Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civiline byla Nr. e2-833-569/2017m.

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00024-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.2.6.5

2017m. birželio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mažeikių vandenys‘‘, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB ,,Gensera‘‘ ieškiniu prašo panaikinti atsakovės UAB ,,Mažeikių vandenys‘‘ sprendimą atmesti ieškovės 2016-12-30 pretenziją; pripažinti, kad pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T ₁, T ₂ ir T₃ yra dviprasmiški, neatitinkantys pirkimo objekto ir viešųjų pirkimų principų, todėl neteisėti ir nepagrįsti; nutraukti pirkimo procedūras teismo sprendimu ex officio, o jei teismo sprendimo priėmimo metu būtų sudaryta pirkimo sutartis - pripažinti sutartį negaliojančia ab initio; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė dalyvauja atsakovės vykdomame viešojo pirkimo konkurse „Lietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbų pirkimas", pirkimo Nr. 181529. Pirkimo sąlygų 27.2 p. nustatyta, kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami taikant ekonominio naudingumo kriterijus, o 27.3 p. nustatyti konkretūs kriterijai pagal kuriuos tiekėjams bus skiriami ekonominio naudingumo balai.2016-12-22 atsakovė patikslino ekonominio naudingumo kriterijus. Ieškovė, susipažinusi su nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais T ₁, T ₂ ir T₃ sprendė, kad jie pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl 2016-12-30 pateikė atsakovei pretenziją ir reikalavo koreguoti pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus.Atsakovė 2017-01-05 ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad ekonominio naudingumo kriterijai yra pagrįsti, leidžiantys atrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Ieškovė, nesutikdamas su šiuo atsakovės sprendimu, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti šiuos kriterijus neteisėtais ir nepagrįstais. Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijai T ₁, T ₂ ir T₃ sąlygoja tiekėjų varžymąsi ne dėl geriausio ir naudingiausio pasiūlymo, o dėl „gražiausio" ir „geriausiai apipavidalinto" aprašymo pateikimo. Vertinimo tvarka, kai balus pagal šiuos ekonominio naudingumo kriterijus suteiks ekspertai, yra subjektyvi ir objektyviai nepatikrinama, kas sąlygoja, kad išskirtinai techninės srities pirkimas, kai perkami darbai, o ne meno kūrinys ar muzikos instrumentas, yra vertinami ne pagal techninius privalumus, o pagal tai, kaip vaizdžiai tiekėjas aprašys bendravimo su perkančiąja organizacija tvarką, kiek nurodys rizikos valdymo ir kokybės užtikrinimo būdų (kur tokie reikalavimai realiai taikomi perkant ne statybos, o projekto administravimo paslaugas). Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T ₁ „ Rizikos valdymas. Vertinama: Projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Mažeikių mieste" specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimas, Projekto vykdymo rizikų, susijusių su rangos sutarties vykdymu, identifikavimas; rangos sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas; numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas." Iš esmės kriterijus neva parodo, kaip tiekėjas supranta riziką, galinčią kilti darbų vykdymo metu, ir kaip jis ją moka „efektyviau nei kiti" valdyti. Tokiu būdu yra gilinamasi ne į faktinius tiekėjo gebėjimus, o į tai, kaip tiekėjas geba teoriškai aprašyti rizikų valdymo būdus. Pagal tokį kriterijų ekonomiškai naudingiausiu greičiausiai bus pripažintas tiekėjas, kuris gražiau ir nuodugniau aprašys darbų vykdymo metu galinčių kilti rizikų atsiradimo ir suvaldymo teoriją, tačiau ne tas tiekėjas, kuris realiai yra įvykdęs standartizuotą rizikų valdymo programą ir gavęs tai liudijantį atestatą. Nėra aišku, kaip bus vertinami tiekėjai, todėl iš esmės geriausią balą gaus tiekėjas, kuris moka įtaigiau rašyti, o ne faktiškai valdo rizikas ir praktiška jas valdo, taigi pasiūlymai vertinami tik formaliai, bet ne turininguoju požiūriu.Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₂ „Darbų organizavimas ir komunikacija. Vertinama: Rangovo darbo organizavimo aspektai, resursų valdymo planas; Rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu, atitikimas Projekto tikslams ir uždaviniams. Vertinami Rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas." Akivaizdu, kad iš aprašyto kriterijaus nėra aišku, už ką tiksliai atsakovės ekspertai skirs balus ir koks „rangovo pasiūlytas darbų tvarkaraštis" bus realesnis ar realus, o koks ne, kaip bus vertinamas tokio plano susietumas su rizikos valdymu ir ką reikia nurodyti, kad atsakovė manytų, kad visas toks rašinys apie planus, rizikų darbų vykdymo metu valdymą, bei darbų organizavimo aspektus (kai neaišku, kokie aspektai vertinami) atitiks ir kokiu lygiu atitiks projekto tikslą. Nurodoma, kad bus vertinami rangovo vidinės komunikacijos planai ir jų realumas, aiškumas. Tačiau nesuprantama, kokiu pagrindu ir kaip atsakovė nuspręs, kuris planas realesnis ir kuri tiekėjo aprašyta komunikacija geresnė. Akivaizdu, kad nustatytas kriterijus ir jo vertinimas iš esmės paremtas ne faktiniais duomenimis, kurių pagrindu ir turi būti atrinktas ekonomiškiausiais pasiūlymas, o išskirtinai neapibrėžtu, neaiškiu ir teoriniu mąstymu.Pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T ₃ „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas. Vertinamos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiškumas, efektyvumas, susietumas su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimo ir komunikacijų planu. Vertinamas visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimas ir pagrindimas; Vertinamas rangovo įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį pagrindimas, taikymo nauda." Nors atsakovė vertina, ar tiekėjas taiko aplinkos apsaugos standartus, tačiau vietoj to, kad tiekėjas pateiktų sertifikatą, liudijantį, kad jis tokius standartus atitinka, iš jo reikalaujama pateikti visą aprašymą, kokios priemonės būtų taikomos, kaip jis organizuotų aplinkos apsaugą, kaip visa tai siejasi su jo vykdomu rizikos valdymu ir kitomis jo atliekamomis sritimis. Visas toks rašinys atsakovės ekspertų bus vertinamas per „gerumo", „išsamumo", „efektyvumo", „susietumo su Projekto tikslais ir uždaviniais" prizmę, kas apskritai yra neaišku, nesuprantama ir objektyviai nepatikrinama.Atsakovė pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo kriterijus T ₁, T ₂ ir T₃ nustatė tokius, kokie yra pagrindžiami pateikiant atitikimą tam tikram standartui įrodančius sertifikatus, pvz: ISO 14001; ISO 9001; OHSAS 18001 ir kt. Tokie sertifikatai liudija, kad tiekėjai taiko tarptautinius kokybės vadybos, rizikos valdymo, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos bei komunikacijos standartus, vadinasi geba atlikti darbus objekte tinkamai. Šios aplinkybės įrodinėjamos perkančiajai organizacijai kvalifikacijos vertinimo procedūroje pateikiant minėtus sertifikatus. Akivaizdu, kad ginčijami kriterijai iš esmės yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie ne tik kad niekaip nėra susiję ir niekaip neatskleidžia tiekėjo pasiūlymo ekonomiškumo, bet ir sukuria papildomas kliūtis patyrusiems darbų vykdytojams apskritai dalyvauti pirkimo procedūrose, nes nustato, kad geriausias (neva ekonomiškai naudingiausias) bus pasiūlymas tokio tiekėjo, kuris tiesiog moka gražiai išdėstyti pasiūlymą. Akivaizdu, kad taikant tokius ekonominio naudingumo standartus rizikuojama pirkimo tikslo pasiekimu, sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai, atsakovės „ekspertams" paliekant galimybę perskirstyti balus taip, kad iš anksto žinomas tiekėjas būtų pripažintas parengęs geriausią, labiausiai projekto tikslus ir uždavinius atitinkantį, labiausiai besisiejantį ir ekonomiškiausiai naudingiausią pasiūlymą. Tuo tarpu ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti objektyviai palyginami ir, esant reikalui, turi būti įmanoma patikrinti vertinimo pagal juos objektyvumą. Kriterijai turi būti tiesiogiai susiję su pirkimo objektu - atitinkamo pastato statyba, tai turėtų būti vertinama ne tiekėjo taikoma vidinė komunikacija ar teorinis kylančių rizikų valdymo efektyvumo supratimas, o realiai siūlomų atlikti darbų ir siūlomų naudoti medžiagų kokybės ir kainos santykis. Kadangi šiuo atveju perkami darbai, svarbiausia, kad jie būtų atlikti kokybiškai, kad tiekėjas pateiktų reikiamas garantijas, turėtų reikiamą kvalifikaciją, kad naudojamos medžiagos ir produktai leistų taupyti lėšas. Ieškovas mano, kad pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai T ₁, T ₂ ir T₃ yra nepagrįsti, neobjektyvūs, dviprasmiški bei pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus ir neleidžiantys pasiekti pirkimo tikslo, todėl turi būti panaikinti, o pirkimo procedūros nutrauktos, nes pagal neteisėtus reikalavimus pirkimas negali vykti ir negali būti parenkamas laimėtojas.Atsakovė UAB ,,Mažeikių vandenys‘‘ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, atsižvelgdama į pateiktas pretenzijas, 2016 m. gruodžio 22 d. patikslino ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijus. Ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė pretenziją dėl ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijų T ₁, T ₂ , T₃ ir tariamo vertinimo aprašymo subjektyvumo. 2017 m. sausio 5 d. atsakovė tenkino pretenziją iš dalies, panaikindama vertinimo aprašymo sąlygą „Komisijos narys (ar ekspertas) remdamasis savo žiniomis ir patirtimi, gali įvertinti ir kitus, aprašymuose neišvardintus pasiūlymo aspektus, atitinkančius vertinimo kriterijus". Kiti pretenzijoje nurodyti reikalavimai pripažinti nepagrįstais bei motyvuotai atmesti. Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T ₁, T ₂ , T₃ teisėtumo atsakovė nurodė, kad VPĮ 90 str. 2 d. , kaip ir Direktyvos 2014/14/EB 53 str. 1 d., yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąrašas: „Remiantis Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a punktu, kai perkančioji organizacija nusprendžia sudaryti sutartį su, jos manymu, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu, ji turi remtis įvairiais kriterijais, kuriuos turi nustatyti atsižvelgdama į šios direktyvos reikalavimus, nes Direktyvos nuostatoje, kaip matyti iš žodžio „pavyzdžiui" vartosenos, pateikiamas neišsamus galimų kriterijų sąrašas ir taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus. Pateiktame pavyzdiniame sąraše yra numatyta galimybė ekonominio naudingumo kriterijumi nustatyti aplinkosaugos charakteristikas, todėl apskritai nėra pagrindo kvestionuoti kriterijaus T₃ „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas" pasirinkimo. Kriterijai T ₁ „Rizikos valdymas" ir T ₂ „Darbų organizavimas ir komunikacija" nėra tiesiogiai nurodyti pavyzdiniame sąraše, todėl įvertinus tai, kad sąrašas nėra baigtinis, turi būti vertinama, ar jie susiję su perkamu objektu. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurį sudaro įvairių kokybinių ir kiekybinių veiksnių visuma, gali apimti įvairiausius su sutartimi susijusius elementus (pvz., kainą, sutarties įvykdymo laiką, kaštus, atsiperkamumą). Teismų nurodytą galimybę ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi nustatyti su sutarties vykdymu susijusį kriterijų taip pat patvirtina ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau - Direktyva) . Direktyvos 67 str. 3 d., nurodanti kriterijų sąsajumo su viešosios sutarties dalyku principus, apibrėžia, kad veiksniai, susiję su konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos procesu arba konkrečiu kito jų gyvavimo ciklo etapo procesu, laikytini susijusiais su sutarties dalyku.Su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais atsakovė siekia ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, t. y. didesni balai bus suteikiami dalyviams, kurių aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamą objektą, įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones ir užtikrina darbų kokybę bei aplinkosaugą, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį. Vertinimo metu bus vertinamas ne aprašymo kiekis, o turinys. Dalyvio sutarties įgyvendinimo suvokimo lygis ir, atitinkamai - jo detalizavimas pasiūlyme, leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokio dalyvio atliekami darbai bus atlikti kokybiškiau. Kriterijai, susiję su darbų organizavimo ir aplinkosaugos priemonėmis bei rizikos valdymu, yra tampriai susiję su tuo, ką siekia įsigyti atsakovė, bei leidžia įvertinti tiekėjus sutarties vykdymo kontekste. Būtent sutarties vykdymo etape dėl tiekėjų nepakankamo ar netinkamo planavimo ir/ ar rizikos valdymo dažnai kyla grėsmės dėl sutarties neįgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis sutarčiai apmokėti lėšų yra skiriama iš ES paramos lėšų, netinkamas sutarties įgyvendinimas gali sukelti itin neigiamas pasekmes atsakovei. Griežta sutarties vykdymo kontrolė neužtikrina tinkamo darbų rezultato, jei tiekėjas netinkamai planuoja ir organizuoja darbus ar nenustato pagrįstų rizikų ir priemonių joms išvengti, o galimybė skaičiuoti delspinigius ar pasinaudoti, pavyzdžiui, sutarties laidavimu, negali kompensuoti patirtos žalos nespėjus laiku įvykdyti ar netinkamai vykdant darbus, kai tai lemia ES finansinės paramos netekimą arba finansinės korekcijos pritaikymą, kadangi atsakovė neturi galimybių savo lėšomis padengti ES finansuojamo projekto įgyvendinimui skirtų išlaidų. Kadangi šiuo atveju yra pasirinktas ekspertinis pasiūlymų vertinimas, tam tikro subjektyvumo išvengti neįmanoma, kadangi vertinimą atlieka ir konkrečius balus suteikia žmonės. Tačiau su vertinimu nesutinkantys tiekėjai turi teisę gauti vertinimo motyvus ir, nurodę motyvuotus argumentus, juos skųsti. Atsakovei net neatlikus vertinimo, iš anksto teigti apie nepagrįstą subjektyvumą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į pirkimu siekiamą tikslą, nurodytą aukščiau, ginčijami pirkimo objekto parametrai negali būti nustatyti (pamatuoti) tiesiogiai, todėl atsakovė tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui pasirinko ekspertinio vertinimo būdą, kas atitinka Rekomendacijų 37 punkto nuostatas. Ekspertinis vertinimas viešuosiuose pirkimuose gali būti naudojamas: įvertinant pirkimo objekto parametrus, kurie negali būti pamatuoti tiesiogiai (estetinės savybės, reprezentatyvumas, patogumas, techninių sprendimų pažangumas, modernizavimo galimybės, remonto ir aptarnavimo patogumas ir pan.); nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir jų parametrų lyginamuosius svorius (Rekomendacijų 38 punktas). Vertinimo aprašymas neorientuotas į aprašymo detalumą (kiekį) ar „grožį", kaip teigiama ieškinyje, o orientuotas į turinį (kokybę), todėl visiškai reali situacija, kad itin didelės apimties ir detalų aprašymą, kuriame yra klaidų, priemonės netinkamos, nesusietos tarpusavyje ar pan., pateikęs tiekėjas surinks mažiau balų, nei mažesnės apimties, bet pagrįstą pasiūlymą pateikęs tiekėjas.Dėl kriterijaus T ₁ „Rizikos valdymas" atsakovė nurodė, kad prašant pateikti rizikų valdymo aprašymą siekiama įvertinti, kaip tiekėjas sugeba numatyti darbų vykdymo metu galinčias kilti rizikas bei kokių priemonių planuoja imtis, siekdamas jų išvengti. Tiekėjui, kuris yra savo srities profesionalas, remiantis turima patirtimi, neturėtų būti sunku aprašyti pagrindines realias ir dažnai tokio pobūdžio darbų sutartyse pasitaikančias rizikas, kurios kiekvieno protingo ir atidaus tiekėjo gali būti numatytos bei suvaldytos atitinkamomis priemonėmis (pavyzdžiui, darbų vėlavimas dėl trečiųjų šalių kaltės, būtinybė koreguoti projektą dėl objektyviai nenumatytų aplinkybių ir pan.). Atsakovei šiuo atveju nėra reikšmingas detalus teorinės dalies aprašymas, tačiau prašoma aprašyti konkrečiai vykdant šią rangos darbų sutartį galinčias kilti rizikas ir jų valdymo priemones, vien tam tikrų sertifikatų ar atestatų turėjimas niekaip negali pagrįsti tinkamo rizikų identifikavimo bei valdymo konkrečiu specifiniu atveju. Bendro pobūdžio rizikų valdymo/ kokybės užtikrinimo sistemos naudojimas taip pat neparodo, ar tiekėjas suvokia konkrečios sutarties vykdymo specifiką, dėl to atsakovė ir nenustato reikalavimo turėti atitinkamą atestatą. Dėl kriterijaus T ₂ „Darbų organizavimas ir komunikacija" atsakovė nurodė, kad vertinimo aprašyme (eilutėje „Labai gerai") yra aiškiai nurodyta, ką tiekėjas turi nurodyti : „Pateiktas darbų tvarkaraštis, jame detalizuotas projektavimo ir statybos darbų vykdymo etapiškumas (išskaidyti inžinerinių tyrinėjimų projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo terminai, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo terminai, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektu ištaisymo laiko terminai) pagal objektus, išskirti subrangovų atliekami darbai, tvarkaraštis realus, atitinkantis resursų valdymo planą‘‘. Kaip ir aukščiau nurodytu atveju, susietumas su rizikos valdymo planu vertinamas atsižvelgiant į protingumo principą Šiuo atveju yra neįmanoma detaliai nurodyti, kas bus laikoma susietumu, tačiau kiekvienam pakankamai atidžiam, rūpestingam ir protingam asmeniui yra akivaizdu, kad, pavyzdžiui, darbų tvarkaraštis būtų laikomas nesusietu su rizikos valdymo planu, jei juose būtų pateikta nesuderinta bei vienas kitam prieštaraujanti informacija. Pirkimo sąlygose pateiktame aprašyme yra nurodyta, kad „Labai gerai" bus vertinamas komunikacijos planas, kuris atitinka paslaugų specifiką, yra efektyvus ir paprastai įgyvendinamas, taigi atsakovė paprasčiausiai įvertins, ar pateiktas planas neprieštarauja pirkimo sąlygų reikalavimams (atitinka paslaugų specifiką), yra apskritai tinkamas konkretiems vykdomiems darbams (efektyvus) ir paprastai įgyvendinamas, t. y. nereikalaujantis neproporcingų ar sunkiai įgyvendinamų priemonių.Dėl kriterijaus T ₃ „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas" atsakovė nurodė, kad atliekant pasiūlymų vertinimą pagal aptariamą kriterijų, nėra tiesiogiai vertinama, kaip nurodo ieškovė, ar tiekėjas taiko aplinkos apsaugos standartus (t. y. turi tam tikrą sertifikatą), o tai, kokios konkrečios priemonės bus taikomos vykdant rangos sutartį. Vien atitinkamų sertifikatų turėjimas neįrodo, kad vykdant sutartį bus laikomasi visų pagal tam tikras metodikas nustatytų reikalavimų, todėl atsakovė nutarė nenustatyti kvalifikacijos reikalavimų, susijusių su aplinkos apsaugos vadybos sistema. Taip yra sudaromos galimybės pasiūlymus teikti didesniam ratui tiekėjų, nes reikalauti ieškovės nurodytų sertifikatų netikslinga dėl to, kad toks reikalavimas apriboja galimybes pirkimo procedūrose dalyvauti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai neturi aptariamų sertifikatų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė mano, pirkimo sąlygose nurodyti kriterijų vertinimo aprašymai yra pakankami tam, kad dalyviai gebėtų tinkamai parengti prašomus dokumentus ir pateikti tinkamus pasiūlymus, nėra pagrindo teigti, kad pirkimo sąlygose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka yra subjektyvi, neaiški, atsakovė vertins turinį išimtinai kokybine prasme. Ieškovė UAB ,,Gensera‘‘ pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ginčo pirkimu atsakovė nustatė ekonominio naudingumo kriterijus T ₁, T ₂ , T₃, kurie neparodo jokių sąsajų su pirkimo objektu ir absoliučiai nedaro jokios įtakos tam, kad pagal tokius kriterijus parinktas tiekėjas darbus atliks tinkamai, laiku ir pagal pirkimo sutarties nuostatas. Pirkimo objektas yra projektavimo ir rangos darbai. Atsakovė siekia įsigyti nuotekų tinklų statybos bei nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos darbus pagal paties pirkimo laimėtojo parengtą projektą. Tai reiškia, kad su pirkimo objektu šiuo metu yra susijęs iš esmės vienintelis kriterijus, kurio ieškovė neginčija – T ₄ „ Eksploatacinės sąnaudos", kurios parodo kiekvieno tiekėjo siūlomos valyklos sukuriamą naudą (sutaupymus) jos eksploatavimo laikotarpiu. Atsakovas įrodinėja, kad ginčijami kriterijai susiję su pirkimo objektu, kadangi jie užtikrina, kad pirkimo laimėtojas įvykdys sutartį laiku. Tačiau pirkimo sąlygose pateiktame sutarties projekte yra numatytos baudos rangovui, jei pastarasis vėluos atlikti darbus ar juos atliks netinkamai. Sutartyje nėra numatyta atsakomybė rangovui už tai, kad jis nesilaikė „rizikų valdymo plano" ar „bendravimo plano", nors darbus atliko laiku ir tinkamai. Sutarties įvykdymas yra užtikrinamas atskirai pateikiant banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą, o darbų kokybė bei atlikimo terminai užtikrinami baudų taikymo sistema ir kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais būdais. Atsakovė, teigdama, kad ginčytini kriterijai neva eliminuos riziką dėl sutarties neįvykdymo, yra neteisi, nes yra didelė tikimybė jog įvyks priešingai - gražų aprašymą pateikęs tiekėjas neturės jokio supratimo apie vykdomus darbus (nes jį rengia ne rangovas, o atskiros tuo užsiimančios įmonės, kurios vykdo projektų administravimą). Visuose ginčijamuose ekonominio naudingumo kriterijuose atsakovė nurodė, kad bus vertinama, kaip konkretaus ekonominio naudingumo kriterijaus aprašymas bus susietas su pirkimo objekto specifika Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovė reikalauja, kad tiekėjai pritaikytų aprašymus būtent jo vykdomam projektui, nors pirkimo objektas yra projektavimo paslaugos ir rangos darbais. Tik rengiant projektą ir paaiškėtų teritorijos, kurioje yra pirkimo objektas, savybės - grunto struktūra, paviršiniai vandenys, teritorijos nuolydis ir kita itin svarbi informacija. Tik turint šią informaciją tiekėjai gali tinkamai įsivertinti rizikas, jas apibūdinti ir aprašyti, siekiant varžytis dėl pirkimo laimėjimo. Visgi, visus tyrimus, kurie yra būtini jau teikiant pasiūlymą, turės atlikti pirkimo laimėtojas. Atsakovė pirkimo sąlygose nustatė, kad tiekėjai turi aprašyti ir įvardinti tokias rizikas, apie kurias neįmanoma žinoti neatlikus atitinkamų išankstinių tyrimų, kuriuos pagal pirkimo sąlygas turės atlikti būtent pirkimo laimėtojas. Atsakovė reikalauja apibūdinti, kaip vyks bendravimas su perkančiąja organizacija. Tačiau jei tiekėjas net nežino, su kokiu skaičiumi, kokių charakteristikų ir kokio išsilavinimo asmenimis jam teks bendrauti, koks bendravimo būdas atsakovei bus priimtiniausias, vykdant darbus pirkimo objekte, jis negali parengti išsamų projekto specifiką atitinkantį aprašymą. Atsakovė teigia, kad ji siekia ne įsitikinti, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti sutartį, bet kaip jis ją įvykdys. Tačiau atsakovė net nenustatė kriterijaus, pagal kurį būtų vertinama, kaip darbai bus vykdomi. Atsakovė vertina darbų tvarkaraščio realumą, rizikas, bendravimą, bet ne kokiu būdu bus vykdomi darbai, kokios priemonės ar būdai naudojami siekiant kokybiškai ir laiku atlikti vamzdynų tiesimą, siūlomų vamzdžių eksploatacinių savybių, naudojamų medžiagų kokybinių charakteristikų, nors būtent šie kriterijai yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu, jo kokybe ir ateityje sukuriamo gėrio įvertinimu.Ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai laikytini minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais, kuriems atitikimą tiekėjai gali pateikti įrodydami pateikiant sertifikatus arba vidaus taisykles iš kurių matosi, kad tiekėjai laikosi kokybės, aplinkosaugos ir kitų standartų. Atsakovė, perkeldama šiuos reikalavimus iš minimalių kvalifikacinių reikalavimų į ekonominio naudingumo kriterijus, iš esmės sudarė sąlygas, kad visi tiekėjai privalo pakartotinai rengti aplinkosaugos, kokybės ir rizikos valdymo įmonėje tvarkas ir aprašus, net neturėdami būtinos informacijos apie pirkimo objekto vietovę ir atsakovės įmonėje dirbančius asmenis bei konsultantus. Jeigu tiekėjas turi pasitvirtinęs vidinę tvarką, pagal kurią užtikrina ir apibūdina, kaip bus valdomos rizikos, laikomasi kokybės ir aplinkosaugos reikalavimų, ar turi tai pagrindžiančius, kompetentingų trečiųjų asmenų išduotus sertifikatus, tai toks tiekėjas, savaime suprantama, laikomas mokančiu gerai, tinkamai ir kokybiškai planuoti savo darbus, vertinti galimas rizikas, jas užkardyti ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų vykdant darbus objektuose. Pati atsakovė teigia, kad ekspertinis vertinimas pasirenkamas įvertinant pirkimo objekto parametrus, kurie negali būti pamatuoti tiesiogiai. Ginčijamais ekonominio naudingumo kriterijais nevertinami jokie pirkimo objekto parametrai, jais vertinama tiekėjo sukurtas rašinys apie tai, kaip puikiai jis vykdys darbus, tačiau šiame rašinyje net nereikalaujama pateikti nuostatų ar aprašymų, kokius darbų metodus jis taikys, kokias medžiagas naudos, kokios inovacijos bus taikomos siekiant kokybiškai, moderniai ir greitai atlikti darbus. Ginčijami ekonominio naudingumo parametrai niekaip neatskleidžia pirkimo objekto charakteristikų, kurias siūlo tiekėjas. Jeigu atsakovė nurodo, kad bus vertinama tiekėjo rašinyje pateiktų rizikų, bendravimo būdų sąsaja su pirkimo objekto vietove, neaišku, kaip apskritai ekspertai gebės įvertinti, kurio tiekėjo pasiūlymas yra labiau atskleidžiantis sąsają su pirkimo objektu, jei visam tam reikia turėti tyrimus ir informaciją, kuri bus žinoma tik tuomet, kai sudarius pirkimo sutartį pirkimo laimėtojas šiuos tyrimus atliks ir parengs projektinę dokumentaciją. Ekspertai, neturėdami jokios informacijos ir net neturėdami projekto, suteiks pasiūlymams ekonominio naudingumo balus pagal parametrus, kurių objektyviai (arba oficialiai) nėra. Atsakovė UAB ,,Mažeikių vandenys‘‘ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais. Pažymėtina, kad paskelbus konkursą pasiūlymus pirkime pateikė net 9 tiekėjai, kuriems ieškinyje nurodyti pirkimo sąlygų „trūkumai" nesudarė kliūčių parengti pasiūlymus ir siekti sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija. Atsakovės nustatyta vertinimo sistema siekiama iš anksto (prevenciškai) užtikrinti tinkamą sutarties įvykdymą, t. y. nustatyta vertinimo tvarka siekiama atrinkti tiekėją, kuris numato atitinkamas priemones ir tokiu būdu sudaro galimybes išvengti bent dalies sutarties vykdymo rizikų. Vien tik priemonės, taikomos įvykus sutarties vykdymo pažeidimui (pavyzdžiui, delspinigiai), negali visapusiškai užtikrinti tinkamo sutarties vykdymo, nes jos iš esmės yra skirtos ne tiek užtikrinti darbų kokybę, kiek