Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Rimvydo Norkaus ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tomanas“ bankroto byloje Nr. B2-237-601/2012.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas nėra balsavęs kreditorių susirinkime, kuriame kreditoriai balsuoja dėl įmonės veiklos pabaigos. Kreditorius teigia, kad nei apie ginčijamą sprendimą, nei apie Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį bankroto administratorius jo neinformavo.Dėl bankroto administratoriaus aplaidumo ir neinformavimo, kreditorius (apeliantas) neturėjo galimybės pateikti patikslinto finansinio reikalavimo UAB „Tomanas“ bankroto byloje, nes būtinybė dėl finansinio reikalavimo patikslinimo atsirado vėliau, t.y. tik pardavęs turtą kreditorius sužinojo apie realiai patirtus nuostolius. Teismui priėmus ginčijamą sprendimą, apeliantas prarado teisę reikalauti atitinkamų nuostolių atlyginimo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2248-661/2012 pagal UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį pagrindinio skolininko UAB „Tomanas“ laiduotojui T. Survilai dėl skolos, palūkanų, nuostolių iš turto pardavimo priteisimo. Bankroto administratorius buvo informuotas, kad BUAB „Tomanas“ yra įtrauktas trečiuoju asmeniu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2248-661/2012, todėl negalėjo kreiptis dėl BUAB „Tomanas“ veiklos pabaigos, nes pastarasis dalyvauja teisminiame ginče, kuriame nėra priimtas teismo sprendimas.

Apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos, buvo pranešta viešai 2012 m. sausio 23 d. Be to, apeliantui apie ketinimą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos taip pat buvo žinoma ir iš kreditorių susirinkimo dokumentų. Apeliantas kreditorinį reikalavimą galėjo patikslinti jau 2010 m. antroje pusėje, kai sužinojo galutinius nuostolius pardavus lizingo objektu buvusį turtą. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartis apie įmonės pripažinimą bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto apeliantui išsiųsta 2010 m. sausio 14 d. paštu. Be to, visa su bankroto byla susijusi informacija skelbiama bankroto administratoriaus interneto tinklapyje ir yra prieinama visiems kreditoriams. Bankroto administratorius teigia, kad pagal bankrutuojančios įmonės informacijos teikimo tvarką, jis teikia kreditoriams tik tokią informaciją, kurios jie paprašo. Iš apelianto nebuvo gauta jokių prašymu pateikti informaciją, išskyrus prašymą dėl informacijos apie pirmąjį kreditorių susirinkimą, todėl pareikšti kaltinimai administratoriui dėl informacijos nepateikimo yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimai BUAB „Tomanas“ nepareikšti, todėl administratorius neturėjo pagrindo stabdyti bankroto proceso užbaigimą. Nors apeliantas 2012 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime nedalyvavo ir nebalsavo dėl įmonės pabaigos, tačiau balsų dauguma toks sprendimas buvo priimtas ir administratorius neturėjo teisės jo nevykdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl analizuotinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš BUAB „Tomanas“ bankroto bylos matyti, kad 2009 m. spalio 12 d. teismo nutartimi patvirtintas UAB „Tomanas“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat ir apelianto trečios eilės finansinis reikalavimas 72655,73 Lt sumai (t. 2, b.l. 43). 2009 m. lapkričio 20 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, apie kurį visi įmonės kreditoriai informuoti 2009 m. lapkričio 12 d. pranešimu (t. 2, b.l. 49). Bankroto administratorius pateikė teismui įgaliojimą, kuriuo A. Račkauskaitė buvo įgaliota atstovauti trečiąjį asmenį UAB „Swedbank lizingas“ (t. 2, b.l. 179). Iš byloje esančio 2009 m. lapkričio 11 – 12 d. d. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad apelianto darbuotoja B. Drobnienė pranešė, kad UAB „Swedbank lizingas“ nedalyvaus UAB „Tomanas“ pirmajame kreditorių susirinkime (t. 2, b.l. 180-181). Pirmajame kreditorių susirinkime buvo patvirtinta informacijos teikimo kreditoriams tvarka, kurios 2 punkte numatyta, kad teiktiną informaciją apie bankroto bylos eigą sudaro: administratoriaus veiklos ataskaitos, patvirtintos kreditorių susirinkimuose ir jos priedai; kreditorių susirinkimų protokolai; teismo nutartys, priimtos bankroto byloje. Informaciją raštu apie bankroto bylos eigą norintis gauti asmuo pateikia raštišką prašymą administratoriui, tiksliai nurodydamas kokią informaciją ir dokumentus norėtų gauti (3 punktas), o 7 punkte numatyta, kad visa reikalaujama informacija įteikiama pasirašytinai, išsiunčiama registruotu laišku arba perduodama elektroniniu būdu (t. 2, b.l. 46-48, 60-61). Šis kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo apskųstas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nei 2011 m. gegužės 12 d. vykusiame BUAB „Tomanas“ kreditorių susirinkime, apie kurį kreditoriams bankroto administratorius pranešė registruotu laišku ir elektroniniu paštu (t. 2, b.l. 89, 90), nei 2012 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime, apie kurį bankroto administratorius kreditoriams pranešė taip pat registruotu laišku bei elektroniniu paštu (t. 2, b.l. 143, 144, 178) apeliantas nedalyvavo (t. 2, b.l. 91, 145). Taigi, nei viename iš BUAB „Tomanas“ vykusių kreditorių susirinkimų apeliantas nedalyvavo, nors apie juos būdavo informuotas. Teisėjų kolegija apelianto argumentą, kad jis nebalsavo 2012 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, atmeta kaip nereikšmingą. Apeliantas, kuris buvo informuotas apie vyksiantį 2012 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimą bei jo darbotvarkę, turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, taip pat nagrinėjamu klausimu kreditorius galėjo balsuoti raštu, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad apie 2009 m. gruodžio 9 d. teismo nutartį bankroto administratorius jo neinformavo, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad minėta teismo nutartis apeliantui buvo išsiųsta 2010 m. sausio 14 d. (t. 2, b.l. 185). Bankroto administratorius paaiškino, kad visa su bankroto bylos eiga susijusi informacija buvo skelbiama ir bankroto administratoriaus interneto tinklapyje www.bankrotoadm.lt, su kuria turėjo ir turi galimybę susipažinti visi kreditoriai, tarp jų ir apeliantas. Pagal bankrutuojančios įmonės informacijos teikimo tvarką administratorius teikia kreditoriams tik tokią informaciją, kurios jie paprašo. Apeliantas nustatyta tvarka informacijos apie BUAB „Tomanas“ bankroto byloje vykdomas procedūras administratoriaus neprašė, todėl nepagrįsti apelianto argumentai ir dėl informacijos jam nepateikimo.

Bankroto bylos nagrinėjimo procesas susideda iš kelių etapų, kuriuose yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 str. 3 d.).

Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Byloje yra nustatyta, kad BUAB „Tomanas“ bankroto administratorius teismui pateikė 2012 m. sausio 18 d. likvidavimo pabaigos balansą, likvidavimo pabaigos pelno (nuostolių) ataskaitą, likvidavimo pabaigos nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, likvidavimo pabaigos finansinių metų ataskaitų aiškinamąjį raštą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūros pažymą (t. 2, b.l. 156-162), iš kurių matyti, kad įmonė turto nebeturi. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad įmonės likvidavimo procedūros buvo baigtos, dėl ko buvo pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.

Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo galimybės pateikti patikslinto finansinio reikalavimo BUAB „Tomanas“ bankroto byloje, nes būtinybė dėl finansinio reikalavimo patikslinimo atsirado vėliau, t.y. tik pardavus turtą jis sužinojo apie realiai patirtus nuostolius. Toks apelianto aiškinimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Swedbank lizingas“ į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui T. Survilai dėl skolos, palūkanų ir nuostolių už parduotą turtą priteisimo (civilinė byla Nr. 2-2248-661/2012) kreipėsi 2011 m. rugsėjo 12 d., taigi, akivaizdu, kad jau tuo metu apie nuostolius buvo žinoma, o administratorius nurodo, kad apeliantas apie patirtus nuostolius galėjo sužinoti dar 2010 m. antroje pusėje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas turėjo pakankamai laiko tikslinti savo finansinį reikalavimą BUAB „Tomanas“ bankroto byloje, tačiau jokių veiksmų, susijusių finansinių reikalavimų tikslinimu, nesiėmė iki pat sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Juo labiau, kad apeliantas buvo informuotas apie tai, kad 2012 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime bus svarstomas klausimas dėl BUAB „Tomanas“ pabaigos, bei galėjo žinoti, jog Kauno apygardos teisme 2012 m. vasario 8 d. bus nagrinėjamas BUAB „Tomanas“ bankroto administratoriaus prašymas dėl įmonės veiklos pabaigos (t. 2, b.l. 164). Pažymėtina, kad apeliantas yra finansinė institucija, kurios veiklai keliami aukštesni atidumo, skaidrumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis veikdamas kaip bonus pater familias, turėjo anksčiau imtis veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti. Nei administratorius, kreipdamasis į teismą dėl įmonės pabaigos, nei teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įstatymų reikalavimų nepažeidė. Taigi, apeliantui tenka jo nesidomėjimo bankroto procedūrų eiga ir paties nepagrįsto delsimo ginti savo pažeistas teises neigiamos pasekmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad bankroto procesas yra viešo intereso procesas ir vienas iš jo tikslų yra skaidrumas, operatyvumas, efektyvumas ir ekonomiškumas, vertina, kad nagrinėjamu atveju sprendimo dėl įmonės pabaigos panaikinimas iš esmės vien dėl to, kad pasyviai elgęsis vienas iš kreditorių nesirūpino savo teisų gynimu reikštų nepagrįstą bankroto proceso vilkinimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad bankroto administratorius negalėjo kreiptis dėl BUAB „Tomanas“ veiklos pabaigos, nes pastarasis dalyvauja Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2248-661/2012, dėl skundžiamo sprendimo apeliantas galimai prarado teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo.

Apeliantas ieškinį toje byloje pareiškė dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 str.), todėl atsiranda kreditoriaus teisė reikšti reikalavimą skolininko bankroto byloje ir/arba laiduotojui, o laiduotojui atsiranda pareiga įvykdyti savo šalutinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Minėtoje civilinėje byloje BUAB „Tomanas“ yra trečiasis asmuo, t.y. jam reikalavimai nepareikšti, todėl, atsižvelgiant į minėtą teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaudamasis 2012 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimu bankroto administratorius turėjo teisę kreiptis į teismą dėl BUAB „Tomanas“ veiklos pabaigos, o teismas - spręsti šį klausimą. Pastebėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. 2-2248-661/2012 yra išnagrinėta, t.y. 2012 m. gegužės 21 d. priimtas sprendimas, kuriuo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys patenkintas visiškai inter alia dėl nuostolių atlyginimo.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bankrutavusios įmonės pabaigą, bei teisminę praktiką. Todėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.