Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-08-20 nuosprendžio, kuriuo B. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisinta nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu subendrinta su 2013-05-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmės dalinai sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams.

Priteista iš B. P. N. P. 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P. nuteista už tai, kad 2012 m. gruodžio 21 d. skunde Kelmės rajono policijos komisariato viršininkui ir 2013 m. vasario 23 d. prašyme Seimo narei A. M., nurodydama: „N. P. suklastojo testamentą ir neteisėtai paveldėjo mirusios motinos namą ir kitą turtą. Namas jai nepriklausė. Jos brolis gyvena socialiniame bute, o ji viena viską pasiglemžė. Brolis neturėjo teisės į butą, bet jos draugė A. K. padėjo suveikti. Aš taip pat būčiau N. P. auka, jei nebūčiau iš (duomenys neskelbtini). N. P. prašymu gydytojas R. K. darė viską, kad pūlinys man kuo greičiau patektų ant smegenų. Man buvo prileista daugybė nereikalingų vaistų, jie mane tiesiog nuodijo. N. P. su (duomenys neskelbtini) daktarais daro aferas nebe pirmą kartą. Tai susiję net su dviem žmogžudystėm. Vieną kartą kai ji pakeitė kraują ir sudaužė baltą golfą, o kitą, kai iš daktarų išėmė melagingą pažymą J. nužudymo byloje“, paskleidė apie N. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti N. P., pakirsti pasitikėjimą ja.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios B. P. gynėjas advokatas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai B. P. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-08-20 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Apeliaciniame skunde nuteistoji B. P. neigia paskleidusi apie N. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, teigia, kad ji skundo Kelmės rajono policijos komisariatui ir prašymo Seimo narei A. M. nerašė. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad apeliantė pateikė skundą 2012-12-21 Kelmės rajono PK ir 2013-02-23 prašymą Seimo narei, t. y. ji po kompiuteriu surašytais tekstais ranka įrašė savo vardą bei pavardę, pasirašė, t. y. patvirtino, kad ji pateikia informaciją, reiškia reikalavimus, reikalauja atsakymų.

Kolegija pastebi, kad Baudžiamosios teisės teorijoje tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios, ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Tačiau net jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nors nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. P. 2012 m. gruodžio 21 d. skunde Kelmės rajono policijos komisariato viršininkui ir 2013 m. vasario 23 d. prašyme Seimo narei A. M. paskleidė apie N. P. tikrovės neatitinkančią informaciją – kad N. P. suklastojo testamentą, darė įvairias aferas, išėmė melagingas pažymas – kuri žemina bei pakerta pasitikėjimą N. P.. B. P. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytos informacijos apie N. P. tikrumą, tokios informacijos šaltinių, todėl pagrįstai apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad Kelmės rajono PK 2012-12-21 pateiktame skunde ir Seimo narei 2013-02-23 rašytame prašyme išdėstyta informacija nelaikoma B. P. subjektyvia nuomone apie faktus, nes tokie faktai net neegzistuoja, jie akivaizdžiai pačios B. P. yra išgalvoti.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji suprato ir žinojo, kad, pateikdama 2012 m. gruodžio 21 d. skundą Kelmės rajono policijos komisariato viršininkui ir 2013 m. vasario 23 d. prašymą Seimo narei A. M., tyčia paskleidė apie N. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, tai darė suvokdama, kad paskleistos žinios pažemins N. P. kaip asmenį ir kaip žurnalistę, suprasdama, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimą ja, neigiamai paveikti ją, ir to siekė.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad B. P. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuteista pagrįstai, o jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo yra tinkamai individualizuota, laisvės apribojimo bausmė paskirta mažesnė už įstatymo numatytą tokios bausmės vidurkį ir nėra aiškiai per griežta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistosios apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios B. P. apeliacinį skundą atmesti.