Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo A. V. atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį ar kitų prašymų iki posėdžio teismui nepateikė, ieškinį ji yra gavusi asmeniškai, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 915 (28 b. l.). VĮ Registrų centro pranešimai įrodo, jog šalys gyvenant santuokoje nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio asmeninės nuosavybės teisė yra registruota ieškovo A. V. vardu pagal pirkimo – pardavimo sutartį nuo 2003-08-27, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė yra registruota atsakovės R. V. vardu pagal pirkimo pardavimo sutartį nuo 2004-01-20 (5-6, 7-9 b. l.). Ieškovas nurodo, jog šalys kito dalintino turto, kreditorinių įsipareigojimų, nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir pan.).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovas nurodo, kad šalys jau 15 metų nebegyvena kartu ir neveda bendro ūkio, šeimyninių santykių iširimo priežastis yra atsakovės neištikimybė bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Dėl asocialaus ir amoralaus atsakovės gyvenimo būdo ieškovas neįsivaizduoja bendro gyvenimo su atsakove. Iš ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, jog ieškovas sunkiai vaikšto, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, slauga, tačiau nesulaukia jokios paramos ar palaikymo iš atsakovės. Atsakovė nepateikė teismui atsikirtimų, paaiškinimų, įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl teismas sprendžia pagal byloje esančius įrodymus, o ieškovo (atstovo) paaiškinimai taip pat yra įrodymų šaltinis (CPK 177 str.). Iš ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė, nesirūpindama šeima, piktnaudžiaudama alkoholiniais gėrimais, nesirūpindama savo sutuoktiniu, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir laikytina kalta dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes – V., V. (CK 3.60 str. 2, 3 d., 178, 185 str.).

Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką.

Ieškovas prašo nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2000 m. sausio 1 d.

Civilinio kodekso 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog šalys kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2000 m. sausio 1 d. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovei gyvenant asocialų gyvenimą ir šalims jau 15 metų negyvenant kartu, ieškovui nėra žinoma, ar atsakovė nėra kokiais nors sandoriais prisiėmusi įsipareigojimų ar turtinių prievolių tretiesiems asmenims. Dėl šios priežasties ieškovas siekia nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsakovė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes nepateikė, todėl laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2000-01-01. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. 2000-01-01 (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).

Ieškovas nurodo, jog bendrų vaikų neturi.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Civilinio kodekso 3.88 straipsnis reglamentuoja konkrečiai, koks turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o Civilinio kodekso 3.89 straipsnis - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą reglamentuoja Civilinio kodekso 3.116 – 3.129 straipsniai. Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai ir teismas šioje vietoje neturi būti aktyvus (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į Civilinio kodekso 3.127 str. 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrą jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Šioje byloje nepateiktas prašymas dėl to, kad būtų dalinamas turtas įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, todėl atsižvelgiant į ieškovo prašymą yra padalinamas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos - 2015-09-04 (CK 3.127 str. 1, 2 d.) .

Kaip jau minėta, byloje esantys nekilnojamojo turto registro išrašai (5-6, 7-9 b. l.) patvirtina, kad šalys gyvenant santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio asmeninės nuosavybės teisė yra registruota ieškovo A. V. vardu pagal pirkimo – pardavimo sutartį nuo 2003-08-27, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė yra registruota atsakovės R. V. vardu pagal pirkimo pardavimo sutartį nuo 2004-01-20.

Ieškovui prašant, atsakovei nepateikus atsikirtimų, santuokoje įgytas turtas dalintinas tokiu būdu – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lieka ieškovui A. V., o butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei R. V. (CPK 178, 185 str.).

Ieškovui neprašant priteisti jam kompensacijos už atsakovei priteistą didesnę turto dalį, tokia kompensacija nepriteisiama.

Ieškovas nurodo, kad santuokoje įgyto kito dalintino nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto neturi. Šios aplinkybės patvirtintos ir ieškovo atstovės teismo posėdžio metu (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas nei asmeninių, nei bendrų su atsakove kreditorių nenurodė. Apie atsakovės asmeninius kreditorius ieškovui nėra žinoma. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys turėtų kreditorių (CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

2015-09-23 teismo nutartimi ieškovas atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (20 b. l.). Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovas nuo dalies, t. y. 43 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas, todėl iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 43,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovui neprašant priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, jos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282 straipsniais, Civilinio kodekso 3.59, 3.60 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V. (V.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 915, dėl atsakovės R. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – V., V.

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2000 m. sausio 1 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu.

ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn perduoti butą su bendro naudojimo patalpomis 6,73 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1888 Eur vertės;

atsakovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn perduoti butą su bendro naudojimo patalpomis 6,74 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 2172 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovės R. V. valstybei 43,00 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas (pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.