Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-01-23 · Civilinė byla Nr. 2-294-907/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
2-294-907/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08410-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
UAB „Rebel Finance group“
Advokatai
Gintaras Žičkus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-294-907/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08410-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.1.1; 2.1.5.2.; 2.1.5.4.; 2.6.10.8.; 2.5.39.2.6.1; 3.1.7.8; 3.2.3.1.; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – TPDB) ieškinį atsakovui UAB „Rebel Finance group“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje K. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Rebel Finance Group“ priteisti 426,31 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 20,00 Eur žyminį mokestį bei 128,88 Eur išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu į valstybinę kalbą.

Ieškovas ieškinyje nurodė (1-3 b. l.), kad 2013-06-02 Vokietijoje dėl K. V., vairavusio transporto priemonę DAF FA 75CF.320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. K. V. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FA 75CF.320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ — „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) (paskelbti su 2003-07-28 komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 426,31 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 426,31 Eur. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, patyrė 426,31 Eur dydžio žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 str., 6.280 str. bei TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d., ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (šiuo atveju - į UAB „Rebel Finance Group“). Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Atsakovas UAB „Rebel Finance Group“ nepateikė teismui atsiliepimo į ieškovo ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui procesiniai dokumentai tris kartus buvo išsiųsti buveinės adresu, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (CPK 123 str. 4 d.) (71, 97, 113 b. l.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje K. V. pateikė atsiliepimą (83-86 b. l.), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad jis vairavo transporto priemonę DAF FA 75CF.320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri, jo manymu, buvo apdrausta kaip tai numato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo įstatymas. Vairuojant šią transporto priemonę ir įvykus 2013-05-29 ir 2013-06-02 eismo įvykiams, trečiasis asmuo abu kartus pateikė draudimo polisą Nr. LT/05/EC109354, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo suklastotas. Tai lėmė, kad trečiojo asmens vairuota transporto priemonė 2013-06-02 eismo įvykio metu nebuvo apdrausta pagal TPVCAPDĮ. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė apdrausti transporto priemonę yra keliama jos savininkui, ieškinys reiškiamas atsakovui, kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Mano, kad tik tokia bylos šalių procesinė padėtis atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus, kadangi ieškovo patirtų išlaidų atlyginimas iš trečiojo asmens būtų nepagrįstas – pastarasis buvo įsitikinęs, kad vairuoja transporto priemonę, kuri yra apdrausta, kadangi darbdavys (atsakovas) jam perdavė draudimo polisą, kuriuo jis ir naudojosi reikiamoje situacijoje, t. y. pateikė jį eismo įvykio metu. Tai, kad vėliau paaiškėjo, jog draudimo polisas yra suklastotas, trečiojo asmens atsakomybės klausimui neturi būti reikšminga, kadangi jis neturi nei galimybių, nei pareigos tikrinti draudimo poliso tikrumą (teisėtumą). Trečiojo asmens atsakomybė dėl 2013-06-02 eismo įvykio negali kilti ne tik pagal CK 1.5 str. įtvirtintus principus, bet ir pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, 6.253 straipsnio 5 dalį, 6.282 straipsnį, kadangi atsakovas, neįvykdydamas TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. įtvirtintos pareigos apdrausti transporto priemonę, prisiėmė riziką dėl žalos atsiradimo. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kaip ir ieškovas, padengdami 2013-06-02 eismo įvykio žalą, veikė remdamiesi tokiomis įstatymo nuostatomis, kokios įtvirtintos TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 punkte, kadangi visoje Europos Sąjungoje transporto priemonių draudikų biurų veikla reglamentuota direktyvomis, nurodytomis TPVCAPDĮ įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąraše. Taigi, su ieškiniu būtų galima sutikti, tačiau šiuo atveju yra praleistas jo senaties terminas. Trečiojo asmens manymu, teisė į ieškinį atsirado 2013-06-02, kadangi būtent tada padaryta žala trečiajam asmeniui, t. y. logistikos centrui Werner Egerland. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes.

2016-12-07 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas pripažino, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties kreipdamasis į teismą, todėl nurodė, jog sprendimą byloje teismas gali priimti savo nuožiūra (105 b. l.).

Atsiliepimas

Trečiajam asmeniui pateikus teismui į bylą atsiliepimą (83-86 b. l.), ieškovas pateikė ir papildomus motyvus (100-102, 109-111 b. l.). Šiame procesiniame dokumente ieškovas nurodė, kad su trečiojo asmens K. V. nuomone, jog ieškinio pareiškimo momentu buvo pasibaigęs 3 metų ieškinio senaties terminas, nesutinka. Priešingai, negu teigia trečiasis asmuo K. V., Biuro reikalavimas yra regresinis, o atsakovą ir Biurą sieja iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) formuojamoje teismų praktikoje (LAT 2012-05-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012; LAT Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatomis, Biuras moka draudimo išmoką kitoje užsienio valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės garantiniam fondui. Ši TPVCAPDĮ norma aiškiai nurodo, kad Biuras išmoką privalo mokėti ne nukentėjusiems asmenims (skirtingai nuo tų atvejį, kai eismo įvykis įvyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Biuras išmoką moka tiesiogiai arba per savo narius - draudimo įmones, vykdančias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą), bet žalą atlyginusiam kitos valstybės garantiniam fondui. Byloje nagrinėjamu atveju savo pareigą Biuras įvykdė 2013-10-28 – patenkindamas Vokietijos Nacionalinio draudikų biuro 426,31 Eur reikalavimą. Tuo tarpu, ieškinys teismui buvo išsiųstas 2016-09-23, t. y. nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino. Atkreiptinas dėmesys, kad Biuro pozicija ieškinio senaties taikymo klausimu atitinka teismų suformuotas teisės aiškinimo taisykles analogiškoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2154-640/2012) ir pagal teisinio santykio prigimtį analogiškose bylose (Panevėžio apygardos teismo 2015-10-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-713-212/2015; Panevėžio apygardos teismo 2015-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-703-227/2015; Panevėžio apygardos teismo 2015-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-471-252/2015; Kauno apygardos teismo 2014-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A- 698-273/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A- 2117-555/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A- 1471-253/2012; Kauno apygardos teismo 2013-07-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-963- 230/2013; Kauno apygardos teismo 2013-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1134- 259/2013; Kauno apygardos teismo 2013-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1203- 343/2013; Panevėžio apygardos teismo 2013-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-244- 280/2013; LAT2012-11-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, 2016-12-13 pateikė teismui prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (116 b. l.).

Atsakovas UAB „Rebel Finance Group“ teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, iš jo prašymų negauta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje K. V. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Trečiojo asmens atstovas advokatas Gintaras Žičkus 2017-01-16 pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (120 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2013-06-02 Vokietijoje dėl K. V., vairavusio transporto priemonę DAF FA 75CF.320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala Vokietijos įmonės „Ergerland“ logistikos centro Noizedine turtui: sugadintos dvi tvoros sekcijos ir stulpas, žala įvertinta 426,31 Eur (8-9, 12-19 b. l.). Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs asmeniui eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – LR transporto priemonių draudikų biurui, t. y. ieškovui, reikalavimą 426,31 Eur sumai (8-9 b. l.). Ieškovas, gavęs Vokietijos draudikų biuro reikalavimą sumokėti 426,31 Eur dėl 2013-06-02 Vokietijoje dėl K. V., vairavusio transporto priemonę DAF FA 75CF.320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala, jį patenkino visiškai sumokėdamas nurodytą pinigų sumą (10-11, 59 b. l. ). 2015-04-16 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl 990,01 Eur (įskaitant ir eismo įvykio 2013-05-29 metu padarytą žalą) sumos sumokėjimo (60-61 b. l.).

TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Byloje nustatyta, kad UAB „Rebel Finance Group“ vardu registruota transporto priemonė neturėjo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kurią eismo įvykio metu vairavo atsakovo darbuotojas K. V. (5 b. l.), todėl atsakovas laikytinas atsakingu už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymą.

Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. Atsakovas UAB „Rebel Finance Group“ nenurodė, kodėl jo vardu registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Anot trečiojo asmens, jam transporto priemonės valdytojas įteikė negaliojantį (suklastotą) draudimo polisą. Kadangi nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių duomenų dėl transporto priemonės apdraudimo, todėl darytina išvada, jog tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas autoįvykio metu buvo negaliojantis. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė DAF FA 75CF.320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną (2013-06-02) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas dėl minėtos transporto priemonės, eismo įvykio metu negaliojo. Pripažintina, kad atsakovas, leisdamas trečiajam asmeniui vairuoti transporto priemonę be nurodyto draudimo apsaugos, veikė savo rizika. Atsakovui, kuris yra juridinis asmuo, keliami aukštesni elgesio standartai.

TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, bei vykdant visas Sutartyje įtvirtintas ir visoms ES valstybių narių Žalų atlyginimo institucijoms privalomas nuostatas - atsiskaityti už bet kokius kitų valstybių narių Žalų atlyginimo institucijų atliktus mokėjimus (Direktyvos 7 str.) dėl eismo įvykių, kuriuos sukėlė Lietuvoje registruotos transporto priemonės.

Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikas eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio apskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), kuris žalą nustatė vadovaudamasis Vokietijoje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Iš ieškovo teismui pateiktų eismo įvykio metu nukentėjusio asmens (įmonės) duomenų, nustatyta, kokia jis patyrė žalą dėl 2013-06-02 eismo įvykio. Teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Atsakovas nepateikė į bylą jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio kaltininkas yra ne vilkiko vairuotojas K. V.. Atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, ir abejodamas tuo, kad eismo įvykio kaltininkas yra ne jo darbuotojas K. V., turėjo būti aktyvus ir domėtis, dėl kieno kaltės eismo įvyko metu vairuojant transporto priemonę, nukentėjusiajam buvo padaryta žala, teikti argumentuotus paaiškinimus kompetentingoms Vokietijos institucijoms, tačiau to nepadarė. Šalių rungimosi procese principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti procese ir pats teikti užklausimus kitų valstybių kompetentingoms institucijoms ir netgi nuo ieškovo pretenzijos pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo tam turėjo pakankamai laiko, tačiau įrodinėjimo pareigos nevykdė, procese nedalyvavo.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FA 75CF.320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu ES, į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl eismo įvykio metu egzistuoja nukentėjusiojo kaltė, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui (įmonei), nukentėjęs eismo įvykyje asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Vokietijos nacionalinį draudikų biurą ir gavo žalos atlyginimą, ieškovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas ir, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. bei CK 6.263, 6.264 str., įgijo teisę reikalauti sumokėti minėtą sumą iš atsakovo.

Teismas nesutinka su pradiniu trečiojo asmens argumentu dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštam reikalavimui. Tačiau kadangi teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas savo nuomonę dėl šio teisinio argumento pakeitė, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, o tik nurodo, kad sutinka su ieškovo pateiktu į bylą papildomu procesiniu dokumentu ir jam pritaria. Nagrinėjamu atveju Biuras, išmokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis sieja draudimo teisiniai santykiai. Pagrindinis ieškinio dalykas yra susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CPK 1.127 str. 4 d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Biuras, išmokėjęs 426,31 Eur išmokos sumą pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovui (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., CK 6.280 str.). Šiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepraleistas, nes į teismą, kaip minėta, ieškovas kreipėsi 2016-09-26. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka pateikė nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovo priteistina 426,31 Eur suma nuostolių atlyginimui.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str.). Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, laiku neįvykdęs prievolės atlyginti padarytą žalą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 426,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 20,00 Eur žyminis mokestis ir 128,88 Eur išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu į valstybinę kalbą, valstybei – 6,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, iš atsakovo UAB ,,Rebel Finance Group“, į. k. 302756985, 426,31 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų, 31 euro cento) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 426,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 20,00 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį ir 128,88 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų, 88 euro centų) išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu į valstybinę kalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB ,,Rebel Finance Group“, į. k. 302756985, 6,79 Eur (šešių eurų, 79 euro centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė