Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. I. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-6980-762/2024, pagal pareiškėjos V. I. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. I., valstybės įmonei Turto bankui, Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pareiškėja 2024 m. liepos 4 d. pateikė patikslintą pareiškimą (reg. Nr. DOK-34730), kuriame suinteresuotais asmenimis įtraukė A. I., VĮ Turto banką ir Rokiškio rajono savivaldybės administraciją. Papildomai pridėjo pažymą apie atsiskaitymą už konkurse perkamą parduotuvę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir 1994 m. rugsėjo 28 d. asmens kortelę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, todėl procesiniai dokumentai perduotini trūkumams šalinti tik tais atvejais, kai šie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus – šiuo atveju pradėti procesą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Išaiškėję ieškinio (pareiškimo) turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutą. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį (pareiškimą) laikant nepaduotu dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Įpareigojimas šalinti ieškinio (pareiškimo) trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys (pareiškimas) yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

14. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškimo padavimo ir nagrinėjimo tvarką reguliuoja CPK V dalies XXXIV skyriaus trečiasis skirsnis. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo taip pat turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus, nurodytus CPK 531 straipsnyje. Minėtoje nuostatoje numatyti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas; daikto valdymo terminas; kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; kad nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

15. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

16. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pasiūlė patikslinti suinteresuotus asmenis byloje ir nurodė, jog pareiškėja turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareiškime dėstomas aplinkybes, susijusias su faktu apie jos darbą (duomenys neskelbtini), taip pat kas ir kokiu pagrindu jai suteikė teisę nusipirkti nepilnai įrengtą butą.

17. Pareiškėja teismui pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame patikslino suinteresuotus asmenis byloje, pateikė papildomus įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi konstatavo esminius pareiškimo trūkumus, nurodydamas, jog pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškime dėstomas aplinkybes dėl buto su rūsiu įgijimo.

18. Nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog teismas nepagrįstai jos pareiškimą laikė nepaduotu, nes ji su pareiškimu yra pateikusi pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškime dėstomas aplinkybes, susijusias su buto su rūsiu įsigijimu.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2024 m. birželio 12 d. nutartyje nurodomus pareiškimo trūkumus (įpareigojimą rašytiniais įrodymais pagrįsti pareiškime dėstomas aplinkybes, susijusias su buto su rūsiu įsigijimu), sprendžia, jog pareiškėjau jau pradinėje (pareiškimo priėmimo) stadijoje teismo buvo įpareigota įrodyti savo pareikštą reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai yra formalūs, nes gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, tai yra šie trūkumai netrukdo tinkamai pradėti ir atlikti su pareiškimo priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus – šiuo atveju pradėti procesą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

20. Teismas, nustatęs, kad prie pareiškimo nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys pareiškimo pagrįstumą, negali iš pareiškėjos reikalauti tų įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami pareiškimui patenkinti, nes pareiškimo priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą. Teismas byloje esančius (dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus) įrodymus vertina tik priimdamas galutinį procesinį sprendimą, pagal viso bylos nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų visumą teismas laiko vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir tik tuomet arba tenkina, arba atmeta pareiškimo reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas negali būti sprendžiamas (vertinamas) procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiama nutartimi pareikalauti pateikti įrodymai gali būti svarbūs tolimesnei bylos eigai, tačiau tai nėra tokie pareiškimo trūkumai, dėl kurių pareiškėjos reikalavimas būtų išvis nesuprantamas ir / ar dėl to teismo procesas pagal pareiškimo reikalavimą, kuris šiuo metu yra tinkamai ir aiškiai suformuluotas, išvis negalėtų būti pradedamas. Juo labiau, kad pareiškėja į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukė dalyvauti teismo nurodytus asmenis (A. I., VĮ Turto banką ir Rokiškio rajono savivaldybės administraciją), kurie gali kartu su atsiliepimais pateikti teismui trūkstamus dokumentus, kurių pati pareiškėja neturi ir pati negali gauti. Todėl šiuo atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškimo ir pasisakydamas dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės, pasisakė dėl paties pareiškimo pagrįstumo, kas turėjo būti atlikta ne pareiškimo priėmimo stadijoje, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

22. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio (šiuo atveju – pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.