Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-26 · Administracinė byla Nr. I3-2650-320/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-26
Bylos Nr.
I3-2650-320/2024
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-034488-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Giedrė Kairienė, Erminijus Baziulis, Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriui
Trečiasis asmuo
G. M., Palangos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-2650-320/2024Teisminio proceso Nr. 3-63-3-034488-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 5.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 26 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir M. B.) teismui paduotu skundu (b.l.1-3, t.1) prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir NŽT) Palangos skyriaus 2022 spalio 19 d. raštą Nr.16SD-1910-(14.16.136 E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr.ZSFP-93398 ((duomenys neskelbtini))“ (toliau- ir Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 16 d. raštą Nr.ISS-1666-(5.59 E.) „Dėl jūsų skundo“ (toliau- ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Palangos skyrių suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis jam ir G. M. lygiomis dalimis po 1/3 dalį priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisė į šiuos statinius jiems pripažinta Plungės apylinkės teismo 2021-02-24 sprendimu. Nurodė, kad NŽT Palangos skyriui jis pateikė prašymą suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengimo tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenyse įrašytąją tiesioginę paskirtį (toliau- ir Projektas). NŽT Palangos skyrius atsisakė derinti Projektą, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypai yra nenaudojami, sklypuose yra pamatai, naudojamų statinių nėra, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą už žemės sklypų išpirkimą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais bei nebuvo pateiktas Palangos skyriaus vedėjo 2021-07-05 įsakymas. Vedėjo įsakymas vėliau buvo pateiktas, pinigų mokėjimas pagal tuo metu galiojusius įstatymus už 0,3 ha bendro ploto žemės sklypus buvo atliktas. Atsisakyme išduoti sutikimą nenurodyta rimtų teisinių argumentų, draudžiančių ar ribojančių duoti sutikimą suderinti projektą.

Nurodė, kad gyvenamųjų namų statyba buvo pradėta 1991 metais, gavus statybos leidimą pagal tuo metu statybą reglamentuojančius teisės aktus. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-902-83/2012 buvo nustatytas faktas, kad jis ir G. M. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į du namus: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-413- 588/2021 buvo nustatytas faktas, kad jis, B. B. ir G. M. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į kitus du namus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad įregistravus nuosavybės teisę į nurodytus statinius, prie dviejų anksčiau įgytų žemės sklypų buvo suformuotas žemės sklypas, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis bei jiems suteikti adresai. Adresai buvo suteikti ir žemės sklypams, kuriuose yra namai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo pradėta žemės sklypų formavimo procedūra. Teigė, kad atsisakydamas derinti projektą, atsakovas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes nesuderinus projekto, jis negali atlikti būtinų tolimesnių veiksmų vykdant teisėtą statybą.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT Palangos skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b.l.35-39, t.1) nurodė, kad NŽT Palangos skyrius 2022 m. liepos 25 d. pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai raštą Nr. 16SD-1293-(14.16.136 E.)„Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-93398 ((duomenys neskelbtini))“, kuriuo buvo atsisakyta suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius pagal pateiktą prašymą suderinti Projektą. Dėl šio rašto pareiškėjas pateikė skundą NŽT direktoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo nustatyta tvarka. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, 2022 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 1SS-1319-(5.59 E.) „Dėl Jūsų skundo“ nurodyta, kad žemės sklypai prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neturėtų būti formuojami, todėl NŽT Palangos skyrius teisėtai atsisakė derinti Projektą.

Nurodė, kad NŽT Palangos skyrius pakartotinai Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė 2022 m. spalio 19 d. raštą Nr. 16SD-1910-(14.16.136 E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-93398 ((duomenys neskelbtini))”, kuriuo buvo atsisakyta suderinti to paties Projekto sprendinius. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. spalio 20 d. skundą dėl NŽT Palangos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. rašto, NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 1SS-1666-(5.59 E.) „Dėl jūsų skundo“, be kita ko, pareiškėją informavo, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui pateiktame rašte išdėstytų argumentų NŽT nuomonė nepasikeitė bei pažymėjo, kad pakartotinai teikiant derinti Projektą, nebuvo pateikta naujos informacijos ar duomenų ir dokumentų, pagrįstai atsisakė jį suderinti.

Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas pastatas-gyvenamasis namas, kurio būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 9 proc., bendras plotas – 0,00 kv. m; adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas pastatas-gyvenamasis namas, kurio būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 9 proc., bendras plotas – 0,00 kv. m (toliau – ir Statiniai). Atsakovas vadovavosi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau- ir Projektų rengimo taisyklės), 2.4 papunkčiu, 44 ir 46 punktais bei pažymėjo, kad valstybinė žemė, esanti po privatiems asmenims priklausančiais statiniais, formuojama tam, kad ateityje toks žemės sklypas galėtų būti parduotas ar išnuomotas statinio savininkui. Taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas) 9, 10 straipsnių, 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto ir 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 ir 28 punktais. Citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką (2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018), 2018 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

Teigė, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu NŽT Palangos skyriaus specialistai nustatė, jog žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra įrengti pamatai, naujai formuojami žemės sklypai nėra naudojami, teritorija apaugusi žole. Padaryta išvada, jog formuojami žemės sklypai prie pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra naudojami šiems pastatams eksploatuoti, žemės sklypuose nėra vykdoma veikla, susijusi su pastatų, kurių baigtumas 9 proc., naudojimu. Nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo ar nuomos be aukciono, turi būti nustatyta, ar statinys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį. Vertino, kad vadovaujantis skunde išdėstytais argumentais, žemės sklypai ginčo statiniams eksploatuoti neturėtų būti formuojami, nes nėra teisinio pagrindo tokius žemės sklypus nuomoti ar parduoti. Teigė, kad skundžiami raštai neprieštarauja teisės aktams, juos priimant nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus, sprendimus priėmė kompetentingas subjektas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime (b.l.61, t.1) nurodė, kad atsakovo sprendimai trukdo teisėtai įgyvendinti pareiškėjo ir jos teises, nes siekiant teisėtai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais, jie turi atlikti būtinus veiksmus ir įvykdyti jiems keliamus reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau- ir Administracija) pareiškėjo skundą prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime (b.l. 108-109, t.1) nurodė, kad būtent NŽT organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą. Administracija rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią vertinant, ar žemės sklypas gali būti formuojamas Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo faktas, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl svarbu įvertinti, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas M. B. Palangos miesto savivaldybės administracijai 2021 m. birželio 17 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus 0,1295 ha plote (duomenys neskelbtini) (b.l.113, t.1). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-06-29 įsakymu Nr. A1-895 priimtas sprendimas organizuoti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; projekto tikslas- suformuoti žemės sklypus esamiems pastatams ekslpoatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (b.l. 114, t.1). Parengtas Projektas buvo keletą kartų teikiamas derinimui suinteresuotoms institucijoms (NŽT Palangos skyriui 2022-07-25, Palangos miesto savivadybei 2021-01-14, 2021-12-08 bei 2022-05-11, Valstybinei miškų tarnybai 2022-07 mėn. atsisakius derinti Projektą, jis pataisytas buvo teikiamas derinti iš naujo, b.l.158-181, t.1, b.l.109-110, t.2).

Paskutinį kartą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyrius derinti Projektą atsisakė 2022 spalio 19 d. raštu Nr.16SD-1910-(14.16.136 E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-93398 ((duomenys neskelbtini))“ (b.l.51-53). Atsakovas Sprendimą grindė Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau- ir Taisyklės) 2.1, 2.2, 2.4 punktais, konstatuodamas, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą statinių, prie kurių siekiama suformuoti žemės sklypus baigtumas yra tik 9 procentai; NŽT Palangos skyriui 2022-07-21 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad nesuformuoti valstybiniai žemės sklypai nenaudojami, sklypuose yra tik pamatai, naudojamų statinių nėra, kai tuo tarpu žemės sklypo nuoma/pardavimas be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir ekploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Be to, Sprendime nurodė, kad negali būti taikomas ir Taisyklių 2.3 punktas, nes nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą. Taip pat nurodė klaidą Aiškinamojo rašto dalyje „Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pagrindas“, kurioje pagrindu nurodytas Palangos skyriaus vedėjo įsakymas 2021-07-05 Nr.SFP-6886-(14.16.36.), kai tokio Palangos skyriaus vedėjo įsakymo nėra priimto.

Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas jį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė NŽT. NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr.1SS-1666-(5.59 E.) konstatavo, jog NŽT Palangos skyrius Sprendimu teisėtai atsisakė derinti Projektą (b.l.12-15, t.1). NŽT rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatomis, Taisyklių 3, 28 punktais ir sprendė, kad žemės sklypas gali būti formuojamas tik prie nuosavybės teise valdomų statinių ar įrenginių ir tik tuo atveju, kai statinys ar įrenginys naudojamas (eksploatuojamas) bei yra tokios būklės, kad jį būtų galima eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre. Remdamasi faktinių duomenų patikrinimo vietoje nustatytomis aplinkybėmis, darė išvadą, kad naujai formuojami žemės sklypai nėra naudojami juose esantiems pastatams eksploatuoti; žemės sklypuose nėra vykdoma veikla, susijusi su pastatų, kurių baigtumas 9 proc., naudojimu.

Nesutikdamas su Sprendimu, NŽT sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimą panaiko ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju Projektas rengiamas tikslu suformuoti valstybinės žemės sklypus po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais Statiniais, siekiant šiuos žemės sklypus ne aukciono tvarka įsigyti nuosavybėn ar juos išsinuomoti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienai galiojusi redakcija nuo 2022-07-01 iki 2022-12-01) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). <...>. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 (toliau- ir Nutarimas) 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Nutarimo 2.4 punktas numato, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Taisyklių 3 punkte detalizuota, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Taisyklių 28 punkte įtvirtinta, kad vadovaujantis Taisyklėmis, išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose papunkčiuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o 40 straipsnio 5 dalis numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:

1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai;

2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;

3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;

4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto, reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513.

Nagrinėjamu atveju sprendimas organizuoti Projekto rengimą priimtas iki 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 3D-395/D1-187 įsigaliojimo, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytina Projektų rengimo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2020-02-01 iki 2022-06-17.

Projektų rengimo taisyklių 2.4 punkte pakartota Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Projektų rengimo taisyklių 62 punkte įtvirtinta, kad organizatorius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, išskyrus atvejus, kai visa projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo. Pagal Projektų rengimo taisyklių 16 punktą projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo Projekto derinimo procedūroje.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono nuomotis ar įsigyti valstybinės žemės sklypą yra tai, jog žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais naudojamais statiniais. Tai reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti ar nuomotis konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti ar išnuomoti. Be to, pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą gali būti išnuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, kuris yra būtinas sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, t. y. jame nustatyta sąlyga, kad žemės sklype esantys statiniai turi būti naudojami (eksploatuojami) pagal jų tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje nustatyta, kad statinio paskirtis yra viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio naudojimas yra esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti. Tai yra statinys pripažįstamas naudojamu, kai yra sukurtas laikantis esminių statinių reikalavimų ir yra naudojamas statinio naudotojo poreikiams tenkinti.

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad statiniui ir jame planuojamai (atliekamai) veiklai, visų pirma, yra keliamas teisėtumo reikalavimas, tai yra reikalaujama, kad statinio sukūrimas ir jo naudojimas (eksploatavimas) atitiktų teisės aktų reikalavimus, taikomus atitinkamo pobūdžio statiniams. Todėl, tais atvejais, kai statinys yra sukurtas neteisėtai, ar jo naudojimas (eksploatavimas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, arba kai statinys nėra naudojamas pagal paskirtį statinio naudotojo poreikiams tenkinti, toks statinio statusas neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o tuo pačiu šio teisinio santykio subjektams nesukuria atitinkamų subjektinių teisių ir pareigų (fiziniam arba juridiniam asmeniui teisės įsigyti ar nuomotis konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybei pareigos šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti ar išnuomoti).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia įsigyti ar nuomotis žemės sklypus, kuriuose yra tik gyvenamųjų namų pamatai (unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), sudarantys tik 9 procentus gyvenamojo namo baigtumo (b.l. 46-47, t.1). Nors šie statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nustatyta jų naudojimo paskirtis- gyvenamoji, šis faktas niekaip nepatvirtina, kad minėtieji statiniai yra faktiškai naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą jų paskirtį. Akivaizdu, jog statinio pamatai negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre paskirtį – žmonėms gyventi, t. y. negali būti naudojami statinio naudotojo (šiuo atveju- pareiškėjo kaip Statinių savininko) poreikiams tenkinti. Tai patvirtina ir NŽT Palangos skyriaus surašytas 2022 m. liepos 21 d. Faktinių duomenų pattikrinimo vietoje aktas Nr.FD-2480-(14.16.140.), kuriame konstatuota, jog žemės sklypai yra nenaudojami, apaugę žole; sklypuose yra tik pamatai, naudojamų statinių nėra (b.l. 40-43).

Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo atveju nėra prielaidų, numatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto dispozicijose, kurios sudarytų pagrindą atsirasti pareiškėjo subjektinei teisei – be aukciono nuomotis ar įsigyti žemės sklypus. Tai savo ruožtu lemia, kad šiuo atveju nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus, tarp jų- ir parengti Projektą, reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

Iš ginčijamų administracinių aktų turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimti šie administraciniai aktai, juose yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami viešojo administravimo subjekto sprendimai, nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi priimdami sprendimus, išsamiai ir argumentuotai išdėstyti motyvai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas bei NŽT Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmėsį į tai, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, be kitų motyvų, rėmėsi ir Taisyklių 2.3 punktu, pažymėdamas, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių įmokų sumokėjimą. Taisyklių 2.3 punktas nustato, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši teisės norma reglamentuoja sąlygas, kai be aukciono siekiama nuosavybėn įsigyti šios teisės normos nustatyta tvarka suteiktus sklypus gyvenamiesiems namams statyti, t. y. suformuotus sklypus, juose dar nesant jokių statinių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia suformuoti žemės sklypus prie jų nuosavybėje esančių statinių (Taisyklių 2.4 punkte numatytu atveju), ir tuo tikslu rengia Projektą. Teismas laiko, kad Taisyklių 2.3 punktas ginčo situacijoje nėra taikytinas, jo nurodymas Sprendime yra perteklinis motyvas, tačiau vien jo nurodymas Sprendime nedaro Sprendimo neteisėtu. Sprendimas tinkamai pagrįstas kitomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Be to, šis netikslumas buvo ištaisytas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtame administraciniame akte- NŽT sprendime, kuriame buvo patikslintas Sprendimo teisinis pagrindas.

Dėl nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad Sprendimu ir NŽT sprendimu buvo pagrįstai atsisakyta derinti Projektą. Sprendimas ir NŽT sprendimas laikytini teisėtais ir pagrįstais, jų naikinti teismas neturi pagrindo. Nenustačius pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą- įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Erminijus BaziulisGiedrė KairienėIrena Varžinskienė