrauti su dukra užsienyje, jos gyvenamojoje vietoje, atsakovui pranešus apie ketinimą bendrauti prieš 10 dienų; teismo sprendime taip pat yra nustatyta, kad bendru abiejų šalių susitarimu tėvo bendravimo su dukterimi tvarka gali būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo kitaip, nei nustatyta, spręsti dėl betarpiškos atsakovo su dukra bendravimo tvarkos, nustačius atsakovo prašomą laikiną bendravimo tvarką, ji būtų nekonkreti ir priverstine tvarka sunkiai įgyvendinama. Teismas laikė, kad susidariusioje situacijoje galiojanti bendravimo tvarka ir teismo papildomai taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos priemonės, kad nenutrūktų atsakovo ir vaiko bendravimas, jų tarpusavio ryšys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį ir patenkinti atsakovo 2019 m. gegužės 29 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į aplinkybes, nurodytas atsakovo 2019 m. gegužės 29 d. prašyme, sprendė klausimą iš ieškovės neišreikalavęs rašytinių duomenų: ieškovės gyvenamosios vietos sąlygų, jų atitikimo nepilnamečio vaiko poreikiams, rašytinių duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, galimybes prižiūrėti vaiką užsienyje ar Lietuvoje, net preliminariai neišsiaiškintas vaiko noras.
1.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų, turėjo bent preliminariai įvertinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas pas atsakovą ir pas ieškovę, įvertinti tėvų užimtumą, galimybę pasirūpinti vaiku ir bent preliminariai įvertinti sąlygas, labiau atitinkančias nepilnamečio vaiko interesus, tačiau to nepadarė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas gali tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamete dukra, jai su atsakovu bus saugiau ir stabiliau gyventi.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad dukros nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ji nėra įtraukta į jokius rizikos sąrašus, byloje nėra duomenų, kad ieškovė nesugeba tinkamai pasirūpinti dukra ir užtikrinti jos interesus. Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas spėlionėmis ir abejonėmis.
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Atsakovas prie atskirojo skundo pridėjo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją, vaizdo įrašą. Atsakovas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
14. Atsakovas pirmosios instancijos teismui 2019 m. birželio 5 d. pateiktame patikslintame priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra A. P. tvarką: atsakovas be apribojimų bendrauja su dukra A. P. visomis nuotolinio bendravimo priemonėmis: Skype, telefonu, Viber, Whatsapp ir kitomis ryšio priemonėmis; iki kol A. P. pradės lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė atveža dukterį A. P. atsakovui ne mažiau kaip 3 savaitėms nepertraukiamai kartą per 2 mėnesius; nuo to momento, kuomet A. P. pradės lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė atveža dukterį A. P. atsakovui visų vaiko atostogų metu nepertraukiamai. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo prašymą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017, galiojanti bendravimo tvarka ir teismo papildomai taikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo bendravimas su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis) yra pakankamos priemonės, kad nenutrūktų atsakovo ir vaiko bendravimas, jų tarpusavio ryšys.
15. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo iš dalies patenkintas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė paskutinio jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevertino šalių galimybių pasirūpinti vaiku, kiekvienos iš šalių gyvenamosios vietos sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
16. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo patikslintas priešieškinis, kuriame jis prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra A. P. tvarką: atsakovas be apribojimų bendrauja su dukra A. P. visomis nuotolinio bendravimo priemonėmis: Skype, telefonu, Viber, Whatsapp ir kitomis ryšio priemonėmis; iki kol A. P. pradės lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė atveža dukterį A. P. atsakovui ne mažiau kaip 3 savaitėms nepertraukiamai kartą per 2 mėnesius; nuo to momento, kuomet A. P. pradės lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė atveža dukterį A. P. atsakovui visų vaiko atostogų metu nepertraukiamai. Tą pačią dieną pirmosios instancijos teisme buvo gautas kitas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, be teisės šalims išvežti A. P. už Lietuvos Respublikos ribų, taip pat nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su dukra A. P. tvarką: pirmą, trečią ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio ieškovė pasiima A. P. iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; sustabdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo dalies dėl nepilnametės A. P. gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo išvežti A. P. į užsienį, bendravimo su nepilnamete A. P. tvarkos nustatymo vykdymą, taip pat prašymas prašantis pastarąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti vietoje pirminio, nurodyto patikslintame priešieškinyje. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė atsakovui 10 dienų terminą patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėja rezoliucijoje nurodė patikslinto prašymo dėl laikinųjų apsaugos taikymo priėmimo klausimą spręsti išsprendus patikslinto priešieškinio priėmimą. 2019 m. birželio 5 d. atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame buvo suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra A. P. tvarką: atsakovas be apribojimų bendrauja su dukra A. P. visomis nuotolinio bendravimo priemonėmis: Skype, telefonu, Viber, Whatsapp ir kitomis ryšio priemonėmis; iki kol A. P. pradės lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė atveža dukterį A. P. atsakovui ne mažiau kaip 3 savaitėms nepertraukiamai kartą per 2 mėnesius; nuo to momento, kuomet A. P. pradės lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė atveža dukterį A. P. atsakovui visų vaiko atostogų metu nepertraukiamai. Kadangi 2019 m. birželio 5 d., t. y. po atsakovo procesinių dokumentų pateikimo 2019 m. gegužės 29 d., buvo gautas atsakovo patikslintas priešieškinis su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė šį atsakovo prašymą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo išspręstas atsakovo patikslinto priešieškinio prašymas dėl laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, atskirajame skunde nurodo argumentus, susijusius su jo prašymu nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakovu, nors tokio pobūdžio klausimas skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas ir negalėjo būti sprendžiamas, nes, kaip minėta, patikslintame priešieškinyje atsakovas to neprašė. Nustatęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nurodytų atsakovo atskirojo skundo argumentų, kaip nesusijusių su apeliacijos dalyku. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, susijusių su skundžiamos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas laikinos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos nustatymo klausimas, neteisėtumu ir nepagrįstumu, todėl atsakovo pateikto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl ieškovės ar atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos patvirtinimo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad galiojanti atsakovo bendravimo su dukra tvarka, nustatyta įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017, ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi papildomai nustatytas atsakovo bendravimas su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis yra pakankamos priemonės, kad nenutrūktų atsakovo ir vaiko bendravimas, jų tarpusavio ryšys. Kaip minėta, atsakovas nenurodė šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigiančių argumentų, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų apie šalių nepilnamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimą jam bendraujant su tėvu pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde aiškiai išreiškė poziciją, kad jis palaiko 2019 m. gegužės 29 d. pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalo išspręsti ir šį prašymą, priimdamas dėl jo nutartį.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.