- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-401-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00650-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- O. B., V. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų O. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovams O. B., V. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims – valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir V. S. dėl neteisėtai statomos tvoros nugriovimo, namų valdos sklypo ribos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2016 m. birželio 21 d. pateikė teismui ieškinį bei 2018 m. sausio 27 d. papildomą ieškinį atsakovams O. B., V. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neteisėtai statomos tvoros nugriovimo, namų valdos sklypo ribos nustatymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovai O. B., V. B. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepimu su ieškinio reikalavimu dėl žemės sklypo ribos nustatymo nesutiko, dėl kitų reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.
3. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. nutartimis bylą sustabdė, iki įsiteisės sprendimas kitoje civilinėje byloje, kuri tiesiogiai susijusi su šios bylos dalyku. 2020 m. lapkričio 3 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.
Šalies argumentai
4. Ieškovės 2020 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo. Ieškovė taip pat prašė grąžinti jai 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio bei atsakovų Onos ir V. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
5. Ieškovė nurodė, kad turėjo pagrindą kreiptis į teismą teisminės gynybos, savo procesinėmis teisėmis ji nepiktnaudžiavo. Ieškinio teikimą lėmė būtent atsakovų veiksmai. Atsakovai O. B. ir V. B. (ieškovės kaimynai), esant ginčui dėl sklypo ribos, neturėdami kaimyninio sklypo teisėtų naudotojų sutikimo, ant sklypo ribos (ir už jos) pastatė tvorą, šiuos veiksmus tęsė ir gavę teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo draudžiami šie veiksmai. Atsakovai nepripažino ieškovės teisės į visą jos naudojamą sklypą, tačiau tokia jos teisė buvo teismine tvarka apginta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-970/2020, t. y. ieškovei buvo pripažinta teisė įsigyti visą jos naudojamą namų valdos sklypą (projektinis dydis 0,26 ha), kuris ribojasi su atsakovų B. sklypu. Tuo patvirtinama ieškovės teisė reikšti ieškinį dėl atsakovų statomos tvoros. Kad atsakovams buvo neteisingai nustatyta sklypo riba su ieškove, patvirtinta NŽT pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovų tvora faktiškai ilgesnė 3,59 m nei pirminiuose dokumentuose. Taigi būtent atsakovų neteisėti veiksmai sudarė ieškovei pagrindą teikti ieškinį, ginti savo teises, atsakovai bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl savo neteisėtų veiksmų - negavo teisėtų kaimyninio sklypo naudotojų sutikimo įrengti tvorą ant sklypo ribos ir už jos. Atsisakymą nuo ieškinio lemia ir tai, kad pažeistų teisių teisminė gynyba, kaip parodė procesas kitoje byloje (Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų civilinėje byloje Nr. 2-79-970/2020) trunka neproporcingai ilgą laiką, kas didina procesines išlaidas. Nacionalinė žemės tarnyba šiuo metu pripažįsta ieškovės teisę į jos valdomą namų valdos sklypą, rengiami dokumentai dėl žemės pirkimo, todėl įvertinus visas aplinkybes, yra priimtiniau atsisakyti ieškinio ir nutraukti bylą.
6. Atsakovai O. B. ir V. B. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 805 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsakovai nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės teikti ieškinį, nes nebuvo teisėta žemės sklypo savininkė ir 0,15 ha namų žemės sklypo plotas neatitinka žemės sklypo sąvokos, nes nėra suformuotas. Ieškovė teisėta žemės sklypo savininke tapo tik nuo 2020 m. kovo 10 d., priimtu teismo sprendimu. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui ieškovė atsiėmė ieškinį, t. y., supratusi, kad jos ieškinys pareikštas atsakovams yra nepagrįstas. 2020 m. lapkričio 16 d. buvo atlikti ieškovei priklausysiančio sklypo kadastriniai matavimai. Taigi ieškovė reikšdama ieškinį atsakovų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes ieškovei buvo žinoma, kad ji nėra teisėta žemės sklypo savininkė, vadovavosi UAB „Laukodeta“ parengtu planu, kuris negalioja, dėl to atsakovai gindamiesi nuo neteisėtų ir nesąžiningų ieškovės veiksmų patyrė bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi priėmė ieškovės V. S. ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-15-308/2020 nutraukė, grąžino ieškovei 92,25 Eur žyminį mokestį.
9. Teismas nurodė, kad kitos bylos šalys tam neprieštarauja ieškovės ieškinio atsisakymui, atsisakymas ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jį priėmė, bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
10. Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžino 75 procentus pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (123,00 Eur x 75 proc. : 100 proc.(123x 0,75) = 92,25 Eur).
11. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad atsakovai O. B. ir V. B. (ieškovės kaimynai), esant ginčui dėl sklypo ribos, neturėdami kaimyninio sklypo teisėtų naudotojų sutikimo, ant sklypo ribos (ir už jos) pastatė tvorą, šiuos veiksmus tęsė ir gavę teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo draudžiami šie veiksmai, kadangi atsakovai nepripažino ieškovės teisės į visą jos naudojamą sklypą, todėl savo teisę ieškovė turėjo ginti teismine tvarka. Teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-970/2020 ieškovei buvo pripažinta teisė įsigyti visą jos naudojamą namų valdos sklypą (projektinis dydis 0,26 ha), kuris ribojasi su atsakovų B. sklypu, todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą teisminės gynybos (turėjo teisę reikšti ieškinį dėl atsakovų statomos tvoros), savo procesinėmis teisėmis ieškovė nepiktnaudžiavo, ieškinio teikimą teismui lėmė būtent atsakovų veiksmai.
12. Teismas atsižvelgė ir į kasacinio teismo išaiškinimą, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovai O. B. ir V. B. prašo jų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kadangi ieškovė teisėta žemės sklypo savininke tapo tik 2020 m. kovo 10 d. priimto teismo sprendimo pagrindu, tik 2020 m. lapkričio 16 d. buvo atlikti ieškovei priklausysiančio sklypo kadastriniai matavimai, todėl ieškovė 2016 m. nebūdama žemės sklypo savininke bei nesant žemės sklypo planui neturėjo teisės pateikti teismui ieškinį dėl atsakovų statomos tvoros.
1.2. Ieškovė reikšdama ieškinį atsakovų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes jai buvo žinoma, kad ji nėra teisėta žemės sklypo savininkė, vadovavosi UAB „Laukodeta“ parengtu planu, kuris negalioja, dėl to atsakovė gindamasi nuo neteisėtų ir nesąžiningų ieškovės veiksmų patyrė nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. S. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad teismo išvada, jog neteisėti atsakovų O. ir V. B. veiksmai lėmė tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą ginti savo teises, yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai byla nutraukiama ieškovei atsisakius ieškinio.
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2016 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, t. y. atsakovų (kaimyninio žemės sklypo savininkų) O. B. ir V. B. neteisėtai statomos tvoros nugriovimo, namų valdos sklypo ribos nustatymo. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindinis nesutikimo argumentas – ieškovė neturi teisės teikti tokio ieškinio, nes ieškovė nėra jos naudojamos namų valdos savininkė, ieškovės naudojamo namų valdos žemės sklypo ribos nėra nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Teismo 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. nutartimis byla buvo sustabdyta, iki įsiteisės sprendimas kitoje civilinėje byloje, kuri tiesiogiai susijusi su šios bylos dalyku (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-970/2020 tenkino ieškovės V. S. ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo išduoti sutikimą pripažinimo neteisėtu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto panaikinimo ir ieškovės teisės į namų valdos žemės sklypą pripažinimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 30 d. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujino. Ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui ieškinio atsisakymą, kuriuo prašė priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti, atsakovų O. B. ir V. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi ieškovės prašymą tenkino, teismas ieškovės ieškinio pateikimą nevertintino kaip nesąžiningą elgesį CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu. Atsakovai O. B. ir V. B. nesutinka su teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei joje teismo padarytomis išvadomis.
19. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
20. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipėsi į teismą su ieškiniu siekdama apginti, ieškovės nuomone, savo, kaip žemės sklypo naudotojos, pažeistas teises. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Taigi ieškovė būdama žemės sklypo naudotoja, įvertinusi atsakovų veiksmus statant tvorą ir reikšdama ieškinį atsakovams, pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise. Tinkamas naudojimasis įstatymo suteikta teise nesudaro pagrindo šalies elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio teikimą teismui lėmė būtent atsakovų veiksmai. Atsakovai nepripažino ieškovės teisės į visą jos naudojamą žemės sklypą, taip nesutikdami su ieškiniu ir nepripažindami ieškovės teisės reikšti ieškinį, tačiau įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-970/2020 ieškovei pripažinta teisė įsigyti visą jos naudojamą namų valdos sklypą, kuris ribojasi su atsakovų sklypu. Taigi ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą teisminės gynybos.
22. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ieškovės procesinį elgesį – ieškinio pateikimą vertinti kaip nesąžiningą CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais; ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepiktnaudžiavo procesu, atsakovai, gindami savo interesus, teikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, taip pat naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis teismo posėdžiuose, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad bylos eiga keitėsi dėl atsakovų veiksmų. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį ir, ieškovei atsisakius ieškinio, atsižvelgdamas į teismų praktiką, pagrįstai netenkino atsakovų prašymo priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiama teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.