Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Civilinė byla Nr. e2S-984-826/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
e2S-984-826/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02950-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Suinteresuotas asmuo
S. S., Z. Z., A. A.
Pareiškėjas
K. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-984-826/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02950-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.10; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje dėl neveiksniai A. A. globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, pareiškėjas K. K., suinteresuoti asmenys Z. Z., A. A., suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, S. S., išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-324-1025/2017 suinteresuotą asmenį A. A. pripažino neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); pilietinių teisinių santykių srityje.

2. Teismo iniciatyva iškelta byla dėl globos, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo pripažintai neveiksnia A. A..

3. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad A. A. reikia nustatyti globą, pareiškėjas K. K. yra tinkamas būti jos globėju bei turto administratoriumi. K. K. rūpinasi neįgalia savo motina nuo 2004 m., jam padeda jo sutuoktinė P. P., brolis Z. Z.. Gyvenamajame būste švaru, tvarkinga, yra visi būtiniausi baldai, slaugos priemonės, techninės pagalbos priemonės – vaikštynė, čiužinys nuo pragulų, tualetinė kėdė. Kartu gyvenantis A. A. sūnus Z. Z. pagal galimybes padeda rūpintis neįgalia motina, tačiau globėju ir turto administratoriumi būti nepageidauja, neįgalios motinos globėju ir turto administratoriumi paskirti rekomenduoja brolį K. K.. Apie A. A. dukrą S. S. duomenų nepavyko gauti, todėl apie jos gyvenimo sąlygas bei jos galimybes atlikti globėjos ir turto administratores pareigas negali pasisakyti. A. A. šiuo metu sudarytos geros sąlygos būti slaugomai namuose, jos būklė, nors ir sunki, tačiau yra stabili. Mano, jog A. A. globėjo ir turto administratoriaus pareigas sūnus K. K. vykdytų atsakingai, nes yra rūpestingas, myli motiną, daug metų gyvena kartu su ja, tvarko gyvenamąją aplinką, rūpinasi jos sveikata, juos sieja geri santykiai.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas K. K. pareiškimu prašė neveiksnia tam tikrose srityse pripažintai A. A. nustatyti globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti jį. Nurodė, kad neveiksni A. A. yra jo motina, su kuria kartu gyvena daugiau kaip 20 m. Nuolatos rūpinasi, prižiūri ir slaugo ją. Sutinka būti globėju ir turto administratoriumi, jo sveikatos būklė leidžia atlikti šias pareigas.

5. Suinteresuotas asmuo S. S. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė paskirti ją A. A. globėja bei turto administratore. Nurodė, jog ji atitinka visus globėjui bei turto administratoriui keliamus reikalavimus. Ji yra A. A. dukra, iki motinos ligos paūmėjimo artimai su motina bendravo, ją nuolat lankė bei slaugė. Turi materialines galimybes prižiūrėti motiną, gali nuolat gyventi Lietuvoje, gauna senatvės pensiją. Buvo ilgametė S. P. bendruomenės pirmininkė, todėl jos visuomeninė patirtis leis jai tinkamai organizuoti motinos priežiūrą ir jai priklausančio turto administravimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė A. A. nuolatinę globą tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, paskyrė A. A. globėju ir turto administratoriumi K. K., išaiškino jam jo globėjo teises ir pareigas, priteisė K. K. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens S. S.. Teismo motyvai:

6.1. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog A. A. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatytina nuolatinė globa teismo sprendime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

6.2. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, kiekvieno iš pretendentų emocinį ryšį su globotine, bendravimo ir rūpinimosi ja periodiškumo aspektą ne tik bylos nagrinėjimo metu, bet ir anksčiau, asmenybes charakterizuojančius duomenis, Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus išvadą apie K. K. tinkamumą būti neveiksnios A. A. globėju, neveiksnios A. A. atstovės prašymą, kad A. A. globėju būtų paskirtas pareiškėjas K. K., kuris nuolatos rūpinasi, globoja savo motiną, kad pareiškėją K. K. su neveiksnia motina sieja artimi ryšiai, prieraišumo jausmas, pareiškėjas K. K. sutinka būti savo motinos globėju, jo sveikata leidžia tinkamai atlikti globėjo pareigas, jo sutuoktinė bei kartu gyvenantis Z. Z. sutinka, jog globėju būtų paskirtas K. K., nenustatęs aplinkybių, dėl ko K. K. negalėtų būti paskirtas A. A. globėju, sprendė, kad yra teisinis pagrindas neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos A. A. globėju paskirti K. K., kuris geriausiai užtikrins A. A. asmeninių teisių bei interesų įgyvendinimą ir apsaugą, sukurs ramią ir saugią A. A. aplinką.

6.3. Nurodė, kad siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniosios teises ir turtinius interesus, tikslinga paskirti jos turto ir pajamų administratoriumi K. K., nes jis turi patirties, noro ir galimybių tinkamai administruoti neveiksnios motinos turtą. Teismo vertinimu, to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrins didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą ir sudarys sąlygas efektyviau užtikrinti tinkamą turto administravimą ir iš šio turto gautos naudos panaudojimą A. A. interesais.

6.4. Nurodė, kad šioje byloje pareiškėjo K. K. ir suinteresuoto asmens S. S. interesai yra priešingi, todėl tenkinus pareiškėjo K. K. reikalavimus ir paskyrus jį A. A. globėju bei turto administratoriumi, o suinteresuoto asmens S. S. pareikštus reikalavimus dėl jos paskyrimo globėju ir turto administratore atmetus, yra pagrindas priteisti pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Suinteresuotas asmuo S. S. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ją paskirti neveiksnios motinos globėja. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes. Nei ji, nei jos brolis neturi savo nuosavo būsto, tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog ji negali būti neveiksnios motinos globėja. Ji kaip ir brolis turi vienodą teisę gyventi motinos namuose bei ja rūpintis. Turi pakankamai pajamų išlaikyti motiną, nes skraido į Londoną, o jos brolis gauna pajamų iš žemės, kuri priklauso jų motinai. Brolio žmonos gaunamos pajamos nėra didelės ir jų neužtektų pasirūpinti motina.

7.2. Nurodė, kad nebuvo įvertinta aplinkybė, jog motinai gyventi su brolio šeima nėra saugu, nes jie agresyvūs, neprognozuojami, nepatikimi. Šią aplinkybę patvirtina teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal privatų jos skundą brolio žmonai dėl jos nusikalstamų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

7.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo, aiškino liudytojų parodymus. Liudytoja T. V. paaiškino, jog K. K. yra tinkamas būti globėju, tačiau nurodė, kad su brolio šeima nebendrauja. Tad jos parodymais neturėjo būti remiamasi. Be to, ji suinteresuota bylos baigtimi, nes ji ir jos vyras gyvena A. A. namuose. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jos atstovė sutiko, kad K. K. būtų paskirtas motinos turto administratoriumi. Jos prašymas buvo skirti ją motinos globėja ir turto administratore, tad tokios išvados nepagrįstos.

8. 2018 m. spalio 4 d. apeliantė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir žodinio bylos nagrinėjimo. Prašė prie bylos medžiagos pridėti apeliantės 2018 m. liepos 8 d. buto nuomos sutartį ir atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso metu nes byloje sprendžiami sudėtingi neveiksnaus globėjo paskyrimo klausimai, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir šališkai vertino įrodymus, tinkamas nagrinėjamos bylos išsprendimas turės tiesioginės įtakos neveiksnaus asmens gyvenimo gerovei.

Atsiliepimas

9. Pareiškėjas K. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nepateikė visų reikiamų dokumentų, kad būtų galima ją skirti jų motinos globėja. Byloje nėra institucijos, teikiančios išvadą byloje, Socialinės paramos skyriaus išvados apie suinteresuoto asmens S. S. kandidatūrą būti neveiksnaus asmens globėja bei jo turto administratore. Ji nurodė, jog pasiims motiną slaugyti į Vilnių, tačiau į bylą nepateikė duomenų apie gyvenamąją vietą, ten esančias gyvenimo sąlygas. Iš užsienio valstybės per mėnesį ji gauna tik 116,00 Eur, dėl jos vykdomos 8 vykdomosios bylos. Ji neįrodė, kad gali būti neveiksnaus asmens globėja ar turto administratore. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.

9.2. Nurodė, kad nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog apeliantei neleidžiama su motina bendrauti. Iki šiol ji su motina bendraudavo tik švenčių progomis. Nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. S. S. pateikė bendravimo su motina tvarką, jis sutiko, bet iki šiol motiną ji aplankė tik vieną kartą. Motinos sveikata nesidomi, o tik teikia skundus įvairioms institucijoms.

9.3. Nurodė, kad nepagrįstas apeliantės argumentas, jog jis negali būti globėju dėl teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Paaiškino, kad šiuo metu joks procesinis sprendimas nėra priimtas, tad negalima sakyti, jog jo žmona sužalojo S. S.. Byla pradėta apeliantės privataus kaltinimo tvarka. Kitų duomenų dėl agresyvaus jo ar jo žmonos elgesio nepateikta.

9.4. Nurodė, kad atskirojo skundo argumentai dėl liudytojų parodymų netikslumo, neteisingumo atmestini kaip nepagrįsti. 2018 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garsas įrašas (57.15) paneigia jo sesers argumentus. Jos pačios liudytoja J. S. L. teikė parodymus, nors nematė, kaip prižiūrima jų motina. Jos atstovė posėdžio metu prašė jos brolį skirti turto administratoriumi.

10. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. S. S. į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skyrių atvykusi nebuvo, nurodytu telefonu neatsiliepė, o siųstas registruotas laiškas grįžo siuntėjui. Daro prielaidą, kad suinteresuotas asmuo S. S. nesiekė bendradarbiauti su institucija, kuri rengė šioje byloje išvadą. Jai nebendradarbiaujant nebuvo galimybės nustatyti ir gyvenamosios vietos sąlygas.

11. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantė 2018 m. spalio 4 d. pateikė į bylą naują įrodymą – 2018 m. liepos 8 d. buto nuomos sutartį.

14. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad papildomus rašytinius įrodymus apeliantė pateikė prieš pat paskirtą teismo posėdį nors šiuos įrodymus ji turėjo jau 2018 m. liepos 8 d. daro, kad išvadą, kad naujų įrodymų pateikimas užvilkins apeliacinį procesą (priėmus naujus rašytinius įrodymus teismo posėdis būtų atidėtas, kad su jais susipažintų kiti byloje dalyvaujantys asmenys), atsisako priimti apeliantės pateiktą naują įrodymą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Tačiau atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi iš minėtų normų akivaizdu, kad atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.

17. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013, kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantė apklausti specialistų, ekspertų ar liudytojų apeliacinio proceso metu neprašė, prašė iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus ir sudaryti galimybę duoti paaiškinimus.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantė bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka dalyvavo, davė paaiškinumus, ji buvo atstovaujama profesionalaus teisininko taigi jos teisė būti išklausytai buvo tinkamai įgyvendinta, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neveiksniam asmeniui tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse buvo nustatytas globėjas ir paskirtas turto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pareiškėjas K. K. ir suinteresuotas asmuo S. S. pateikė teismui prašymus skirti juos neveiksnios A. A. globėjais ir turto administratoriais. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė A. A. nuolatinę globą tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, paskyrė A. A. globėju ir turto administratoriumi K. K.. Suinteresuotas asmuo S. S. nesutinka su išvada, jog tinkamesniu suinteresuoto asmens A. A. globėju ir turto administratoriumi pripažintas jos brolis K. K..

21. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

22. CK 3.242 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į globėjo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

23. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios yra svarbios nustatant asmeniui globą ir turto administratorių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

24. Apeliantė buvo pateikusi 2014 m. birželio 20 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris, jos nuomone, patvirtina, kad neveiksnios A. A. gyvenimo sąlygos prastos. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, jog situacija pasikeitė. Tokias išvadas padarė remdamasis teismui 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateiktomis nuotraukomis ir buities bei gyvenimo sąlygų patikrinimo aktais. S. S. šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė bylos nagrinėjimo metu ir kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų apie savo gyvenamąją vietą ir ten esančias sąlygas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog apeliantė su institucija nebendradarbiavo, nesudarė sąlygų apžiūrėti jos būstą ir įvertinti, ar ten galės gyventi jos motina. Nesant šių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad K. K. geriausiai užtikrins A. A. asmeninių teisių bei interesų įgyvendinimą ir apsaugą, sukurs ramią ir saugią aplinką A. A..

25. Apeliantė nurodė, kad motinai gyventi su brolio šeima nėra saugu, nes jie agresyvūs, neprognozuojami, nepatikimi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjama baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka dėl brolio sutuoktinės galimai nusikalstamų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl nežymus sveikatos sutrikdymo, neįrodo, kad pareiškėjas negali būti skiriamas savo motinos globėju ir administratoriumi. Visų pirma, nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl negalima daryti išvados, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Antra. Duomenų apie paties K. K. vartojamą agresiją prieš motiną nepateikta. Kitų duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl K. K. tinkamumo būti globėju ar turto administratoriumi, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Kitas labai svarbus momentas svarstant klausimą, kurį asmenį skirti neveiksnaus asmens globėju ir turto administratoriumi, yra Socialinės paramos skyriaus išvada (CPK 505–508 straipsniais). Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją, turto administratorių.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvadomis, kad tinkamas būti A. A. globėju ir turto administratoriumi yra jos sūnus K. K.. Šią išvadą paneigiančių duomenų nepateikta. Iš bylos duomenų matyti, kad pati apeliantė su institucija nebendradarbiavo, atsisakė atvykti, todėl institucija negalėjo pateikti apie ją išvados. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia institucijos išvada.

28. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus išsamiai pasisakė dėl abiejų pretendentų tapti globėjais asmeninių savybių, ryšio su motina tiek prieš ją pripažįstant neveiksnia, tiek po sprendimo priėmimo. Taigi visi CPK 505–509 straipsnių, reglamentuojančių bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimą, reikalavimai buvo įvykdyti. Jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, jog pareiškėjas K. K. negalėtų būti suinteresuoto asmens A. A. globėju, apeliantė nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su neveiksnaus asmens globa, jo turto administratoriaus paskyrimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens S. S. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis