- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-713-212/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Naideka“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- M. Ž., UAB „Hanse trailer“, UAB DK „PZU Lietuva“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-713-212/2015
2015 m. spalio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1086-828/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Naideka“, tretiesiems asmenims M. Ž., UAB „Hanse trailer“, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 477,83 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-24 Belgijoje dėl M. Ž., vairavusio transporto priemonę SCANIA R 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią pagal lizingo sutartį valdo atsakovas, kaltės įvyko eismo įvykis. Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o atsakovas UAB „Naideka“, kaip transporto priemonės naudotojas, yra atsakingas asmuo už Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Autoavarijos metu padarytą žalą atlygino Belgijos nacionalinis draudikų biuras bei ieškovui pateikė reikalavimą 5 477,83 Eur sumai, kurį ieškovas įvykdė. Tokiu būdu įgijo regreso teisę į atsakingą už žalą atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 5 477,83 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-01-14 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 321,91 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir 13,70 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nustatė, kad 2013-06-24 Belgijoje dėl UAB „Naideka“ dirbančio vairuotojo M. Ž., vairavusio transporto priemonę SCANIA R500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės SCANIA R500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį ir todėl atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Įvykio metu transporto priemonė SCANIA R500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Belgijoje ir kad jo metu žala padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, tačiau transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, eismo įvykio valstybės – Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 5 477,83 Eur sumai ieškovui. Ieškovas Belgijos nacionaliniam draudikų biurui atlygino padarytą žalą, išmokėdamas 5 477,83 Eur draudimo išmoką. Ieškovas raštu 2014-09-01 pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas ieškovui reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Eismo įvykio metu kartu su vilkiku buvusi sukabinta puspriekabė SCHMITZ S. Ko 24L, valst. Nr. DP402, priklausanti trečiajam asmeniui UAB „Hanse Trailer“, drausta su UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko ne dėl vilkiko, bet dėl puspriekabės sąveikos su nukentėjusiajam asmeniui priklausančiu turtu, žalos atlyginimo pareiga tenka puspriekabės draudikui - UAB DK „PZU Lietuva“. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog atsakingas už žalą asmuo turi būti nustatomas pagal eismo įvykio valstybėje galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju - Belgijos. Pagal Belgijos teisę, kai žala padaroma neatsikabinusia velkama transporto priemone, už ją atsakingas vilkiko valdytojas. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvoje. Todėl teismas darė išvadą, kad už padarytą žalą atsakingas būtent vilkiko SCANIA R500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ne puspriekabės, valdytojas, t. y. atsakovas.
Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl žalos dydžio nepagrįstumo. Atsakovas jokių įrodymų apie žalos dydį nepateikė, niekaip nepagrindė savo pozicijos, jog nustatyta nepagrįstai didelė žala. Atsakovo atstovas turėjo teisę dalyvauti Belgijos nacionaliniam draudikų biurui nustatinėjant žalą, jos dydį, tačiau jis ja nepasinaudojo. Teismas pripažino, kad ieškovas įrodė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį (5 477,83 Eur), ir jis yra pagrįstas. Belgijos nacionaliniam draudikų biurui Biuras išmoką išmokėjo 2014-07-04. Todėl tada ir prasidėjo ieškinio senaties terminas. Ir baigtųsi jis tik 2017-07-04. Todėl atmetė atsakovo argumentus dėl senaties termino suėjimo.
Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Taigi atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą. Todėl iš jo ieškovui priteisė 5 477,83 Eur nuostolių atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas nenustatė bylos esmės, t. y. nenustatė žalos atlyginimo datos nukentėjusiajam asmeniui. Teismo sprendime nėra nurodomas nukentėjęs asmuo, o kalbama apie žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Teismo sprendime net neįvardintas nukentėjęs asmuo, o rašoma, kad ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Teismas nenurodė nei vieno teismų praktikos pavyzdžio šios kategorijos bylose, padarė nepagrįstą išvadą, kad turi būti taikomas įstatymas, reglamentuojantis atsakomybę, kylančią iš delikto. Regresinio ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tos dienos, kai Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą nukentėjusiajam asmeniui. Pagrindinės prievolės įvykdymo momentas nenustatytas, o nenustačius šio momento, negalima nustatyti ieškinio senaties termino pradžios, todėl yra pakankamas pagrindas teigti, kad neatskleista šios bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nurodė, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, todėl esant apelianto prašymui, teismas turėjo taikyti ieškinio senaties terminą. Nesutinka su teismo pozicija, jog turi būti taikomas trijų metų senaties terminas, nes šios bylos ginčas siejamas su draudimo teisiniais santykiais ir turi būti taikomas vienerių metų senaties terminas. Byloje nėra dokumento, patvirtinančio pagrindinės prievolės įvykdymo momentą – nuo kurio skaičiuojamas regresinių prievolių ieškinio senaties terminas. Ieškovas nenurodė datos, kada Belgijos nacionalinis draudikų biuras sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui žalos atlyginimą. Teismas pažeidė materialinės teisės normas netinkamai jas pritaikydamas. Nors teismas nagrinėjo ginčą susijusį su draudimo teisiniais santykiais, tačiau ieškinio senatį reglamentuojantį įstatymą susiejo su žalos atlyginimu, t. y. pažeidė materialinės teisės normą, taikė įstatymą kurio nereikėjo taikyti ir tai sąlygojo neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nesivadovavo LAT praktika, pagal kurią yra taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Kadangi pagal pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, prijungti į bylą papildomus dokumentus bei priteisti išlaidas turėtas dėl dokumento vertimo. Nurodo, jog biuro ir atsakovo nesieja draudimo teisiniai santykiai, todėl sutrumpintas ieškinio senaties terminas netaikytinas. Be to, ieškovo teisė reikalauti regreso tvarka išmokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento. Biuras išmoką privalo mokėti ne nukentėjusiems asmenims, o žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Iš atsakovo yra reikalaujama ne tik eismo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimas, bet ir biuro vykdant tarptautinius teisės aktus bei sutartis sumokėtas žalų administravimo mokestis. Šiuo atveju visiškai nesvarbu kada Belgijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Hanse Trailer“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliantas neteisingai vertina ieškovo padėtį, jog jis yra draudikas ir nepagrįstai grindžia apeliacinį skundą argumentais siejamais su draudimo teisiniais santykiais. Vertinant tai, jog reikalavimas atlyginti žalą kyla iš delikto, trejų metų senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Mano, kad apeliacinis skundas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176 - 185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apelianto nuomone, ieškovas, reikšdamas ieškinį regreso tvarka praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taip pat nebuvo atskleista bylos esmė, nes nėra nustatytas nukentėjusysis asmuo bei pagrindinės prievolės įvykdymo momentas nukentėjusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka ir atmeta juos, kaip nepagrįstus.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-06-24 Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio metu, atsakovo darbuotojas M. Ž. vairuodamas transporto priemonę SCANIA R500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe kliudė pastato kampą, jį subraižė ir įlenkė (t. 1, b. l. 6, 11-12). Eismo įvykio valstybės – Belgijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Sprendimais ir rekomendacijomis, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 5 477,83 Eur sumai (t. 1, b. l. 13-26). Ieškovas 2014-07-04 sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 5 477,83 Eur ir 2014-09-01 pateikė atsakovui pretenziją 5 477,83 Eur sumai (t. 1, b. l. 39-40).
Apeliantas nurodo, jog šalių ginčas siejamas su draudimo teisiniais santykiais, todėl turi būti taikomas vienerių metų senaties terminas. Nagrinėjamu atveju Biuras, išmokėjęs Belgijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis siejo draudimo teisiniai santykiai. Pagrindinis ieškinio dalykas yra susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CPK 1.127 str. 4 d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Biuras, 2014-07-04 sumokėjęs 5 477,83 Eur sumą pagal Belgijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą, įvykdė savo pagrindinę prievolę, todėl įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovui (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., CK 6.280 str.). Šiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepraleistas, nes į teismą ieškovas kreipėsi 2015-01-12. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka pateikė nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklostė. Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir atsakovo UAB „Naideka“ susiklostė draudimo teisiniai santykiai, ir tokiu pagrindu taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Nepagrįstai apeliantas teigia, kad nėra nustatytas pagrindinės prievolės įvykdymo momentas, neatskleista bylos esmė. Pažymėtina, jog Biuras, išmokėjęs Belgijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d., Pagal to paties įstatymo 23 str. nuostatas Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantą, kaip į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad visiškai nėra svarbu nustatyti kada nukentėjusiajam asmeniui buvo atlyginta žala. Pagrindinė prievolė, kurią įvykdžius atsirado Biuro regresinis reikalavimas, buvo būtent Biuro pareiga sumokėti draudimo išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.
Teisėjų kolegija negali remtis apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes šiose bylose pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju negali būti taikomi, kadangi apelianto nurodomoje kasacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose ir nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės skiriasi ir atgręžtinius reikalavimus reiškiantys subjektai yra netapatūs.
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi apeliantui 164 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (t. 3, b. l. 25). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir ieškovo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 27,74 Eur už dokumentų, patvirtinančių žalos atlyginimo suderinimą su nukentėjusiuoju asmeniu (t. 3, b. l. 32-38, CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Naideka“, JAK 148031070, 164 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei ir 27,74 Eur (dvidešimt septynis eurus 74 euro centus) vertimo išlaidų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, JAK 125709291, naudai.