Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1955 m. sausio 5 d. Kelmės rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista :

2013-02-06 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 155 str. 1 d., 154 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., 2013-05-06 Šiaulių apygardos teismo pakeistas nuosprendis – galutinė bausmė laisvės apribojimas 4 mėn.;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir BK 154 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji B. P. 2012 m. gruodžio 21 d. skunde Kelmės rajono policijos komisariato viršininkui ir 2013 m. vasario 23 dienos prašyme Seimo narei A. M. nurodydama, kad „N. P. suklastojo testamentą ir neteisėtai paveldėjo mirusios motinos namą ir kitą turtą. Namas jai nepriklausė. Jos brolis gyvena socialiniame bute, o ji viena viską pasiglemžė. Brolis neturėjo teisės į butą, bet jos draugė A. K. padėjo suveikti. Aš taip pat būčiau N. P. auka, jei nebūčiau iš Kelmės pabėgusi į Šiaulių ligoninę. N. P. prašymu gydytojas R. K. darė viską, kad pūlinys man kuo greičiau patektų ant smegenų. Man buvo prileista daugybė nereikalingų vaistų, jie mane tiesiog nuodijo. N. P. su Kelmės daktarais daro aferas nebe pirmą kartą. Tai susiję net su dviem žmogžudystėm. Vieną kartą kai ji pakeitė kraują ir sudaužė baltą golfą, o kitą, kai iš daktarų išėmė melagingą pažymą Jasulaičio nužudymo byloje“, paskleidė apie N. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti N. P., pakirsti pasitikėjimą ja.

Kaltinamoji B. P. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 21 d. skundo Kelmės rajono PK ir prašymo Seimo narei A. M. ji nerašiusi. Šiuose jos vardu surašytuose pareiškimuose jos ranka parašytas jos vardas ir pavardė, abu pareiškimai jos pasirašyti, tačiau tekstas parašytas ne jos. Vieni tušti lapai su jos ranka užrašyta pavarde ir vardu bei jos pasirašyti paslaptingai dingo iš jos namų, kitus tuščius lapus su savo parašu, pavade ir vardu ji per autobusą persiuntusi advokatei, kuri rinko informaciją apie N. P.. Šios advokatės duomenų dabar ji negalinti nurodyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios B. P. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusioji N. P. parodė, kad kaltinamoji – jos mirusio brolio sutuoktinė, ryšių jos nepalaiko, nebendrauja, tačiau B. P. dešimt metų rašo įvarius skundus įvairioms institucijoms, kaltina ją nusikaltimų padarymu, pareigūnų papirkimu. Analogiško turinio, kaip ir pateiktame 2012 m. gruodžio 21 d. skunde Kelmės rajono policijos komisariatui bei 2013 m. vasario 23 d. prašyme Seimo narei A. M., skundus ji rašė ir anksčiau policijos komisariatui, žurnalistų sąjungai, jos darbdaviui. Ji asmeniškai bendravo su Seimo nare A. M. ir jos padėjėju R. B., iš kurių pasakojimų sužinojo, kad apie prašyme raštu išdėstytus dalykus Seimo narei B. P. kalbėjo ir žodžiu. Iš B. P. rašytų pareiškimų turinio jai susidarė įspūdis, kad šmeiždama ją, kaltinamoji siekia jai pakenkti, pažeminti ją. B. P. kaltinimai dėl suklastoto testamento, neteisėtai paveldėto motinos turto, aferų darymo, nusikalstamais ryšiais su gydytojais, prisidėjimu prie jos nuodijimo, suklastotų kraujo tyrimų ir pažymų yra išgalvoti, jos sukurti, šmeižiantys ją. Dėl to ji patyrusi daug neigiamų emocijų, nepatogumų, nes dėl to turi aiškintis ne tik teisme, bet ir prieš kolegas, Seimo narei. Nors ir nepagrįsti kaltinimai, tačiau jie formuoja neigiamą nuomonę apie ją, todėl ji dėl to išgyvena. Už šmeižtą ir kaltinimą neva ji prisidėjus prie sunkaus nusikaltimo padarymo prašo pripažinti B. P. kalta ir paskirti įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, neturinės žalos atlyginimui ji prašo priteisi iš kaltinamosios 10000 Lt.

Liudytojas R. B., Seimo narės A. M. padėjėjas, parodė, kad B. P. kreipėsi į Seimo narę jam žodžius išdėstydama nusiskundimus dėl policijos darbo, jos prašymą pasidomėti ar teisingai buvo atliktas tyrimas Kelmės rajono PK dėl jos padarytų veikų, jis surašė kompiuteriu, B. P. pasirašė, jis perdavė Seimo narei. B. P. buvo pateiktas Seimo narės atsakymas, kad Seimo narė nėra kompetentinga tirti policijos pareigūnų veiksmus. Seimo narė A. M. B. P. 2012 m. vasario 23 d. prašymą gavo paštu savo gyvenamosios vietos Kelmėje adresu. Prie jo buvo pridėtos laidotuvių ir kapavietės foto nuotraukos. B. P. pavarde rašytą ir jos pasirašytą prašymą jam perdavusi Seimo narė, kuri žodžiu bendravo su B. P.. Pokalbio jis negirdėjo, jo turinio nežino, tačiau matė, kad B. P. buvo atėjusi į priėmimą pas Seimo narę ir tarp jų vyko pokalbis. Balandžio mėnesį pas jį į kabinetą atėjusi B. P. prašė grąžinti Seimo narei jos rašytą prašymą, nurodydama, kad tai ne ji rašiusi, o advokatas. Pas jį B. P. lankėsi 4-5 kartus, skundėsi dėl N. P. elgesio – N. P. nepagrįstų kaltinimų jai dėl kaimyno mirties, mirusio sutuoktinio perlaidojimo, filmavimo kamerų sumontavimo kapavietėje ir pan.

B. P., gyvenančios Kelmėje, Dariaus ir Girėno 40, Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK 2012 m. gruodžio 21 d. pateiktame skunde (3 b. l.) nurodyta : „Kodėl policija netiria, kad N. P. suklastojo testamentą ir neteisėtai paveldėjo mirusios motinos namą ir kitą turtą. Namas jai nepriklausė. Jos brolis gyvena socialiniame bute, o ji viena viską pasiglemžė. Brolis neturėjo teisės į butą, bet jos draugė A. K. padėjo suveikti. Aš taip pat būčiau N. P. auka 2012 08 09 dieną, jei nebūčiau iš Kelmės pabėgusi į Šiaulių ligoninę. N. P. prašymu gydytojas R. K. darė viską, kad pūlinys man kuo greičiau patektų ant smegenų. Man buvo prileista daugybė nereikalingų vaistų, jie mane tiesiog nuodijo. N. P. su Kelmės gydytojais daro aferas nebe pirmą kartą. Tai yra susiję net su dviem žmogžudystėm. Vieną kartą kai ji pakeitė kraują ir sudaužė baltą golfą, o kitą, kai iš daktarų išėmė melagingą pažymą Jasulaičio nužudymo byloje“.

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK pateiktoje medžiagoje yra šio skundo originalas, iš kurio matyti, kad skundas pasirašytas parašu, ranka įrašytas pasirašiusio asmens vardas ir pavardė – B. P..

B. P., gyvenančios Dariaus ir Girėno 40, 2013 m. vasario 23 d. prašyme Seimo narei A. M. (6 b. l.) nurodyta : „Dar noriu, kad Jūs išsiaiškintumėte dėl N. P. suklastoto testamento, kuriuo ji pasiglemžė visą tėvų turtą, o broliui jos draugė K. suveikė socialinį būstą. Būstas jam nepriklausė, bet kai yra draugės, tai viskas yra galima. Rašiau dėl to policijai, bet ji irgi netyrė. Netyrė ir dėl mano pranešimų apie su N. P. susijusias žmogžudystes. Vieną kartą ji maždaug prieš 14 metų susitarusi su U. pakeitė kraują kai sudaužė baltą golfą, nors tas buvo visiškai girtas. Kai K. užmušo J. prieš 19 metų, tai P. iš daktarų išėmė pažymas, kad jis mirė nuo plaučių uždegimo. Nebuvo jokio uždegimo, jam buvo sužalota kaukolė. Aš būčiau irgi tapusi N. P. auka, jei 2012 metų rugpjūčio 9 dieną nebūčiau pabėgusi į Šiaulių ligoninę. Kelmėje K. P. prašymu darė viską, kad man kuo greičiau pūlinys užeitų ant smegenų ir aš mirčiau.. Man jie prileido daugybę nereikalingų vaistų, nes N. P. prašymu mane nuodijo“. Prašymas pasirašytas asmens parašu, prie parašo ranka parašyta pasirašiusio asmens vardas ir pavardė – B. P..

Liudytojas R. B., Seimo narės A. M. padėjėjas, pateikė teismui šio prašymo originalą (76 b. l.).

Nukentėjusioji N. P. pateikė Kelmės rajono savivaldybės administracijos informaciją (73 b. l.), iš kurios matyti, kad Z. P. nėra įrašytas į Kelmės rajono piliečių eilių sąrašą socialiniam būstui gauti, taip pat jis nėra gavęs socialinio būsto Kelmės rajono savivaldybėje.

Iš darbo sutarties (74 b. l.) matyti, kad N. P. nuo 2013 m. birželio 28 d. dirba Raseinių rajono savivaldybės bendrųjų reikalų ir informacijų technologijų skyriaus vyriausiąja specialiste.

Iš darbo pažymėjimo (75 b. l.) matyti, kad N. P. nuo 1993 m. dirba UAB „Valstiečių laikraštis“ korespondente.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Kaltinamoji B. P. teisme pripažino, kad Kelmės rajono PK pateiktas skundas ir Seimo narei adresuotas prašymas pasirašytas jos – jos parašas, jos ranka įrašyti vardas ir pavardė, tačiau neigia, kad skundą ir prašymą rašiusi ji. Jos teigimu, pasirašiusi ir ranka užrašiusi savo vardą ir pavardę tuščiuose lapuose, pareiškimus surašę neva kažkoks advokatas ar jos buvusi draugė, apie pareiškimų turinį ji nieko nežinanti. Taikinamajame posėdyje B. P. tvirtino (14 b. l.), kad skundą policijai ir prašymą Seimo narei surašė advokatas jos paprašytas, šiuose pareiškimuose nurodyti faktai yra tiesa ir ji tai įrodys teisme. Iš liudytojo R. B. parodymų matyti, kad B. P. ne kartą kreipėsi į jį, kaip į Seimo narės padėjėją, dėl galimai neteisėtų N. P. veiksmų, po raštiško prašymo, atsiųsto Seimo narei namų adresu, susitiko su Seimo nare A. M., po to prašė Seimo narės padėjėjo grąžinti jos atsiųstą prašymą. Kaltinamoji nepateikė įrodymų, neįvardino asmenų, jos teigimu, surašiusių pareiškimus policijai ir Seimo narei, aplinkybės, kad ji pasirašiusi tuščiuose lapuose, kurie neva dingę ar juos perdavusi kažkokiam asmeniui, yra akivaizdžiai išgalvotos, prieštaraujančios sveikai logikai, objektyviai tikrovei. Pozicijos pakeitimas teisiamajame posėdyje yra akivaizdi kaltinamosios gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad 2012-12-21 Kelmės rajono PK skundą ir 2013-02-23 prašymą Seimo narei surašė ir pateikė kaltinamoji B. P.. Nepriklausomai nuo to, kas skundą ir prašymą kompiuterio pagalba atspausdino, tačiau kaltinamosios vardas ir pavardė, nurodyti kaip asmens, kuris rašo juos, parašas po tekstais, ranka įrašyti vardas ir pavardė, patvirtina, kad juose išdėstytą informaciją pateikia, reikalavimus reiškia, atsakymų reikalauja B. P., kuri ir yra atsakinga už šiuose pareiškimuose pateiktą informaciją, faktus.

Kaltinamoji B. P. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytos informacijos apie N. P. tikrumą, tokios informacijos šaltinių. Kelmės rajono PK 2012-12-21 pateiktame skunde ir Seimo narei 2013-02-23 rašytame prašyme išdėstyta informacija negali būti laikoma kaltinamosios subjektyvia nuomone apie faktus, nes tokie faktai net neegzistuoja, jie akivaizdžiai pačios kaltinamosios išgalvoti. Kaltinamosios nurodyti duomenys – testamento suklastojimas, aferų darymas, melagingų pažymų išėmimas ir pan., raštu išsakyti teiginiai apie N. P. yra tikrovės neatitinkantys faktai. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad B. P. žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją apie N. P. paskleidė tyčia, neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, tai darė suvokdama, kad paskleistos žinios pažemins N. P. kaip asmenį ir kaip žurnalistę, suprasdama, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimą ja, neigiamai paveikti ją, ir to siekė, todėl kaltinamosios B. P. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., sudėtis.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Tiesioginių kaltinimų N. P. dėl jos įvykdyto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo kaltinamosios policijos komisariatui ir Seimo narei pateiktuose raštuose nėra. Tik iš kai kurių išsireiškimų galima spręsti apie tai, kad ji neva turi ryšių su gydytojais, nuodijusiais ją ar yra susijusi su melagingų pažymų išdavimu kažkokioje byloje tiriant nužudymo aplinkybes ir pan., tačiau konkrečių kaltinimų padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nėra išsakyta, todėl darytina išvada, kad B. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., sudėties, ji dėl šios veikos išteisintina (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.)

Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Kelmės rajono PK 2012 m. gruodžio 21 d. kaltinamosios pateiktas skundas ir 2013 m. vasario 23 d. Seimo narei jos rašytas prašymas yra analogiško turinio, juose pateikta analogiška informacija apie nukentėjusiąją N. P., nors jie ir pateikti skirtingiems asmenims, tačiau tai rodo, kad kaltinamoji turėjo vieningą tyčią apšmeižti nukentėjusiąją ir to tikslo siekė, todėl tokie jos nusikalstami veiksmai pateikiant du šmeižikiško pobūdžio pareiškimus skirtingiems asmenims kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

CK 6.250 str. 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įsta­ty­mas nu­ma­to pi­ni­gi­nę satis­fak­ci­ją, ku­ria sie­kia­ma, kiek įma­no­ma tei­sin­giau kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­tir­tus dva­si­nius išgyvenimus, fi­zi­nį skausmą ir kt., o teis­mo funk­ci­ja yra nu­sta­ty­ti tei­sin­gą pi­ni­gi­nę kom­pen­sa­ci­ją už pa­tir­tą skriau­dą. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t.t. (CK 6.282 str.), t. y. siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kadangi kaltinamoji paskleidė apie N. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu šmeižė nukentėjusiąją, kaltinamosios pateikta informacija neigiamai apibūdina asmenį, yra žeminančio pobūdžio, tokia informacija neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajai – dvasinius nepatogumus, išgyvenimus, stresą dėl autoriteto ir garbės žeminimo, todėl iš kaltinamosios priteistina piniginė satisfakcija, siekiant atlyginti nukentėjusios patirtą žalą. Tačiau nukentėjusiosios prašoma priteisti 10000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra ženkliai per didelė. Nukentėjusioji, įvertindama jai padarytą neturtinę žalą, nurodė, kad šmeižikiško pobūdžio informaciją kaltinamoji apie ją skleidžia jau dešimt metų, todėl už kiekvienus metus neturinei žalai atlyginti ji prašanti priteisti po 1000 Lt. Tačiau ši byla iškelta tik dėl dviejų kaltinamosios rašytų prašymų – 2012-12-21 ir 2013-02-23, šioje byloje nenagrinėjama kaltinamosios veika dešimties metų laikotarpyje, todėl toks nukentėjusios neturtinės žalos paskaičiavimas laikytinas nepagrįstu. Įrodymų, kad dėl kaltinamosios policijos komisariatui ir Seimo narei parašytų pareiškimų nukentėjusiajai būtų sutrikusi sveikata, skiriamas gydymas, turėtų kokių nors išlaidų, būtų neigiamai paveikę jos darbą ar įsidarbinimo galimybes, nukentėjusioji nepateikė. Kaltinamoji – pensininkė (21 b. l.), praeityje turėjusi psichinės sveikatos sutrikimų (65 b. l.), našlė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį analizę, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, priteistinas iš kaltinamosios nukentėjusiajai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji B. P. kaltės nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 154 str. 1 d. sankcijoje – laisvės apribojimas. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu ji nebuvo teista, įvykdė nesunkų nusikaltimą, yra neįgali, todėl jai skirtinas laisvės apribojimas mažesnis už šios bausmės vidurkį. Kadangi šiuo nuosprendžiu B. P. teisiama už veiką, padarytą prieš priimant 2013-05-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, todėl Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su 2013 m. gegužės 6 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

B. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti su 2013 m. gegužės 6 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes dalinai sudėti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Priteisti iš B. P. N. P. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

B. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.