- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- e2-270-1103/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03988-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- T. V.
- Advokatai
- Silvija Streikutė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03988-2023-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.4; 2.3.3.7.; 2.3.4.4.1.; 3.2.3.8.; 3.2.3.1.;
2024 m. vasario 12 d.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kairytei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui T. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas T. V. yra jos dukros B. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti dukros B. J. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo T. V. išlaikymą dukrai B. J. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 12 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 11 d.; paskirti ją vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu T. V. susipažino per internetą, bendravo apie dvi savaites, buvo susitikę vieną kartą. Po beveik trijų mėnesių sužinojo, kad laukiasi kūdikio. Pranešus apie tai atsakovui, jis siūlė nutraukti nėštumą, bet ji nesutiko, ir jis bendravimą su ja nutraukė. (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra B. J.. Po dukros gimimo buvo atsitiktinai sutikusi atsakovą gatvėje, jis pasakė, kad dukra į jį panaši, bet atsakomybės prisiimti ir išlaikymo teikti jai nenorėjo. Ji neabejoja, kad atsakovas yra jos dukros tėvas. Nori, kad dukra ir toliau turėtų jos pavardę. Dukra nuo gimimo gyvena su ja. Šiuo metu abi gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namuose, jai yra teikiama socialinė pagalba, dukra lanko dienos centrą. Atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, ji viena tenkina dukters poreikius, ja rūpinasi, todėl prašo išlaikymą dukrai iš atsakovo priteisti. Ji nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, iš dalies darbinga, mažesnis darbingumo lygis jai nustatytas visam laikui. Ji gauna išmokas vaikui, netekto darbingumo pensiją, socialinę pašalpą, jos pajamos apie 500 Eur. Turto neturi. Dukra yra sveika, papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai nereikia. Apie atsakovo sveikatą, išsilavinimą, pajamas, turtą nežino.
3. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareikštus reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Ieškovė viena rūpinasi ir išlaiko nepilnametę dukrą, visa vaiko priežiūra tenka jai. Prašoma priteisti materialinio išlaikymo dukrai suma – 300 Eur yra mažesnė nei pusė minimalios algos, todėl papildomų įrodymų dėl išlaikymo dydžio neteikia. Išlaikymo vaikui įsiskolinimas paskaičiuotas už tris metus minimaliai po 150 Eur į mėnesį ir sudaro 5 400 Eur.
4. Atsakovas T. V. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl ieškovės reikalavimų nustatyti vaiko tėvystę ir priteisti išlaikymą vaikui nesutinka. Su ieškove buvo susitikę vieną kartą, todėl sutinka dėl ekspertizės skyrimo, jog būtų įrodymų, kad jis tėtis. Šiuo metu yra be darbo.
5. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą, galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu jis informuotas tinkamai, pareiškė nenorintis gauti informacijos apie procesą. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
6. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje ir teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad ieškovei nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo teikiamos socialinės paslaugos. Paskutinį kartą galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas nustatytas 2024 m. sausio 20 d., susijęs su ankstesne ieškovės gyvenamąja aplinka. Šiuo metu ji gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namuose, jai teikiamas socialines paslaugas priima. B. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, ieškovė deda įmanomas pastangas, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Atsakovas registrų duomenimis yra sveikas, pilnai darbingas, todėl turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo pagal finansines galimybes, užtikrinti vaikui normalias gyvenimo sąlygas. Prašoma priteisti suma yra protingo dydžio, atitinka vaiko interesus. Iš atsakovo taip pat turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Išklausius ieškovės paaiškinimus, atsakovo poziciją, matyti, kad atsakovas visiškai nebendrauja su ieškove ir dukra, ir to nenori, todėl bendravimo tvarkos nustatymas nėra tikslingas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
7. Byloje nustatyta, kad B. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra N. J., tėvas gimimo įraše, atliktame Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodytas. Nepilnametei mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, nuo pat gimimo ji gyvena su mama.
Dėl tėvystės nustatymo
8. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.161 straipsnio 2 dalis). Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
9. Remiantis CK 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.
10. Ieškovė teismo posėdžio nurodė, kad su atsakovu susipažino ir bendravo internetu, buvo sutikę vieną kartą, po kelių mėnesių pajuto, kad laukiasi, jai gimė dukra, kurios tėvu yra atsakovas. Atsakovas savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis su atsakove buvo susitikęs vieną kartą, prašė DNR ekspertizės skyrimo tėvystei nustatyti. Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė. 2023 m. gruodžio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 100/2023(01) nurodyta, kad atsakovas T. V. yra nepilnametės B. J. tėvas su 99,9999999998878 proc. tikimybe.
11. Byloje esant teigiamai DNR tyrimo išvadai bei šalims nekvestionuojant tyrimo rezultatų, konstatuotina, kad tėvystės faktas byloje yra nustatytas ir neginčijamas (CPK 187 straipsnis).
12. Įvertinus šias aplinkybes, nustatytina, kad T. V. yra B. J., (duomenys neskelbtini), tėvas, o B. J. yra atsakovo T. V. dukra (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
13. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo byloje nepareikšta. Ieškovė nurodė norinti, kad dukrai liktų jos pavardė „J.“, todėl vaiko pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
14. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą.
15. Byloje nėra ginčo dėl nepilnametės B. J. gyvenamosios vietos. Mergaitė nuo gimimo gyvena su mama ieškove N. J., kuri ja rūpinasi, prižiūri, išlaiko, atstovauja jos interesus ir stengiasi jai užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovė prima jai teikiamas socialines paslaugas. 2024 m. sausio mėnesį ji paliko aplinką, kurioje buvo smurtaujama ir šiuo metu su dukra gyvena VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tėčio mergaitė visiškai nepažįsta, jis su dukra ir jos mama nebendrauja. Pagal išvadą teikiančios institucijos byloje pateiktą išvadą, B. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka mergaitės interesus. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nepilnametės mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jos interesus, todėl šalių nepilnametės dukros B. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kaip geriausiai atitinkanti vaiko interesus (CK 3.174 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis).
Dėl materialinio išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo
16. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.192 straipsnis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
17. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.
18. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.
19. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas orientaciniu. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į ugdymo įstaigą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020).
20. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė su dukra šiuo metu gyvena VšĮ (duomenys neskelbtini), mergaitė lanko dienos centrą. Prieš tai ieškovė kartu su sugyventiniu gyveno Panevėžyje, nuomojamame bute, kurio nuoma per mėnesį sudarė 180 Eur, dar buvo patiriamos išlaidos komunaliniams patarnavimams, B. buvo ugdoma lopšelyje – darželyje. Mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Jos kasdienius poreikius sudaro maistas, rūbai - viršutiniai ir apatiniai, atsižvelgiant į sezoniškumą, avalynė, higienos reikmenys, vaistai ir vitaminai, išlaidos transportui vykstant į gydymo, ugdymo įstaigas. Be to, vaikui yra reikalinga dažnai atnaujinti žaislus, edukacines priemones, skirti išlaidas jo pomėgiams, saviraiškai, atsižvelgiant į spartų vaiko augimą ir raidą šiame jo amžiaus tarpsnyje. Nors ieškovė nurodė, jog sveikatos sutrikimų dukrą neturi, tačiau iš išvadą teikiančios institucijos pateiktos informacijos nustatyta, kad mergaitei yra reikalinga lankytis Vaiko raidos centre, skirti papildomą dėmesį dukros lavinimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad B. lavinimui, ugdymui, edukacijai išlaidos neabejotinai yra būtinos.
21. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 924 Eur (2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 516). Taigi B. poreikiams nurodyta reikalinga skirti suma – 630 Eur, neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio. Ieškovės teigimu 300 Eur per mėnesį išlaikymo dalį dukrai turėtų skirti atsakovas.
22. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, jos darbingumas - (duomenys neskelbtini) proc., nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. senatvės pensinio amžiaus. Šiuo metu ji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovės pajamas sudaro netekto darbingumo pensija apie 274,26 Eur, vienišo asmens išmoka – 34,89 Eur, socialinė pašalpa – 35,57 Eur, periodinė pašalpa – 49 Eur. Be to, ieškovė gauna 136,22 Eur išmoką dukrai. Ieškovė nekilnojamojo turto ir savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Daugiau vaikų, kitų išlaikomų asmenų ieškovė taip pat neturi.
23. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė (CPK 12, 178 straipsniai). Jis yra darbingo amžiaus, bylos duomenis – pilnai darbingas. Šiuo metu jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2009 metų turi savarankiškai dirbančio asmens statusą, iki 2023 m. spalio 3 d. jis vykdė individualią veiklą. Nuo 2023 m. spalio 1 d. jis gavo socialinę pašalą – 219,80 Eur į mėnesį. Viešųjų registrų duomenimis atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas turi dar vieną sūnų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena su motina, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimu iš atsakovo jo išlaikymui priteista po 120 Eur į mėnesį suma iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovei informacija apie atsakovo išsilavinimą, darbinę veiklą nėra žinoma.
24. Atsakovas visiškai nedalyvauja dukros gyvenime, jos išlaikymui pinigų neskyrė ir iki šiol neskiria, vaikui išlaikyti reikalingų daiktų kasdieniniam vartojimui neperka, todėl yra pagrindas materialinį išlaikymą B. J. periodinėmis išmokomis priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).
25. Ieškovė konkrečių aplinkybių apie dukters išlaikymui išleidžiamas sumas nenurodė. Nors šiuo metu ieškovė gyvena socialinės globos namuose, dėl ko nepatiria išlaidų būsto nuomai, tačiau nurodė, kad sustiprėjusi psichologiškai, emociškai ji planuoja nuomotis butą, kuriame gyvens su dukra. Atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškovės prašoma priteisti materialinio išlaikymo suma, tačiau savo paskaičiavimų, kitų įrodymų, o ir duomenų apie savo turtinę padėtį, darbinę veiklą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes apie vaiko poreikius, byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, jų ir vaiko sveikatos būklę, vaiko amžių, darytina išvada, kad yra racionali ir pagrįsta nepilnametės B. J. išlaikymui reikalinga suma yra 550 Eur per mėnesį (CPK 176-179, 185 straipsniai).
27. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė iki 2024 m. sausio 1 d. gavo 136,22 Eur per mėnesį išmoką vaikui iš valstybės, nuo 2024 m. sausio 1 d. išmokos vaikui dydis yra 96,25 Eur ir 56,65 Eur papildoma išmoka vaikui, t. y. viso 152,90 Eur. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, kad tėvams pareiga skirti dukrai išlaikymą sudaro 400 Eur.
28. Bylos duomenis šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria - jie nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, šiuo metu abu nedirba, yra registruoti Užimtumo tarnyboje. Atsakovas turi dar vieną išlaikomą asmenį – nepilnametį sūnų, tačiau būtent atsakovo galimybės dirbti ir užsidirbti šiuo atveju yra žymiai geresnės, kadangi jis yra pilnai darbingas asmuo. Tuo tarpu ieškovei nustatytas netekto darbingumo lygis ženkliai riboja jos galimybes dirbti ir uždirbti tiek jos, tiek dukros išlaikymui reikalingas sumas. Be to, ji viena šiuo metu prižiūri dukrą, skiria reikalingą dėmesį jos raidai, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas didesne dalimi turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingos sumos, kuri užtikrintų ne tik nepilnametės mergaitės būtiniausius, bet ir kitus poreikius, jog būtų galima kompensuoti tėvo nebuvimą šalia (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametė dukra, neabejotinai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Nenustatyta, kad būtų tenkinami vaiko prabangos poreikiai, tačiau tenkinami būtinieji ir kiti poreikiai, kurie tokio amžiaus vaikui sparčiai augant, nuolat didėja.
29. Nustatytu aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie nepilnametės dukros B. J. poreikių tenkinimo. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie mergaitės amžių, jos poreikius, jos tėvų turtinę padėtį visetą teismas pripažįsta, kad atsakovo dalis nepilnametės dukros išlaikymo prievolėje turi būti 250 Eur. Teismo nuomone, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu nepilnamečio vaiko poreikiams, atsakovo turtinei padėčiai bei galimybėms. Todėl iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 12 d. iki vaiko pilnametystės.
30. Išlaikymas priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis).
31. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
32. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo 5 400 Eur už trijų metų laikotarpį nuo 2020 m. spalio 12 iki 2023 m. spalio 11 d., t. y. kreipimosi į teismą dienos. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas po 150 Eur į mėnesį (150 Eur x 36 mėn. = 5 400 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dukrai išlaikymo niekada neteikė ir po ekspertizės atlikimo neteikia. Šis ieškovės reikalavimas yra visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 3.200 straipsnis). Iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistina 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.
33. Ieškovė skiriama nepilnametei dukrai priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
34. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Ieškovei šioje civilinėje byloje buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ją 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 576,62 Eur. Byloje mokėtinas 407 Eur žyminis mokestis pagal patenkintus reikalavimus (už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo – 109 Eur, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 109 Eur, už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 189 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo bendros taisyklės vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalis, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį bei įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės skirstant bylinėjimosi išlaidas. Visi ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti pagrįstais, iš dalies sumažintas prašomas priteisti materialinio išlaikymo vaikui periodinių išmokų dydis. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).
37. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 6,94 Eur. Kadangi šios išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos dydžio, jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 7 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra B. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o B. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti nepilnametės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 12 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Nustatyti, kad nepilnametės B. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra jos motina N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 407 Eur (keturis šimtus septynis eurus) žyminį mokestį valstybės naudai, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 576,62 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 62 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jo kopiją elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.