Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui N. V. dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo, trečiasis asmuo I. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų: sąskaitos išrašą ir duomenis iš portalo e.sveikata. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo, rungtyniškumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos su atsiliepimu į apeliacinį skundą naujai pateiktus įrodymus. Ieškovė pagrindė naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę ir išimties dėl naujų įrodymų pateikimo ribojimo taikymo pagrindą; būtinybė pateikti naujus įrodymus kilo atsakovui neigiant tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų įrodytinumą.

8. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Ieškovė M. V. yra atsakovo N. V. ir trečiojo asmens I. Ž. dukra. (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete. Iš 2022 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. V19-56 nustatyta, kad ieškovė mokėsi šios gimnazijos IV c klasėje, dieniniame skyriuje; mokslo metų pabaigos data – 2023 m. rugpjūčio 31 d. Iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad 2023 m. vasario 16 d. jis buvo paguldytas į ligoninę po autoįvykio, iš ligoninės išrašytas 2023 m. kovo 14 d.; diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir kt.

9. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo paramą periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini), iki ieškovė užbaigs mokslo metus vidurinėje mokykloje, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pirmosios instancijos teismas patenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovei iš atsakovo paramą, mokant po 300 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini), iki ieškovė pabaigs mokytis (duomenys neskelbtini), tai yra iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai. Atsakovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taigi iš esmės neigia savo pareigą teikti pilnametei dukrai paramą.

10. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. liepos 9 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės ginčija paramos priteisimo faktą, mano, jog ieškovė pati galėtų pasirūpinti pajamomis savo poreikiams patenkinti, o priteista parama neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai ir ją iš esmės pablogina.

12. Kolegija, pasisakydama dėl ankstesniame nutarties punkte nurodytos atsakovo pozicijos pagrįstumo, pažymi, jog, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo mokinė, mokėsi mokykloje paskutinėje klasėje; nors ji ir yra darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, negali pati savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti. Akivaizdu, jog mokslo metų metu ieškovė neturi galimybės dirbti dėl įtempto mokslų gimnazijoje ir baigiamųjų egzaminų grafiko. Taigi ieškovė neturi objektyvių galimybių pati savęs išlaikyti, jos galimybės dirbti yra ribotos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, nors ieškovės pažymių vidurkis nėra aukštas, ieškovė deda pastangas jį pagerinti, naudojasi korepetitoriaus paslaugomis (šią aplinkybę pagrindžia apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, todėl, priešingai, nei teigia apeliantas, ji laikytina įrodyta), todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovė nesąžiningai vykdo pareigą mokytis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu objektyviai neturėjo galimybių laisvu nuo mokslų laiku užsidirbti pajamų ir pati save išlaikyti arba pasirūpinti nors dalies savo poreikių patenkinimu, nes jos pastangos buvo sutelktos į vidurinio išsilavinimo įgijimą; tai turi tiesioginę įtaką jos tolesnėms studijoms, galimybei įgyti profesiją, įsidarbinti ir gauti darbo pajamas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto, pajamų negauna. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog, siekiant padėti ieškovei įgyvendinti savo teisę siekti vidurinio išsilavinimo, jai būtina tėvų parama, kol ji baigs mokslus mokykloje.

13. Konstatavus paramos būtinumo faktą, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovė nededa jokių pastangų, kad galėtų pati save išsilaikyti ar bent jau iš dalies prisidėti prie savo išlaikymo, nors jau yra pilnametė ir pati atsakinga už save. Kaip jau nurodyta, ieškovės galimybės išlaikyti save yra ribotos dėl mokymosi mokykloje grafiko. Būtų neteisinga reikalauti, kad ieškovė, būdama moksleivė, laisvu nuo pamokų, namų darbų ir pasiruošimo egzaminams metu privalomai generuotų pajamas tam, kad save išlaikytų. Taip būtų paneigta ieškovės teisė į poilsio režimą. Visuotinai žinoma, kad mokymosi grafikas paskutinėje mokyklos klasėje yra įtemptas dėl privalomų baigiamųjų egzaminų. Pasiruošimas jiems yra svarbi baigiamoji mokymosi proceso stadija, nuo kurios didele dalimi priklauso mokinio galimybė siekti aukštojo išsilavinimo ir taip užsitikrinti geresnes materialines gyvenimo sąlygas. Kolegija nesutinka su besąlyginiu pareigos pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis perkėlimu pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Tai iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti vidurinio išsilavinimo apribojimą. Nustačius, jog vaikui būtina parama, taip pat turi būti įvertintos ir tėvų realios galimybės tokią paramą suteikti. Reikalavimas pilnamečiam mokykloje besimokančiam vaikui imtis neproporcingų priemonių, kad užsitikrintų pragyvenimui reikalingų lėšų, nors tėvai turi realias galimybes suteikti vaikui būtiną paramą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą.

14. Atsakovas nurodo, jog ieškovės banko sąskaitos išrašas liudija tai, kad ieškovė turi labai geras materialines gyvenimo sąlygas; esant tokiai situacijai, atsakovo teigimu, neteisinga ir neteisėta priteisti paramą ieškovei iš atsakovo, nes akivaizdu, jog pačiam atsakovui reikalinga didesnė parama nei ieškovei. Kolegija pabrėžia, jog banko sąskaitos išrašo duomenys, įvertinus tai, jog ieškovė nesugeneruoja jokių pajamų ir neturi jokio turto, nepatvirtina to, jog ieškovei nėra būtina materialinė atsakovo parama. Kolegija atsakovo akcentuojamų ieškovės išlaidų, perkant mėsainius, saldainius ar kavą kavinėse, nelaiko prabangos dalyku ir geros materialinės padėties įrodymu, kuris sudarytų pagrindą nuspręsti, jog ieškovei parama nėra būtina. Įvertinus banko sąskaitos išrašo duomenis matyti, jog ieškovė neabejotinai patiria išlaidų savo kasdieniams poreikiams patenkinti, tačiau į sąskaitą lėšas perveda daugiausia ieškovės mama. Atsakovas neneigia, jog jis neskiria dukrai jokios materialinės paramos.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas tinkamai neįvertino jo turtinės padėties. Kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas nurodė, jog svarbus aspektas yra ieškovės tėvų turtinė padėtis, ir įvertino bylos įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi. Teismas pažymėjo, jog atsakovas duomenų apie savo finansinę padėtį nepateikė, tačiau yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog negalėjo pateikti duomenų apie tai, ko nėra (jog nedirba ir neturi turto). Kolegija pabrėžia, jog iš esmės į bylą nepateikti jokie tinkamai įforminti rašytiniai įrodymai, susiję su atsakovo turtine padėtimi (duomenys iš oficialių įstaigų apie atsakovo turto sudėtį arba tai, jog jokio turto atsakovas neturi, apie statusą užsienyje ir oficialūs duomenys apie gaunamas pajamas ar išmokas (atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė keletą pažymų anglų kalba, tačiau, nepaisant teismo įpareigojimo, į lietuvių kalbą išverstos jos nebuvo)). Atsakovas pateikė duomenis, kad 2023 m. vasario 16 d. pateko į ligoninę po autoįvykio, paaiškino, kad buvo sulaužyti (duomenys neskelbtini), todėl yra nedarbingas. Pabrėžtina, jog iš teismui pateiktų medicinos dokumentų matyti, jog atsakovas iš ligoninės buvo išrašytas 2023 m. kovo 14 d.; nurodyta, jog atsakovas norėjo būti išrašytas namo, daugiadisciplininė komanda pripažino jį tam tinkamu; nurodyta pacientą toliau stebėti ortopedijos skyriuje 6 savaičių laikotarpiu. Kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys nepatvirtina, jog atsakovas dėl įvykio neteko darbingumo (viso ar jo dalies), taigi negali dirbti. Kita vertus, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovas paaiškino, kad oficialaus darbo neturi nuo 2012 metų, gyvena iš Airijos Respublikos jam teikiamos bedarbio pašalpos. Tačiau atsakydamas į advokato teismo posėdžio metu užduotus klausimus negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl negrįžo į Lietuvą ieškoti darbo. Nurodė, kad gerai nemoka užsienio kalbos, ir ši aplinkybė jam trukdė susirasti statybininko darbą, tačiau taip pat teigė, kad Airijos Respublikoje gyvenimo sąlygos jam buvo patogios ir ten liko gyventi. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja teisę pasirinkti gyvenimo būdą, tačiau kolegija pabrėžia, jog ši teisė turi būti įgyvendinta protingai ir sąžiningai, ir subjektyvus atsakovo pasirinkimas neatleidžia nuo pareigos remti paramos reikalingą vaiką.

16. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo turtinę padėtį pažymėjo, jog teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino, kad, 2015 m. ieškovei atstogaujant pas atsakovą Arijos Respublikoje, atsakovas į darbą vykdavo, dirbo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas oficialių duomenų apie darbo paieškas, nedarbo laikotarpį nepateikė, teismas nusprendė, kad atsakovas tikrosios savo materialinės padėties neatskleidė. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog trečiojo asmens paaiškinimai dėl atsakovo darbo yra šališki; teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, t. y. turi kitą nepilnametę dukrą, kurios išlaikymas (kadangi ji yra nepilnametė) yra prioritetinis, ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neatskleidė savo finansinės padėties; atsakovas pateikė savo turimą informaciją, paaiškinimus, kad yra bedarbis, tos aplinkybės bylos šalims yra gerai žinomos. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus ir iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl duomenų apie atsakovo turtinę padėtį neatskleidimo. Kaip jau minėta ankstesnėje nutarties dalyje, atsakovas iš esmės nepateikė jokių oficialių duomenų apie nedarbo laikotarpį, gaunamas pajamas (išmokas). Atsakovas teigia, jog negali įrodyti to, ko nėra, tačiau manytina, jog atsakovo statusas Airijos Respublikoje turėtų būti įformintas tam tikrų įstaigų sprendimais, tačiau jokios tinkamo turinio ir formos institucinės pažymos teismui nepateiktos, taip pat nepateikti duomenys apie turto sudėtį, banko sąskaitos išrašai, iš kurių būtų galima nustatyti įplaukų ir išlaidų santykį, ir pan. Oficialių duomenų apie kitus išlaikytinius taip pat nepateikta.

17. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors į autoįvykį pateko 2023 m. vasario 16 d., atsakovas materialinės paramos ieškovei neteikė ir iki to momento, nors ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovu kalbėjo, jog jai yra būtina materialinė parama, iki ji baigs vidurinę mokyklą. Šių aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad atsakovas vengia teikti materialinę paramą savo pilnametei dukrai, nors tokias galimybes turėjo ir turi. Atsakovas apeliaciniame skunde neigia tai, jog dukra kalbėjo su juo apie paramą. Kolegijos vertinimu, konstatavus tai, jog ieškovei parama būtina, o atsakovas jos neteikia, aplinkybė, ar ieškovė kalbėjo su atsakovu apie paramą, ar ne, nėra teisiškai reikšminga nusprendžiant dėl paramos priteisimo.

18. Ieškovė ieškinyje detalizavo, kokie yra jos poreikiai ir kokio dydžio piniginės sumos tam yra reikalingos. Teismas nusprendė, jog ieškovei turtinė parama reikalinga mokslams gimnazijoje, jai reikalinga matematikos korepetitorių pagalba, lėšos įgyti vairuotojo pažymėjimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, materialinė parama taip pat yra būtina drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms apmokėti, taip pat mokyklinėms reikmėms, būstui ir kitoms būtinosioms reikmėms (pvz., susijusioms su sveikata). Pagal ieškovės skaičiavimus, jos mėnesio išlaidos sudaro 800 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė galėtų išvengti kai kurių neracionalių išlaidų arba jas sumažinti (pavyzdžiui, išlaidų greitajam maistui, kavai ar saldumynams).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės sveikatos problemas, poreikį nuolat tikrintis akis ir keisti akinių stiklus (ieškovė pateikė į bylą duomenis apie diagnozes, susijusias su regėjimu), su tuo susijusias išlaidas, konstatavo, jog ieškovės paramai per mėnesį turėtų pakakti, o atsakovas yra pajėgus teikti 300 Eur dydžio paramą; didesnių išlaidų poreikio ieškovė nepagrindė ir neįrodė. Ši suma, pirmosios instancijos teismo vertinimu, kartu su trečiojo asmens teikiama parama užtikrins bent minimalius būtiniausius ieškovės poreikius. Įvertinęs tai, kad ieškovei mokama 85,75 Eur išmoka vaikui, teismas nurodyto dydžio paramą laikė pagrįsta, proporcinga ieškovės poreikiams ir jos tėvų turtinei padėčiai. Kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytą paramos dydį laiko racionaliu ir proporcingu.

20. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, yra ne vyresnis nei 24 metų, jam reikalinga parama ir kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, išlaikymo dydžiui nustatyti taikytini tie patys kriterijai kaip ir bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose (CK 3.192ˡ straipsnio 3, 4 dalys, 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali patenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis, atskaičius mokesčius, sudaro 633 Eur. Pabrėžtina, kad kasacinis teismas nurodė, jog, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, tačiau įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius privalu tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

22. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovė neturi turto, pajamų ir išmokų negauna, patiria papildomų specifinių išlaidų (dėl regėjimo sutrikimo ir naudodamasi korepetitorių paslaugomis), ją išlaiko motina, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugoms, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl materialinės paramos ieškovei reikalingumo, būtinumo ir nustatė proporcingą priteistinos paramos dydį.

24. Atsakovas skunde kvestionuoja tiek pavienius ieškovės poreikius (susijusius su regėjimo problemomis ir korepetitorių pagalba (ankstesnėse nutarties dalyse jau aptarta, kad ieškovė pateikė šiuos poreikius pagrindžiančius įrodymus)), tiek apskritai kvestionuoja paramos būtinumą turtinės savo padėties aspektu.

25. Kolegijos vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su jo turtine padėtimi, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas turi galimybę teikti paramą pilnametei besimokančiai dukrai. Atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus. Jo teiginiai, jog po autoįvykio negali dirbti, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais; atsakovas nepateikė duomenų, kad tai turėtų įtakos jo darbingumui. Situacija, kai paramą teikia tik vienas iš tėvų, nors kito tėvo turtinė padėtis taip pat leidžia patenkinti dalį pilnamečio vaiko paramos poreikio, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Atsakovas privalo padėti ieškovei įgyvendinti jos teisę siekti išsilavinimo. Ieškovės siekis įgyti išsilavinimą be tėvų paramos būtų sunkiai įgyvendinamas, o byloje nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad atsakovas neturi realios galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai dukteriai. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi mokykloje, išlaikyti.

26. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovės poreikiai iš esmės pasikeitė nuo tada, kai jai buvo mokamas išlaikymas iki pilnametystės. Tačiau padaręs teisingą išvadą pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovo 300 Eur dydžio per mėnesį paramą, nors byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovei (kol ji buvo nepilnametė) mokėjo 110 Eur dydžio išlaikymą. Nustačius, jog ieškovės dabartiniai poreikiai, lyginant su jos poreikiais, kol ji buvo nepilnametė, nėra pasikeitę, teismas negalėjo priteisti iš atsakovo didesnės paramos, nei atsakovas mokėjo ieškovei, kol ji buvo nepilnametė. Pasisakydama dėl šio atsakovo argumento pagrįstumo, kolegija pažymi, jog dėl paramos pilnametei ieškovei reikalingumo ir jos dydžio buvo nuspręsta taikant aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje suformuotus kriterijus, taikytinus nusprendžiant dėl paramos priteisimo, be to, teismo sprendimas bylose dėl išlaikymo priteisimo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja, todėl iki pilnametystės teikto išlaikymo dydis nelaikytinas orientaciniu kriterijumi nusprendžiant dėl pilnamečiam asmeniui teiktinos paramos būtinumo, paramos dydžio ir pilnamečio asmens poreikių.

27. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

28. Atsakovas nurodo, jog akivaizdu, kad ieškovės motinos turtinė padėtis yra geresnė, taigi teismas negalėjo pareigos teikti paramą paskirstyti tarp ieškovės tėvų lygiomis dalimis. Kaip pirmosios instancijos teismui paaiškino trečiasis asmuo (ieškovės motina), ji turi 3 vaikus, visi mokosi mokykloje, šiuo metu į rankas gauna 1 100–1 200 Eur atlyginimą; nurodė, jog nuolatos jaučia skausmą, turi (duomenys neskelbtini), artimiausiu metu tvarkysis dokumentus dėl neįgalumo pašalpos (į bylą pateikti šiuos teiginius patvirtinantys dokumentai). Dėl atsakovo turtinės padėties buvo pasisakyta ankstesnėje nutarties dalyje. Kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovo nurodomos gaunamos mėnesio pajamos yra mažesnės nei trečiojo asmens, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo; kitų tam duomenų taip pat nenustatyta. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Be to, konstatavus, jog atsakovas pats tinkamai neatskleidė savo turtinės padėties, jo kritika dėl to, kad teismas neįvertino ieškovės motinos turtinės padėties, iškreipia rungtyniškumo principo esmę.

29. Atsakovo teigimu, teismas priteisė paramą iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., nors ieškovės mokslo metai tęsiasi iki 2023 m. birželio 30 d. Taigi teismas negalėjo priteisti išlaikymo ieškovei nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., taip pat nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Kolegija nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu. Ieškovės nurodytą mokslo metų pabaigos datą patvirtina pateikta oficiali mokyklos pažyma. Atsakovo argumentai dėl paramos ieškovei apimties jos teikimo laikotarpių aspektu laikytini nepagrįstais. Vien tai, kad kontaktinės pamokos ir egzaminai yra išdėstyti atitinkamais pusmečiais ir datomis, savaime nepanaikina ieškovės poreikių tuo laikotarpiu, kai pamokos ir egzaminai nebevyksta. Mokymosi mokykloje procesas yra tęstinio pobūdžio, į jį įeina tiek kontaktinės pamokos, tiek pasiruošimas pamokoms, egzaminams ir savarankiškas darbas, tiek moksleivių poilsio laikas, todėl nesutiktina, kad išlaikymas pilnametei ieškovei turėtų būti priteistas tik už laikotarpį, kai vyksta kontaktinės pamokos ir laikomi egzaminai. Ieškovės poreikiai išlieka nepriklausomai nuo atitinkamo mokymosi etapo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė paramą už visą mokymosi proceso laikotarpį.

30. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovo 300 Eur per mėnesį dydžio paramą, mokant periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), iki ieškovė baigs mokytis gimnazijoje, tai yra iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus kriterijus, reikšmingus nusprendžiant dėl paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo, tinkamai įvertino bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei parama būtina, o atsakovo turtinė padėtis leidžia patenkinti paramos poreikį.

31. Kolegijos vertinimu, iš atsakovo priteistas paramos dydis nelaikytinas pernelyg dideliu ir neproporcingu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, esminės žalos atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams nepadarys.

32. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

34. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas.

35. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ir ji buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinėje instancijoje sudaro 190 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, už antrinės teisinės pagalbos suteikimą iš atsakovo valstybei priteistinas 190 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. V. valstybei 190 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.