Šiaulių apygardos teismo įsakymas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Žydrūno Kungio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. J. visiško prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir kita baudžiamojoje byloje surinkta rašytinė medžiaga.

Visi šie išdėstyti bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

BK 199² straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra tokių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes atliekant šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Turtinė žala padaroma mokesčių sistemai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad kaltinamojo V. J. veika neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal visus požymius atitinka BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytai kvalifikacijai.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą kaip alternatyvi bausmė gali būti skiriama bauda. Kaltinamasis V. J. sutiko su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl procesas šioje baudžiamojoje byloje užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo kaltinamajam V. J. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį skirti 240 MGL (12 000 eurų) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudą sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam V. J. skirti galutinę sumažintą bausmę – 160 MGL (8 000 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš V. J. konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „AUDI 80“ vertę – 400 eurų.

Kaltinamasis V. J. sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, teigia, jog labai gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti, tačiau nurodo, kad prokuroro siūloma bauda yra per didelė. V. J. prašo atsižvelgti į jo amžių, asmeninę bei šeiminę padėtį ir skirti kuo mažesnę baudą nei siūlo prokuroras, jos mokėjimą išdėstant dalimis per 5 metus (2 t., b. l. 165–167).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. J. vadovaujamasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jo turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo šeiminę bei turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą (nebuvimą). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant šios bylos aplinkybes, atsižvelgiama ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. J. visiškai pripažino savo kaltę, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo V. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nusikaltimą, įstatymo leidėjo priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 199² straipsnio 2 dalis), nusikaltimas baigtas, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo V. J. asmenybę atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 155–161). Be to, kaip jau minėta, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atskleidė jos padarymo aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, tai rodo, kad jis nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137–140, 164), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (2 t., b. l. 162), (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkaus nusikaltimo padarymą yra numatyta nuo 150 MGL (7 500 eurų) iki 6000 MGL (300 000 eurų) dydžio bauda (vidurkis 3075 MGL, kuris lygus 153 750 eurų). Įvertinus anksčiau paminėtas bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes, sprendžiama, kad kaltinamasis V. J. bus pakankamai nubaustas, BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam už inkriminuoto nusikaltimo padarymą mažesnio dydžio, nei prašo prokuroras, baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. J. prašo jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti 5 metams. Teismo nuomone, įvertinus V. J. skiriamos baudos dydį, kaltinamojo amžių, jo elgesį tyrimo metu (pripažino kaltę, davė išsamius parodymus), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, dirbantis, (duomenys neskelbtini), be to, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmes pajus ir jo (duomenys neskelbtini), nustatytinas ilgesnis, nei numatyta įstatyme (2 mėn.), paskirtos baudos sumokėjimo terminas – trisdešimt šeši mėnesiai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, ir šią baudžiamojo poveikio priemonę privalo skirti visais atvejais, išskyrus numatytąjį minėto straipsnio 4 dalyje, t. y. kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo baudžiamasis įstatymas nesieja su nusikalstamos veikos baigtumu ar tiesioginės arba netiesioginės naudos gavimu – visiškai pakanka nustatyti, kad konfiskuojamas turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti (kaip įrankis ar priemonė) ir turi materialią vertę. Todėl kaltinamojo V. J. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas – cigaretės: „Minsk Superslims“ – 1 310 pakelių, „Minsk capital QS“ – 1 108 pakeliai, „NZ Gold“ – 1 619 pakelių, „Fest“ – 760 pakelių, „Winston Blue“ – 550 pakelių ir „Minsk Capital“ – 18 vienetų, saugomos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65–66), – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

Pagal teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011, 2K-223-696/2017). Įstatyme nereikalaujama, kad nusikaltimo padarymo priemonė būtų tiesiogiai pritaikyta tokiai veikai daryti, svarbu, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, jog jos padarymas be jo panaudojimo būtų pasunkintas ar būtų neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-223-696/2017). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 5 348 pakeliais cigarečių, iš jų 30 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 38 pakelius cigarečių „Minsk Capital QS“, 10 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 10 pakelių cigarečių „Fest“, 18 vnt. cigarečių „Minsk Capital QS“ gabeno automobiliu „AUDI 80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone. 2020 m. sausio 13 d. informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktoje iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad automobilio „AUDI 80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra V. J. (1 t., b. l. 34). V. J., apklaustas ikiteisminiame tyrime, parodė, kad „[…] kai nusipirkdavo cigaretes, visais atvejais parsiveždavo sau priklausančiu automobiliu. Šiuo metu kažkurį laiką naudojasi automobiliu „AUDI 80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) prieš tai turėjo „VOLKSWAGEN PASSAT“ markės automobilį, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 118). Pažymėtina, kad pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras neprašo konfiskuoti V. J. priklausančios transporto priemonės, bet prašo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Esant šioms aplinkybėms nusikaltimo padarymo priemonė (automobilis), kuri nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, nekonfiskuojama, tačiau šio automobilio vertė išieškotina iš kaltinamojo V. J. Remiantis 2020 m. sausio 21 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, automobilio „AUDI 80“ vidutinės rinkos kaina (su PVM) yra 400 eurų (1 t., b. l. 36).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Priedas IT (duomenys neskelbtini) prie 2020 m. sausio 21 d. įtariamojo V. J. telefono apžiūros protokolo – CD laikmena, esanti voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

2) 2020 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu kaltinamajam V. J. grąžinti daiktai: a) mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su įdėklu, SIM kortele, paimti 2020 m. sausio 13 d. iš V. J. pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą, bei b) (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), paimtas priėmus 2020 m. sausio 13 d. nutarimą skirti kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (1 t., b. l. 137–138), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktini V. J. neribotai disponuoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

3) 2020 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu kaltinamajam V. J. grąžinti daiktai: 2020 m. sausio 13 d. automobilio „AUDI 80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasti ir paimti grynieji pinigai – (duomenys neskelbtini) eurų (2 t., b. l. 153–154), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktini V. J. neribotai disponuoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1–2 dalimis, 23–24 straipsniais,

nusprendžia:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 210 MGL (10 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti galutinę bausmę – 140 MGL (7 000 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. J., kad jam paskirtą baudą jis turi sumokėti per trisdešimt šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistajam per nustatytą terminą (trisdešimt šešis mėnesius) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. J. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – cigaretes: „Minsk Superslims“, 1 310 pakelių, „Minsk capital QS“, 1 108 pakelius, „NZ Gold“, 1 619 pakelių, „Fest“, 760 pakelių, „Winston Blue“, 550 pakelių ir „Minsk Capital“, 18 vienetų, saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini), – konfiskuoti ir įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tokiam turtui sunaikinti nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. J. konfiskuoti automobilio „AUDI 80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 eurų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Priedą IT (duomenys neskelbtini) prie 2020 m. sausio 21 d. įtariamojo V. J. telefono apžiūros protokolo – CD laikmeną – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;

2) 2020 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu kaltinamajam V. J. grąžintus daiktus: a) mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su įdėklu ir SIM kortele, paimtus 2020 m. sausio 13 d. iš V. J. pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą, bei b) (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), paimtą priėmus 2020 m. sausio 13 d. nutarimą skirti kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui palikti V. J. neribotai disponuoti;

3) 2020 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu kaltinamajam V. J. grąžintus daiktus: 2020 m. sausio 13 d. automobilio „AUDI 80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastus ir paimtus grynuosius pinigus – (duomenys neskelbtini) eurų, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui palikti V. J. neribotai disponuoti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos paduoti Šiaulių apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.