Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PK projektavimo biuras“ direktoriui L. K. ir atstovei advokato padėjėjai O. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PK projektavimo biuras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2012 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 24, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą architekto asistentės pareigoms (1 t., b. l. 54–56). 2016 m. gruodžio 16 d. atsakovė priėmė įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos A. U. skyrimo“. Įsakymu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2016 m. gruodžio 16 d. už du šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Drausminė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 24 d. atvyko į darbą po darbo valandų ir iš savo darbo vietos su savo paskyra prisijungus prie įmonės duomenų bazės ištrynė įmonės kliento P. U. techninį projektą; taip pat už tai, kad 2016 m. lapkričio 28, 29, 30 dienomis ieškovė, nepaaiškinusi priežasčių, neatvyko į darbą, kas taip pat laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (1 t., b. l. 7).

Dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių

Įmonėje kasmetinių atostogų suteikimo tvarka yra reglamentuota Darbo tvarkos taisyklėse, patvirtintose 2007 m. lapkričio 8 d. direktoriaus įsakymu Nr. DS-13 (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) (1 t., b. l. 139–156). Ieškovė su Darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindinta pasirašytinai. Tai, kad ieškovė buvo supažindinta su Darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtinta Registracijos žurnale esantys ieškovės parašai (1 t., b. l. 80–82). Pateikti ieškovės prašymai suteikti atostogas bei įsakymai dėl atostogų jai suteikimo patvirtina, jog įmonėje egzistavo kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, kurios buvo laikomasi ir kuri ieškovei neabejotinai buvo žinoma. Visuose ieškovės prašymuose išleisti tiek nemokamų, tiek kasmetinių atostogų yra atsakovės direktoriaus parašas, data ir prierašas „Prašymas priimtas“ (1 t., b. l. 94–95, 2 t., b. l. 124, 126, 128, 130, 132, 134, 136, 138, 140, 142, 144, 146, 148, 150, 152, 154). Su priimtais įsakymais dėl kasmetinių atostogų ir nemokamų atostogų suteikimo ieškovė visuomet buvo supažindinta pasirašytinai. Tai patvirtina minėtuose įsakymuose prie spausdinto prierašo „susipažinau, sutinku“ ieškovės ranka parašytas jos vardas, pavardė ir parašas. Įsakymuose buvo nurodytas laikotarpis, kuriam suteikiamos atostogos (2 t., 123, 125, 127, 129, 131, 133, 135, 137, 139, 141, 143, 145, 147, 149, 151, 153). Šie įrodymai patvirtina atsakovės direktoriaus paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, jog prašymai suteikti atostogas visų pirma pateikiami jam. Prašymus direktorius patvirtindavo savo parašu. Pateikus prašymą, priimamas įsakymas dėl atostogų suteikimo, kurį pasirašydavo direktorius ir įmonės darbuotojas. Tai, kad dėl atostogų suteikimo buvo rašomas prašymas ir priimamas įsakymas, kurį pasirašo darbuotojas, patvirtino ir liudytoja apklausta R. P.. Ji taip pat nurodė, kad apie kasmetines atostogas, jų suteikimą įmonėje derinama su direktoriumi žodžiu iš anksto. Nors liudytoja J. M., kuri yra buvusi atsakovės darbuotoja, ir nurodė, jog dėl kasmetinių atostogų suteikimo dokumentai įmonėje kartais būdavo rašomi ir pasirašomi atgaline data, tačiau tai patvirtinančių kitų ir objektyvių įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, jog liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, jog yra gera ieškovės draugė, tikėtina, kad jos parodymai yra subjektyvūs, todėl teismas jais nesivadovauja. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog prašymą dėl atostogų suteikimo darbuotojas galėjo pateikti direktoriui elektroniniu paštu bet kuriuo paros metu. Kaip ir nenustatyta, jog prašymas suteikti kasmetines atostogas galėjo būti pateiktas ne direktoriui, o bet kuriam kitam įmonės darbuotojui. Liudytojas Ž. P. nurodė, jog prašymus dėl atostogų suteikimo pateikia ir direktoriui, ir buhalterei. Buhalterei prašymus siunčia todėl, kad ji įmonėje dirba antraeilėse pareigose, įmonėje nuolatinai nebūna. Svarbu pažymėti, jog šiuo atveju nenustatyta, jog įmonėje prašymai suteikti atostogas gali būti pateikiami tik buhalterei, nepateikiant jo direktoriui, kaip ir nenustatyta, kad buhalterė turi pareigą informuoti įmonės direktorių apie į jos elektroninį paštą darbo metu atsiųstus prašymus suteikti atostogas ar tai, kad ji turi teisę priimti sprendimus dėl atostogų suteikimo/nesuteikimo. Kaip minėta aukščiau, sprendžiamąją galią dėl atostogų suteikimo įmonėje turi direktorius, kuris savo parašu patvirtina, jog prašymas dėl atostogų priimtas ir pasirašo įsakymą dėl atostogų suteikimo. Teismas taip pat sprendžia, jog ieškovės paaiškinimai, kad dėl kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. su direktoriumi ji buvo suderinusi žodžiu, o vėliau direktorius telefoninio pokalbio metu patvirtino, jog jos prašymas patenkintas yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Liudytoja J. M. nurodė, jog apie kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 28 d. su ieškove nekalbėjo. Liudytojai Ž. P. ir R. P. taip pat nieko negalėjo paaiškinti apie ieškovei suteiktas/nesuteiktas atostogas. Liudytoju apklaustas A. U. tik nurodė, jog ieškovė penktadienį jam pasakė, kad jai yra suteiktos atostogos. Jis girdėjo 2016 m. lapkričio 26 d. telefoninį pokalbį, įvykusį tarp ieškovės ir atsakovės direktoriaus, kurio metu atsakovės direktorius ieškovei nurodė, kad gavo jos laišką apie atostogas ir liepė dėl to nesirūpinti. Šiuo atveju pažymėtina, jog liudytojas yra ieškovės brolis, todėl jo paaiškinimai dėl įvykusio pokalbio ir jo girdėjimo neabejotinai yra subjektyvūs. Be to, liudytojo A. U. papasakota galima telefoninio pokalbio versija nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovės prašymas suteikti atostogas buvo patenkintas. Tai, kad ieškovės prašymas suteikti kasmetines atostogas nebuvo patenkintas patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2016 m. lapkričio mėnesio ieškovės darbo laiko apskaitos žurnalas, kuriame 2016 m. lapkričio 28, 29, 30 d. pažymėta „PB“, t. y. pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties (1 t., b. l. 83). Tuo atveju, jeigu būtų ieškovės prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo patenkintas, šiame darbo laiko apskaitos žurnale būtų pažymėta ne „PB“, o „A“, kas reiškia – kasmetines atostogas. Faktas, kad ieškovė, kaip nurodė teismo posėdžio metu, 2016 m. lapkričio 28 d. skambino įmonės buhalterei pasitikslinti, ar jos prašymą dėl atostogų suteikimo ji nunešė atsakovės direktoriui ir ar jos prašymas yra patenkintas, tik patvirtina priešingas, nei nurodė ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu, aplinkybes, t. y. kad jos prašymas suteikti kasmetines atostogas iki 2016 m. lapkričio 28 d. nebuvo patenkintas ir apie tai ji pati žinojo. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad įmonės buhalterė tik nurodė, kad jos prašymą gavo, prižadėjo jį nunešti direktoriui, bet nepatvirtino jai, kad dėl gauto prašymo yra priimtas įsakymas suteikti jai kasmetines atostogas. Darytina išvada, jog ieškovė turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog jos prašymas 2016 m. lapkričio 28 d., t. y. pirmadienį, nebuvo ne tik kad patenkintas, bet nebuvo net svarstytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai)

Teismas sprendžia, jog šalių paaiškinimai, liudytojų R. P., Ž. P. parodymai, pateikti rašytiniai įrodymai (Darbo tvarkos taisyklės, registracijos žurnalas, ieškovės prašymai suteikti atostogas, įsakymai dėl atostogų suteikimo) patvirtina, jog įmonėje egzistavo ir egzistuoja nusistovėjusi kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, kuri ieškovei buvo žinoma. 2016 m. lapkričio 26 d. ieškovė išvyko į Londoną, 2016 m. lapkričio 25 d. (penktadienį po darbo valandų) elektroniniu paštu direktoriui pateikusi prašymą suteikti jai kasmetines atostogas ir neįsitikinusi, jog prašymas yra patenkintas ir yra priimtas įsakymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Tai, kad darbdavio valios išleisti ieškovę kasmetinių atostogų nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. nebuvo, patvirtina įsakymo dėl atostogų suteikimo nebuvimas bei ieškovės 2016 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, aplinkybė, kad pati ieškovė skambino 2016 m. lapkričio 28 d. buhalterei pasitiksinti ar jos prašymas suteikti atostogas yra patenkintas. Kaip minėta, ieškovė žinojo, kad suteikus tiek nemokamas, tiek mokamas atostogas, yra priimamas dėl to įsakymas, todėl, nesant įsakymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., ieškovei negalėjo kilti teisėtų lūkesčių ir atsirasti teisinis tikrumas, kad nekils teisinė atsakomybė, kai neatvykstama į darbą. Šiuo atveju ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga, apdairi, atidi ir tinkamai neatliko savo darbinių pareigų. Ieškovės teiginiai, kad atsakovės direktorius pasinaudojo savo padėtimi, kad ją atleistų iš darbo dėl juos siejusių asmeninių santykių yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su įvykusiu konfliktu (iki prašymo dėl kasmetinių atostogų pateikimo) tarp jos ir direktoriaus dėl juos siejusių asmeninių santykių, neatleidžia ieškovės nuo pareigos laikytis Darbo tvarkos taisyklių, kurios yra privalomos kiekvienam darbuotojui, ir sąžiningai vykdyti kitas darbuotojo pareigas (DK 228 straipsnis).

Įvertinus surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, neturėdama direktoriaus sutikimo išeiti kasmetinių atostogų ir nesant įsakymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo, neatvyko į darbą be svarbių priežasčių laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki lapkričio 30 d. Konstatuotina, jog ieškovė tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir dėl tokio pažeidimo jai pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (CPK 178, 185 straipsniai, DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas) (Analogiška praktika yra formuojama ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme (2017 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017) ir Kauno apygardos teisme (2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-894-390/2013).

Dėl veikos, turinčios vagystės ir sukčiavimo požymių

DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tokia veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Pažymėtina, jog DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta norma reiškia, kad darbuotojas yra atleidžiamas už darbo veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių. Atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artimųjų, visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių. Dėl šių priežasčių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodyta tokiu pagrindu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-265/2012).

Ieškovė buvo atleista iš darbo ir už tai, kad 2016 m. lapkričio 24 d. atvyko į darbą po darbo valandų ir iš savo darbo vietos su paskyra prisijungusi prie įmonės duomenų bazės ištrynė įmonės kliento P. U. techninį projektą. Tokiu būdu, atsakovės nuomone, ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – veiką, turinčią vagystės, turto pasisavinimo požymių.

Ieškovė aplinkybės, jog 2016 m. lapkričio 24 d. buvo atvykusi į darbą ir iš savo darbo vietos ištrynė P. U. techninį projektą, neneigė. Nurodė, kad šis projektas yra jos asmeninis projektas, todėl ji jį iš įmonės duomenų bazės ir ištrynė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 19 d. P. U. išdavė įgaliojimą, notarinio registro Nr. 2-3015, kuriuo įgaliojo atsakovės darbuotojus L. K. ir/arba N. K. ir/arba A. U. atstovauti jį visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, gaunant reikalingus pažymėjimus ir dokumentus dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, griovimo ir rekonstrukcijos. Taip pat šiuo įgaliojimu asmenys buvo įgalioti gauti projektavimo dokumentus, pildyti dokumentus per elektroninę sistemą projekto parengimui, pateikti ir gauti visą projektinę dokumentaciją elektroninėje dokumentų teikimo sistemoje – infostatybos sistemoje, parengti ir suderinti projektą bei tvarkyti visą kitą projektinę dokumentaciją bei gauti projektavimo sąlygų sąvadą, pažymėjimus bei kitus dokumentus, tuo tikslu jo vardu pareikšti pareiškimus ir prašymus, gauti ir pateikti reikiamus dokumentus, jų išrašus ir nuorašus bei dublikatus, rašyti pareiškimus, pasirašyti jo vardu prašymus, paraiškas bei visus kitus reikiamus dokumentus, už jį pasirašyti visus šiame įgaliojime nurodytus dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais (1 t., b. l. 8). Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog ginčo projektą į įmonės duomenų bazę įkėlė ieškovė dar iki įgaliojimo pasirašymo dienos; taip pat tai, kad prie ginčo projekto ieškovė dirbo tiek darbo valandomis, tiek po darbo (1 t., b. l. 99, 2 t., b. l. 78–111). Išrašas iš elektroninio pašto neringa78@gmail.com patvirtina, jog prie ginčo projekto dirbo ir darbuotoja, liudytoja apklausta N. K. (1 t., b.l. 100–101). Taip pat tam tikrus darbus, veiksmus atliko ir atsakovės direktorius (1 t., b.l. 102–104, 106–107, 109, 110, 113). 2016 m. spalio 31 d. projektavimo darbų atlikimo sutartis Nr. 20161002, sudaryta tarp atsakovės ir L. B., taip pat patvirtina, jog įmonė atliko tam tikrus darbus, susijusius su šio projekto rengimu (2 t., b. l. 117–119). Tai, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti patvirtina 2016 m. lapkričio 2 d. projektinės dokumentacijos priėmimo perdavimo aktas (2 t., b. l. 120), PVM sąskaita faktūra Nr. 20161002 (2 t., b. l. 121), 2016 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 122). Akivaizdu, jog prie P. U. techninio projekto dirbo ne tik ieškovė, bet ir atsakovės darbuotojai pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. išduotą įgaliojimą. Įgaliojimas buvo panaikintas tik 2017 m. sausio 3 d. (2 t., b. l. 116).

CK 6.756 straipsnio 1 dalies numato, jog pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 straipsnio 2 dalies). CK 6.758 straipsnio 1 dalis numato, jog pavedimo sutartis gali būti atlygintinė ir neatlygintinė.

Šiuo atveju teismas nesprendžia ir nenustatinėja aplinkybių ar šalys buvo susitarę pagal įgaliojimą atlikti veiksmus atlygintinai ar neatlygintinai, jeigu atlygintinai, tai kokio dydžio atlyginimą privalo sumokėti įgaliotas asmuo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju drausminė nuobauda buvo skirta už tai, kad ieškovė iš įmonės duomenų bazės ištrynė P. U. techninį projektą, todėl svarbu yra nustatyti tai, ar šių veiksmų atlikimą (projekto ištrynimą) atsakovė pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Kaip minėta sprendimo 17 punkte, ieškovė neginčijo, kad ištrynė P. U. techninį projektą iš įmonės duomenų bazės. Darbo tvarkos taisyklių 96.3 punkte (2 t., b. l. 139–156) numatyta, jog darbuotojams draudžiama naikinti dokumentus, negavus darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo. Darbo tvarkos taisyklių 148.16 punkte numatyta, jog darbo drausmės pažeidimu yra laikomas šių darbo tvarkos taisyklių nesilaikymas. Tai, kas yra laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu yra reglamentuota Darbo tvarkos taisyklių 149 punkte. Šiuo atveju nustatyta, jog ieškovė, ištrindama projektą iš įmonės duomenų bazės, pažeidė Darbo tvarkos taisykles, jų 96.3 punktą (ištrynė P. U. techninį projektą, negavusi darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo). Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė, ištrindama P. U. techninį projektą iš įmonės duomenų bazės, neatliko veiksmų, turinčių vagystės ar turto pasisavinimo požymių. Kaip pripažino atsakovės direktorius ir nurodė liudytoja apklausta N. K., ištrintą ieškovės projektą įmonė atkūrė ir turi savo duomenų bazėje. Taigi, nenustatyta, kad ieškovė, ištrindama P. U. techninį projektą, būtų padariusi žalą įmonei. Ta aplinkybė, kad įgaliotinis P. U. vengia atsiskaityti, nelaikytina žala įmonei. Kaip minėta aukščiau, šalis (atsakovę ir ieškovės tėvą P. U.) galimai siejo sutartiniai santykiai ir šioje byloje teismas nenustatinėja, kokius konkrečius veiksmus pagal įgaliojimą įmonė atliko, ar atliko visus darbų suderinimo akte (1 t., b. l. 13–14) nurodytus darbus, ar ne, ar tarp šalių sudaryta pavedimo sutartis buvo atlygintinė ar neatlygintinė, jeigu atlygintinė, tai kokio dydžio atlygį turi sumokėti įgaliotinis, nes tai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Esant ginčui tarp šalių, šie klausimai turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje.

Kaip minėta sprendimo 20 punkte, nenustatyta, kad P. U. techninis projektas būtų ieškovės negrįžtamai pasisavintas ir atsakovė būtent dėl to būtų patyrusi žalą. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė, netinkamai vykdydama savo darbines pareigas, padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau jų nepakanka konstatuoti, kad jos atliktuose veiksmuose yra vagystės ar turto pasisavinimo požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad ieškovės atleidimas remiantis DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktu yra nepagrįstas, todėl šis pagrindas šalintinas iš 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos A. U. skyrimo“. Tačiau ši išvada nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iš darbo buvo atleisti neteisėtai ir tenkinti ieškinį, nes, kaip minėta aukščiau, ieškovės veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas kitu įstatyme numatytu pagrindu – DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra. Ieškovės reikalavimas dėl jai skirtos nuobaudos panaikinimo, o taip pat su tuo susiję išvestiniai reikalavimai, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylos medžiagos viešumo

Atsakovės direktorius ir atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu prašė pripažinti bylos medžiagą nevieša, siekiant užtikrinti direktoriaus privataus gyvenimo slaptumą. Ieškovės atstovas advokatas nurodė, jog šioje byloje galėtų būti pripažinta nevieša tik dalis medžiagos, t. y. ieškovės ir atsakovės direktoriaus susirašinėjimai.

Teismas, siekiant apsaugosi žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo slaptumą, sprendžia pripažinti nevieša šią bylos medžiagą: iš elektroninių pokalbių programos „Viber“ pateiktą ieškovės ir atsakovės direktoriaus susirašinėjimą (2 t., b. l. 15–69) (CPK 10 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju ieškinį atmetus, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjojo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokato tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų teismas sprendžia, jog ne visos išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla. Su nagrinėjama byla nesusiję šios išlaidos: 2017-02-23 prašymo parengimas KMS Miesto planavimo ir architektūros skyriui neišduoti U. statybą leidžiančio dokumento (43,56 Eur su PVM) (1 t., b. l. 159). 2017 m. kovo 2 d. prašymo priimti atliktus darbus parengimas (50,82 Eur su PVM). 2017 m. kovo 14 d. prašymo rengimas ir siutinamas KMS Miesto planavimo ir architektūros skyriui (108,90 Eur su PVM). KMS Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017-03-20 atsakymo analizė ir konsultacijos (14,52 Eur su PVM). Kompensacija už pašto siuntas (2,42 Eur su PVM) (3 t., b. l. 2). Viso 222,64 Eur. Su bylos nagrinėjimu yra susiję 5079,58 Eur (5302,22 Eur – 222,64 Eur) atstovavimo išlaidų.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ sprendžia prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti ir priteisti iš ieškovės atsakovei 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Iš atsakovės UAB „PK Projektavimo biuras“ 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos A. U. skyrimo“ išbraukti 2 pastraipą ir panaikinti DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Pripažinti nevieša bylos medžiagos dalimi ieškovės A. U. pateiktą susirašinėjimą iš elektroninių pokalbių programos „Viber“.

Priteisti iš ieškovės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „PK projektavimo biuras“, juridinio asmens kodas 300966547, 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.