Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-06-01 · Administracinė byla Nr. I1-3662-394/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
I1-3662-394/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00434-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3662-394/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00434-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2019-12-01 atvykęs į Šiaulių TI buvo laikomas boksikuose, esančiuose po Šiaulių TI administraciniu pastatu. Šiose patalpose jį pralaikydavo nuo 2 iki 5 valandų, patalpos buvo netvarkingos, neatitiko nustatytų normų, atviri sanitariniai mazgai, purvina ir nešvaru, sienos balintos kalkėmis, visa tai kenkė jo sveikatai ir prilygo kankinimui, nes jis turi 50 procentų nedarbingumo, bet į tai niekas nekreipė dėmesio. Atliekant kratą liepdavo išsirengti iki glaudžių kitų asmenų akivaizdoje, rūbus dėti į purvinas plastmasines voneles, dėl to labai išgyveno. Po kratų iš boksikų vesdavo į karantino kameras per lauką į kitą pastatą, eidavo su visais asmeniniais daiktais, vos paeidavo, nes turi neįgalumą, kiti asmenys dėl to iš jo tyčiodavosi. Pareigūnai po kratų atlikimo turėjo jį vesti tiesiai į kamerą be jokių boksikų ar karantinų, bet to nebuvo. Karantino kameros taip pat baisios, dvokė, buvo šalta, drėgna, smarvė nuo sanitarinio mazgo, nes jis buvo atskirtas tik 1,25 m plokšte iš šono, be jokių durų ar užuolaidų, teko atlikinėti gamtinius reikalus visų tuo metu patalpoje esančių asmenų akivaizdoje.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (86 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (61 b. l.), pateikė teismui atsiliepimus (12-16, 79-82 b. l.), kuriuose prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimuose taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai, ne ilgiau kaip dviem valandoms, iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo, patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Pagal teisinį reguliavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu, po to suimtieji ir nuteistieji iš tų kamerų vedami į gyvenamąsias kameras.

Atsakovė nurodo, kad 2019 m. birželio 12 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-151 patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraše numatyta galimybė asmenų, kurie turi negalią, iš trumpalaikio laikymo kamerų, esančių administraciniame pastate, nebevesti į kitas TLK patalpas režiminiame korpuse, o vesti tiesiai į gyvenamąsias patalpas. Tokiu reguliavimu Šiaulių TI pareigūnams, atsižvelgus į konkretaus asmens sveikatą (turimą informaciją apie jo ligas ar vizualiai matomas negalias), paliekama diskrecijos teisė spręsti dėl vedimo / nevedimo į TLK, esančias režiminiame korpuse. Pareiškėjas turi judėjimo apribojimų, tačiau pats, be kitų asmenų ar prietaisų pagalbos, gali nueiti reikiamus atstumus Šiaulių TI teritorijoje, taigi pagrindo nevesti pareiškėjo į TLK, esančias režiminiame korpuse, nėra.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP nėra gyvenamosios patalpos. Trumpalaikio laikymo kamerose sanitariniai mazgai, atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas atskirtas stora, nepermatoma polietilenine užuolaida, taip pat asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniais mazgais.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog kratos patalpose esančios vonelės, skirtos daiktams sudėti, nešvarios, yra abstraktus, nedetalizuotas, be to, tokius teiginius paneigia PA-378. Vėliau kratos patalpos nebuvo tikrintos, kadangi skundų dėl jų negauta, o tai leidžia preziumuoti, kad patalpos buvo tvarkingos. Jokių pažeidimų, susijusių suminimų patalpų švara ar kitais aspektais, per pastaruosius kelis metus apskritai nebuvo konstatuota.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų, be to, pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais ar prašymais dėl teismui teiktame skunde nurodomų aplinkybių nesikreipė.

Papildytame atsiliepime į skundą (79-81 b. l.) atsakovė papildomai nurodė, kad visuminė krata asmeniui, atvykusiam į Šiaulių TI, taip pat išvykstant iš jo, atliekama patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje už uždarytų durų, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) asmens, kuriam atliekama krata, nemato. Skundų dėl TLK-5 (LSP-5) patalpų negauta, todėl jos tikrintos nebuvo. Iš teismui pateiktų patikrinimo aktų matosi, kad tikrinant kitas LSP (TLK) patalpas bei kratos patalpas, pažeidimų nenustatyta. Kadangi patalpos tvarkomos ir prižiūrimos vienodai, galima konstatuoti, jog ir TLK-5 pažeidimų nebuvo.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Pareiškėjas A. B. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2019-12-01 atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo talpinamas į trumpalaikio laikymo kameras, neatitinkančias teisės aktų reikalavimų, pažeidžiant nustatytą paskirstymo į kameras tvarką, krata atliekama netinkamomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš byloje esančios 2020-03-24 pažymos Nr. 69-1485 (19 b. l.) matyti, kad pareiškėjas A. B. į Šiaulių tardymo izoliatorių laikotarpiu nuo 2018-12-12 iki 2019-11-11 buvo atvykęs ir į trumpalaikio laikymo kamerą Nr. TLK-5 patalpintas 14 kartų.

Pareiškėjas nurodo, kad trumpalaikio laikymo kamerose jis buvo laikomas nuo 2 iki 5 valandų.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (galiojo iki 2020-01-22) 11 punktas numatė, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1/01-45 bei 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1/01-15 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo (24-32, 33-42 b. l.) 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad į Šiaulių TI atvykusius suimtuosius (nuteistuosius) priima Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas ar jį pavaduojantis pareigūnas bei, kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaro į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, kur atliekama jų asmens krata, patikrinami ir pasveriami jų turimi daiktai; atlikus nurodytus veiksmus, vyriausiasis specialistas ar jį pavaduojantis pareigūnas organizuoja suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymą į režiminiame korpuse esančias trumpalaikio laikymo kameras iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas, kuriose jie laikomi ne ilgiau kaip 2 valandas.

Atsakovė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu.

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmuo trumpalaikio laikymo kamerose iš viso gali būti laikomas iki 4 valandų (ne daugiau kaip 2 valandas trumpalaikio laikymo kamerose, kol bus įforminti dokumentai, ir ne daugiau kaip 2 valandas, kol bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas), byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas ilgiau kaip 4 valandas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI pareigūnai pažeidė suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarką, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad trumpalaikio laikymo patalpos, tiek esančio administraciniame pastate, tiek režiminiame korpuse, netvarkingos, jose purvina, nešvaru, sienos balintos kalkėmis, dvokė, buvo šalta, drėgna, atviri sanitariniai mazgai, atskirti tik 1,25 m plokšte iš šono, be jokių durų ar užuolaidų, gamtinius reikalus teko atlikinėti visų tuo metu patalpoje esančių asmenų akivaizdoje.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatorių administraciniuose pastatuose įrengiamos «.....» patalpos su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) suimtiesiems laikyti, atskiros patalpos jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti. Pagal šių taisyklių 14.5. punktą, gyvenamosiose kamerose turi būti sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Nuo 2015-11-01 galiojančios higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Atsakovė nurodo, kad trumpalaikio laikymo kamerose sanitariniai mazgai atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas atskirtas stora, nepermatoma polietilenine užuolaida, taip pat asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą. Skundų dėl TLK-5 (LSP-5) patalpų gauta nebuvo, todėl jos nebuvo tikrintos, tikrinant kitas LSP (TLK) patalpas pažeidimų nenustatyta. Į bylą atsakovė pateikė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių TI atliktų patikrinimų aktus bei Šiaulių TI aplinkos paviršių higienos dezinfekcijos planą 2018-2019 metams (71-73 b. l.), iš kurių matosi, kad siekiant įvertinti gautame skunde nurodytas faktines aplinkybes dėl galimų pažeidimų Šiaulių TI laikino sulaikymo bei bendro naudojimo patalpose 2019 m. rugpjūčio 7 d. atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu nustatyta, jog bendro naudojimo patalpos valomos vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus patvirtintu patalpų, daiktų, įrenginių paviršių higienos dezinfekcijos planu; pažeidimų patikrinimo metu laikino sulaikymo patalpose užfiksuota nebuvo. Higienos – dezinfekcijos plane numatyta, kad laikino sulaikymo patalpų sanitariniai įrengimai valomi ir dezinfekuojami kasdien, o korpuso patalpų dideli paviršiai (grindys, sienos) kasdien dezinfekuojami ir valomi rizikos vietose ir pagal įstaigoje nustatytą tvarką. Atsakovė į bylą pateikė ir trumpalaikio laikymo kameros Nr. TLK-5 fotonuotraukas (77 b. l.), iš kurių matosi, kad patalpos tvarkingos, sanitarinis mazgas nuo likusio patalpos ploto atitvertas plokšte, o įėjimas – užuolaida. Taigi byloje nėra duomenų, kad kameroje Nr. TLK-5 buvo per žema oro temperatūra ir per didelė drėgmė, duomenų, į kokią trumpalaikio laikymo kamerą pareiškėjas buvo patalpintas režiminiame Šiaulių TI korpuse, byloje nėra, to nenurodo ir pats pareiškėjas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas pažeidimų trumpalaikio laikymo kamerose nenustatė. Sanitariniam mazgui esant įrengtam toje pačioje patalpoje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, trumpalaikio laikymo kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, tačiau pareiškėjas į šią patalpą buvo patalpinamas tik po vieną – du kartus per mėnesį, atsakovė nurodė, kad tiek dokumentų įforminimas, tiek medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, todėl toks trumpalaikis poveikis negali būti traktuojamas kaip neturtinė žala. Byloje nėra duomenų, kad būnant laikino sulaikymo patalpoje pareiškėjui teko naudotis sanitariniu mazgu, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros erdvės atitvertas sienele ir užuolaida, be to, atsakovė nurodė, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

Pareiškėjas nurodo, kad atliekant kratą jam liepdavo išsirengti iki glaudžių kitų asmenų akivaizdoje, rūbus dėti į purvinas plastmasines voneles, dėl to labai išgyveno.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Iš byloje esančio 2018 m. vasario 20 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-378 matosi, kad buvo tikrinamos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, higienos normos pažeidimų patikrinimo metu nebuvo nustatyta, pažymėta, jog kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) švarus (22 b. l.). Atsakovė nurodė, kad visuminė krata asmeniui, atvykusiam į Šiaulių TI, taip pat išvykstant iš jo, atliekama patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje už uždarytų durų, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) asmens, kuriam atliekama krata, nemato. Taigi pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI jo krata liepiant išsirengti buvo atliekama vykdant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teiginys dėl nešvarių vonelių paneigtas patikrinimo akto duomenimis, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnai po kratų atlikimo turėjo jį vesti tiesiai į kamerą be jokių boksikų ar karantinų, nes jis yra neįgalus.

Kaip jau buvo minėta, į Tardymo izoliatorių priimtų suimtųjų (nuteistųjų) patalpinimą į trumpalaikio laikymo kameras, kol bus įforminti dokumentai ir atlikta medicininė apžiūra, iki 2020-01-22 numatė Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 ir 19 punktai. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1/01-45 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 5 ir 6 punktai taip pat numatė, kad į Šiaulių TI atvykę suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, kur atliekama jų asmens krata ir patikrinami daiktai, o atlikus šiuos veiksmus, jie paskirstomi į rėžiminiame korpuse esančias trumpalaikio laikymo kameras iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Šio aprašo 7 punkte išimtis buvo numatyta tik moterims ir nepilnamečiams, kur nurodyta, kad šie asmenys iš trumpalaikio laikymo kamerų, esančių administraciniame pastate, paskirstomi į gyvenamąsias kameras, t. y. jie nebetalpinami į trumpalaikio laikymo kameras, esančias rėžiminiame korpuse.

2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1/01-151 Šiaulių TI direktorius patvirtino naują Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras aprašą, kurio 7 punkte išplėtė sąrašą asmenų, kurie iš trumpalaikio laikymo kamerų, esančių administraciniame pastate, gali būti paskirstomi į gyvenamąsias kameras, neskiriant jų į kitas TLK, ir prie tokių asmenų priskyrė ir suimtuosius (nuteistuosius), apie kuriuos turima duomenų dėl jų netekto darbingumo, taip pat apie kurių netektą darbingumą duomenų neturima, tačiau jų judėjimo ar psichikos negalia akivaizdžiai matoma atlikus medicininę apžiūrą ir sanitarinį švarinimą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad tokiu reguliavimu Šiaulių TI pareigūnams paliekama diskrecijos teisė, atsižvelgus į konkretaus asmens sveikatą, turimą informaciją apie jo ligas ar vizualiai matomas negalias spręsti dėl tokių asmenų vedimo / nevedimo į TLK, esančias rėžiminiame korpuse; pareiškėjas turi judėjimo apribojimų, tačiau pats, be kitų asmenų pagalbos, gali nueiti reikiamus atstumus Šiaulių TI teritorijoje. Į bylą pateikta ir Šiaulių TI saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020-02-19 pažyma Nr. 60-6296 (21 b. l.), kurioje nurodyta, kad suimtasis A. B. užimtumui iš gyvenamųjų kamerų išeidavo ir į užimtumo patalpas nueidavo (nulipdavo, užlipdavo laiptais) bei sugrįždavo savarankiškai be pašalinių priemonių ir asmenų pagalbos. Taigi nei tuo metu galiojusios Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, nei Šiaulių TI direktoriaus patvirtintas Aprašas įsakmiai nenumatė turinčių judėjimo negalią asmenų patalpinimo tiesiai į gyvenamąsias kameras, iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matosi, kad pirminės gydytojų apžiūros metu 2018-12-13 buvo padarytas įrašas dėl pareiškėjo darbingumo lygio, tačiau nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas turi judėjimo problemų, ir kaip matosi iš pateiktų dokumentų, pats, be kitų asmenų pagalbos, vaikščioti galėjo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI pareigūnai, talpindami pareiškėją į trumpalaikio laikymo kameras, pažeidė teisės aktus.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų nėra vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė