Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei L. R.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi ir papildomai nurodė, kad atsakovas šeima nesirūpino, vykdė nusikalstamas veikas, slapstosi, todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

4. (duomenys neskelbtini) teismui pateiktoje išvadoje nurodyta, kad skyriui, V. Š. šeima žinoma nuo (duomenys neskelbtini) metų, dėl socialinių įgūdžių stokos, netinkamos vaikų priežiūros (gaunamų išmokų už vaikus naudojimas ne pagal paskirtį ir kt.) ir žalingo alkoholio vartojimo. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. V. Š. ir R. Š. šeima Skyriui žinoma nuo (duomenys neskelbtini) m., dėl gautų pranešimų apie galimus mažamečių L. Š. ir E. Š., teisių pažeidimus. Per laikotarpį, nuo 2021 m. iki 2023 m., Skyriuje gauta 5 pranešimai, apie galimus mažamečių L. Š. ir E. Š., teisių pažeidimus, iš kurių 2 kartus nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai, 1 kartą nustatytas galima smurtas mažametės E. Š. atžvilgiu. 1 kartą nustatytas galimas smurtas ir galimi nesmurtiniai mažamečių E. Š. ir L. Š. teisių pažeidimai iš mažamečio A. N. (V. Š. sūnus iš pirmos santuokos) gautas raštiškas pranešimas/pagalbos prašymas, kuriame vaikas nurodo šeimoje patiriantis smurtą, dėl ko jam kyla suicidinės mintys)) ir 1 kartą vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Todėl 4 kartus atliktas vaikų situacijos vertinimas, iš kurių 1 kartą nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikį ((duomenys neskelbtini)) ir 3 kartus nustatytas apsaugos vaikams poreikis. (duomenys neskelbtini) Šilutės socialinių paslaugų centro duomenimis, pagrindinės V. ir R. Š. problemos - žalingas alkoholio ir narkotiniu medžiagų vartojimas, tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka, nepriteklius. Taip pat patvirtintas galimai prieš vaikus naudojamas fizinis ir psichologinis (grasinimai/bauginimai neprasitarti apie įvykius šeimoje) smurtas bei nurodyti konkretūs atvejai ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, Skyrius pakartotinai kreipėsi į Tauragės AVPK Šilutės PK dėl galimai naudojamo smurto mažamečių vaikų: A. N., D. S., D. S., E. Š. atžvilgiu ((duomenys neskelbtini)). Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Skyriaus prašymas patenkintas. Atsižvelgiant į tai, Šilutės savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), mažametėms E. Š. ir L. Š. nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiasi iki šiol. Pažymi, kad V. Š. ir R. Š. šeimoje augo dar 5, V. Š., vaikai, kuriems taip pat yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Dėl vieno iš minėtų vaikų, Skyrius (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Teismą dėl neterminuoto motinos V. Š. valdžios apribojimo. Skyrius informuoja Teismą, jog nagrinėjamo klausimo kontekste nėra objektyvaus pagrindo pasisakyti dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo dydžio priteisimo pagal ieškovės V. Š. ieškinyje pateiktus prašymus.

5. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo klausimai nesprendžiami, kadangi nuo šių metų ((duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) mėnesio vaikai negyvena kartu, o dėl tolimesnės jų ateities klausimas nėra dar išspręstas.

6. Atsakovas R. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti bei apie teismo posėdį atsakovui pranešta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. Š. ir atsakovas R. Š. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nurodydama, kad atsakovas nesilaikė sutuoktinio pareigų, buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimo bausme, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn. buvo pabėgęs iš įkalinimo įstaigos ir slapstėsi.

9. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos: sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

10. Ieškovė ieškinyje bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus ir yra įkalinimo įstaigoje. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje iš viso teistas 13 kartų. Po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) teistas 3 kartus. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę iš kurios buvo pasišalinęs ((duomenys neskelbtini) pažyma). Sodra duomenimis atsakovas nedirba, pajamų negauna, neprisideda prie šeimos išlaikymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškovės, kaip sutuoktinės kaltę, dėl šalių santuokos nutraukimo (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Tokiu atveju ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir pateiktų duomenų pagrindu, taip pat paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas šeimos neremia nei moraliai, nei materialiai ir jų santuokinių ryšių išsaugoti nėra galimybių. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis liko nenuginčyti, o atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, leidžiančių spręsti apie ieškovės nepagarbą sutuoktiniui ir (ar) patvirtinančių kitokią jos kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės (CPK 185 straipsnis).

12. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nedėjo pastangų pakeisti su šeimyniniu gyvenimu nesuderinamų įpročių ir gyvenimo būdo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai bendro gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, todėl dėl pirmiau nustatytų priežasčių santuoka nutrauktina dėl atsakovo R. Š. kaltės (CK 3.26, 3.27 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę – „Š..“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu jos turėta pavardė „Š.“.

14. Santuokos metu šalys susilaukė dviejų bendrų vaikų, t. y. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Šalims netinkamai vykdant tėvų valdžią Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš sutuoktinių nesaugios aplinkos yra paimti. Šilutės savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), mažametėms E. Š. ir L. Š. nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiasi iki šiol. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais bei išlaikymo vaikams teikimo šiuo sprendimu nesprendžiamas.

15. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).

17. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio paveldėtas turtas, o pagal to paties straipsnio 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys santuokos metu jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.

19. Ieškovė prašo nustatyti, kad skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai yra asmeninės atsakovo skolos ir už šių skolų sumokėjimą yra atsakingas atsakovas, taip pat prašo nustatyti, kad skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra asmeninės ieškovės skolos ir už šių skolų sumokėjimą šiems kreditoriams yra atsakinga ieškovė.

20. Ieškovės V. Š. vardu šalių santuokos metu Antstolių informacinėje sistemoje įregistruotos skolos - 454,34 Eur skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 1030,06 Eur skola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo R. Š. vardu šalių santuokos metu Antstolių informacinėje sistemoje įregistruotos skolos: 130 Eur, 2250 Eur ir 150 Eur skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

21. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

22. Įvertinus ieškovės ir atsakovo turimų įsipareigojimų pobūdį, yra pagrindas konstatuoti, kad jie nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu, be to, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, į tai, jog atsakovas neišreiškė pozicijos šiuo klausimu, ieškovės reikalavimas nustatyti, kad skolos kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai yra atsakovo R. Š. asmeninės skolos ir už skolų sumokėjimą šiam kreditoriui yra atsakingas atsakovas R. Š., bei kad skolos kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ieškovės V. Š. skolos ir už šių skolų sumokėjimą šiems kreditoriams yra atsakinga ieškovė, tenkintinas.

23. Neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 18 punktą). Taigi šioje byloje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką ir padalinti šalių turtą apmokestinamas 109 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai).

24. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 351,01 Eur.

25. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo valstybei priteistina – 460,01 Eur, t. y. už ieškinio teismui pateikimą (žyminis mokestis) (109 Eur), už antrinės teisinės pagalbos išlaidas (351,01 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,28 Eur, jos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. Š. palikti santuokos metu turėtą pavardę „Š.“.

- 454,34 Eur skolą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 125134834, kuri yra išieškoma antstolės A. P. Vykdomojoje byloje Nr. 0124/22/02116 ,

- 1030,06 Eur skolą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 302528679, kuri yra išieškoma antstolės A. P. kontoroje, Vykdomosios bylos Nr. 0124/21/01754.

- 30 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, išieškomą antstolės S. S. vykdomojoje byloje Nr. 0184/22/01777,

- 250 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, išieškomą antstolės S. S. vykdomojoje byloje Nr. 0184/22/01582,

- 150 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, išieškomą antstolės S. S. vykdomojoje byloje Nr. 0184/22/01947.

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 351,01 (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 1 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio, 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.