padengti nuostolius dėl netinkamu vykdymu sukeltos žalos. Pirkimo sąlygų sisteminis vertinimas atskleidžia reikalavimų išsamumą, sąsajumą ir kompleksiškumą, kas tik patvirtina esminį siekį užtikrinti kokybišką darbų atlikimą. Pasiūlyme nurodytų priemonių, tampančių įsipareigojimais vykdant sutartį, nevykdymas lemtų sutarties nutraukimą, pasinaudojimą sutarties įvykdymo užtikrinimu bei tiekėjo įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 33 str. 2 d. 8 p.).Atsakovė nereikalauja pateikti tokio detalaus ir išsamaus aprašymo, nes tai padaryti būtų sudėtinga, bet tai nereiškia, kad apskritai neįmanoma pateikti aprašymo pagal atsakovės parengtą vertinimo tvarką. Tiekėjai turi galimybę nurodyti bendrus bendravimo standartus ir tvarką, tiek standartines rizikas, tiek specifines rizikas, kurios patyrusio ir kompetentingo tiekėjo gali būti numatomos. Pirkimo sąlygos nedraudžia tiekėjams, įdiegusiems tam tikrus standartus, pateikti turimus aprašymus ar juos adaptuoti. Tiekėjas, teikdamas standartinį aprašymą, prisiima riziką, kad jo pasiūlymas šiuo aspektu, tikėtina, bus įvertintas prasčiau nei tiekėjo, kurio standartinė tvarka adaptuota būtent šiam pirkimui. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato reikalavimus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimui. Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančioj i organizacija vertina pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu - paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos. Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijų 9 punktas numato, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi atitikti ir pagrindinius viešųjų pirkimų principus, t. y. būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija turi stengtis taip nustatyti vertinimo kriterijus, kad išrenkant geriausią pasiūlymą būtų sudarytos sąlygos pasiekti VPĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatytą pirkimų tikslą. Pagal Rekomendacijų 11 punktą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui siūloma pasirinkti kriterijus, kurie padidintų perkamo objekto naudojimo efektyvumą: kainą (kaina yra privalomas kriterijus), kokybę, techninius privalumus, estetines, funkcines charakteristikas, aplinkosaugos charakteristikas, eksploatavimo išlaidas, efektyvumą, garantinį aptarnavimą ir techninę pagalbą, pristatymo datą, pristatymo laikotarpį arba užbaigimo terminą, taip pat kitus, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tarnyba rekomenduoja vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui, arba ta įtaka labai nedidelė. Taip pat nerekomenduojama pasiūlymus vertinti pagal kriterijus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų samprata yra plėtojama ir teismų praktikoje. Teismai konstatuoja, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurį sudaro įvairių kokybinių ir kiekybinių veiksnių visuma, gali apimti įvairiausius su sutartimi susijusius elementus (pvz., kainą, sutarties įvykdymo laiką, kaštus, atsiperkamumą). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme (nereikalaujama, kad sutarties sudarymo kriterijus būtų susijęs su vidine produkto charakteristika, t. y. elementu, kuris materialine prasme įsikūnija šiame produkte, pavyzdžiui, iš žaliųjų šaltinių pagaminta elektra savo fizikinėmis savybėmis nesiskirs nuo pagamintos didelės taršos įrenginiais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012-05-10 sprendimas C-368/10, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje 3K-3-543-415/2015). Šio ginčo atveju pirmiausia reikia nustatyti, ar ekonominio naudingumo kriterijai yra pakankamai susiję su pirkimo objektu, ir, jei sąsaja yra pakankama ir pagrįsta, ar kriterijai, subkriterijai bei visa pasiūlymų vertinimo tvarka yra pakankamai tiksli ir aiški.Pirkimo sąlygų 1 skyriaus 1 skirsnyje nurodyta ginčijamų vertinimo kriterijų lentelė. Šios lentelės antruoju kriterijumi „Rizikos valdymo planas" (T ₁ kriterijus) yra vertinamas darbų vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Nėra abejonių dėl šio kriterijaus glaudžios sąsajos su pirkimo objektu. Atsakovė, siekdama gauti kuo geresnius statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų įgyvendinimo metu iškylančias rizikas ir gebėtų jas valdyti. Kriterijaus subkriterijai taip pat yra aiškiai apibūdinti -pirkimo sąlygose yra pateikiama lentelė, kurioje intervalais nurodoma, kiek balų bus gaunama už tam tikro lygio tiekėjo sugebėjimą nustatyti riziką ir priemonių rizikai valdyti priemonių taikymą. Vertinimo subkriterijai yra detaliai aprašyti ir galima aiškiai nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas. Ekonominio naudingumo kriterijumi „Darbų organizavimas ir komunikacija" (T ₂ kriterijus), atsakovė vertina rangovo darbo organizavimo aspektus, resursų valdymo planus, rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumą ir susietumą su rizikos valdymo planu, jo atitikimą projekto tikslams ir uždaviniams. Taip pat vertinami tiekėjų taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Vertinimo subkriterijai yra aiškūs ir tikslūs, nes atsakovė, kaip ir T ₁ kriterijaus atveju, aiškiai apibrėžė, kaip bus vertinamas kiekvienas darbų organizavimo ir komunikacijos aspektas, kas bus vertinama ir kas bus nevertinama bei numatė atitinkamą balų intervalą už atitinkamą pasiūlymą.Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas" (T ₃ kriterijus) yra vertinamos tiekėjų taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiškumas, efektyvumas, susietumas su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimo ir komunikacijų planu, visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimas ir pagrindimas, rangovo įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį pagrindimas, taikymo nauda. Šis kriterijus neabejotinai yra susijęs su pirkimo objektu. Tiek VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas, tiek Rekomendacijų 2.5 ir 4 punktai pateikia pavyzdinius ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus reikšmes, tarp kurių numatytos ir aplinkos apsaugos charakteristikos. Pats kriterijus, vertinimo sistema (subkriterijai ir suteikiami balai) yra aiškiai išdėstyti ir suprantami. Atsakovė nurodo subkriterijus, juos detaliai aprašo bei numato atitinkamus balų intervalus. Tarnybos nuomone, ieškovė nepagrįstai ir neargumentuotai teigia, kad tokių kriterijų nustatymas sukuria situaciją, kai tiekėjai varžosi ne dėl geriausio pasiūlymo turinio prasme pateikimo, o dėl geriausiai aprašytų kriterijų. Ieškovė vadovaujasi nepagrįsta prielaida, kad tiekėjai yra raginami pateikti kuo platesnius aprašymus ir atsakovė pagal skundžiamų kriterijus vertins aprašymo gausumą. Perkančiosios organizacijos, siekdamos VPĮ 3 straipsnyje suformuluotų principų ir viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimo, yra suinteresuotos vertinti ne pasiūlymo išraišką, o pasiūlymo turinį. Atsakovė teigia, kad pasiūlymai bus vertinami ekspertinio vertinimo būdu (pagal Rekomendacijų VIII-XIII skyrius). Toks vertinimo būdas taip pat sumažina ir neišvengiamą subjektyvumą vertinant pasiūlymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1211-381/2016). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė yra suinteresuota gauti kuo kokybiškesnius darbus už kuo geriausią kainą, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant VPĮ pagrindinių principų.

Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Lietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbai“, pirkimo Nr. 181529, kuriuo siekia pirkti lietaus nuotekų tinklų statybos, lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos bei rekonstrukcijos darbus. Atsakovė 2016-12-21 pakeitė Pirkimo dokumentų I skyriaus 27 punktą „Pasiūlymų vertinimas ir lyginimas“, numatydama, jog pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, 27 punkto 3 papunktyje nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus: pirmas kriterijus (C) – Pasiūlymo kaina; antras kriterijus (T₁) – Rizikos valdymas; trečias kriterijus (T₂) – Darbų organizavimas ir komunikacija; ketvirtas kriterijus (T ₃) – Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas; penktas kriterijus (T₄) – Eksploatacinės sąnaudos. Ieškovė UAB „Gensera“ 2016-12-30 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama panaikinti ekonominio vertinimo 27.3. punkte nustatytus T₁, T₂, T₃ kriterijus arba pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į kriterijų aprašymus ir formuluotes akivaizdu, kad vertinimas bus subjektyvus, taip pat neaišku, kaip jis bus atliekamas, nes komisija gali vertinti ir kitus aprašymuose neišvardintus pasiūlymo aspektus, todėl bus pažeistas lygiateisiškumo ir skaidrumo principas. T₂ kriterijaus reikalavimas pateikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus, kurių nurodymas tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadijoje negali būti tikslus ir galimai neatitiktų faktiškai planuojamos sudaryti pirkimo sutarties sąlygų, kadangi vienų ar kitų terminų nustatymas priklauso nuo pirkimo sutarties pasirašymo bei atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimų (ekspertizės atlikimo, statybos leidimo gavimo ir pan.) priėmimo momento. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjams nedisponuojant nurodyta informacija, turinčia tiesioginės reikšmės darbų atlikimo terminų planavimui, terminų nustatymas yra betikslis, be to, nesant pirkimo sąlygose informacijos, kaip nurodyti terminai būtų patikrinami, yra sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai. Be to, neįmanoma numatyti rizikos ir aplinkosaugos veiksnių statybos procese, nes tik parengus projektą visos priemonės ir veiksniai priklausys nuo projekto sprendinių. Atsakovė 2017-01-05 ieškovės pretenzijos netenkino, nurodė, kad vertinimo kriterijai keičiami ar naikinami nebus. Ieškovė 2017-01-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

VPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkim dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės versti atitinkama veikla, finansinio pajėgumo, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Taigi perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tuo pačiu jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Visiško lygiateisiškumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks kvalifikacijos reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie neatitiks vieno ar kito reikalavimo.Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius produktus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisiją prieš Nyderlandus, C-368/10).VPĮ 39 straipsnio 4 dalis numato, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko. 2006m. spalio 12d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijų 11 punkte taip pat rekomenduojama pasirinkti šiuos kriterijus bei kitus, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Atsakovė pirkimo sąlygose nustatė, kad minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kurį sudaro šios dalys: kaina, rizikos valdymas, darbų organizavimas ir komunikacija, aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas, eksploatacinės sąnaudos. Ieškovė ginčija tris iš atsakovės numatytų kriterijų – rizikos valdymas (T ₁), darbų organizavimas ir komunikacija (T ₂), aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (T ₃). Ieškovė teigia, kad šie kriterijai yra nepagrįsti, neobjektyvūs, dviprasmiški bei pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus ir neleidžiantys pasiekti pirkimo tikslo, todėl turi būti panaikinti. Ieškovė visų pirma teigia, kad atsakovės nustatyti kriterijai yra neaiškūs, be to, jie iš esmės paremti ne faktiniais duomenimis, kurių pagrindu ir turi būti atrinktas ekonomiškiausias pasiūlymas, o išskirtinai neapibrėžtu, neaiškiu ir teoriniu mąstymu.Pirkimo sąlygų 27.4 punkte numatyta, kokiais atvejais tiekėjai bus įvertinti, atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, ,,puikiai‘‘, už kurį pagal pirkimo sąlygas bus skiriama 9-10 balų. Kriterijus T ₁ (rizikos valdymas) vertinamas ,,labai gerai‘‘, kai ,,išsamiai aprašyta projekto specifika‘‘, ,,rangos sutarties vykdymo rizikos yra logiškai pagrįstos‘‘, rizikos valdymo ,,tiek būdai, tiek priemonės detalūs‘‘. Kriterijus T ₂ (darbų organizavimas ir komunikacija) vertinamas ,,labai gerai‘‘, kai ,,pateiktas pagrįstas, aiškus, detalus ir logiškas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas‘‘. Tokias formuluotes, kaip ,,išsamumas‘‘, ,,detalumas‘‘, ,,logiškai pagrįstas‘‘, tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti, kadangi jos suformuotos ne konkrečiai, o abstrakčiai, detaliau nepaaiškinant jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui. Kriterijus T ₁ (rizikos valdymas) vertinamas ,,labai gerai‘‘, kai ,,identifikuotos visos rangos sutarties vykdymo rizikos‘‘, ,,numatyti rizikos veiksniai‘‘, ,,veiksniai detalizuoti ir praktiniu aspektu‘‘, numatytos ,,praktiškai reikšmingos, lengvai įgyvendinamos rizikos valdymo priemonės, būdai‘‘. Sutiktina su ieškove, kad, neatlikus projektavimo darbų, tokių rizikų identifikavimas būtų teorinis, todėl kyla abejonių, ar toks kriterijus padėtų įvertinti pasiūlymą ekonominio naudingumo aspektu. Įvertinus kriterijaus T ₂ (darbų organizavimas bei komunikacija) parametrus matyti, kad tiekėjas privalo numatyti ,,užsakovo reikalavimuose nedetalizuotus efektyvius, pagrįstus bei nesunkiai įgyvendinamus darbo organizavimo aspektus, atitinkančius perkamų darbų specifiką (projektavimo ir statybos kompleksiškumo)‘‘, statybos organizavimo schemoje turi būti ,,nurodytas racionalus transporto ir pėsčiųjų judėjimas, medžiagų sandėliavimo vietos ir kita“. Kadangi projektavimo darbai bus atlikti ateityje, jie sudaro pirkimo objektą, teismas daro išvadą, kad, nesant atliktų projektavimo darbų, tokios tiekėjo pasiūlyme nurodytos darbų organizavimo priemonės būtų tik teorinės, neturinčios reikšmės vertinant pasiūlymą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo aspektu. Atsakovė numatė, kas siekiant įvertinti kriterijų T ₂ ,,labai gerai‘‘, turi būti ,,pateiktas darbų tvarkaraštis, jame detalizuotas projektavimo ir statybos darbų vykdymo etapiškumas (išskaidyti inžinerinių tyrinėjimų projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo terminai, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo terminai, bandymų užsakovui ir defektų ištaisymo laiko terminai) pagal objektus, išskirti užsakovų atliekami darbai, tvarkaraštis realus, atitinkantis resursų valdymo planą‘‘. Panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal numatytus reikalavimus tiekėjui nurodžius atskirų veiksmų atlikimo terminus, tarp kurių yra reikalavimas pateikti inžinierinių tyrinėjimų projektavimo ekspertizės, statybos leidimo gavimo, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus, jų nurodymas tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadijoje būtų netikslus ir galimai neatitiktų faktiškai planuojamos sudaryti pirkimo sutarties sąlygų, kadangi vienų ar kitų terminų nustatymas priklauso nuo pirkimo sutarties pasirašymo bei atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimų (ekspertizės atlikimo, statybos leidimo gavimo ir pan.) priėmimo momento. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjams nedisponuojant nurodyta informacija, turinčia tiesioginės reikšmės darbų atlikimo terminų planavimui, nurodytų terminų nustatymas yra betikslis, be to, nesant pirkimo sąlygose informacijos, kaip nurodyti terminai būtų patikrinami, būtų sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai, remiantis vien prielaidomis apie planuojamus atlikti darbus ir jų atlikimo terminus bei šių darbų planavimo reikšmę pasiūlymo ekonominiam naudingumui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016m. sausio 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016).Atsakovė pirkimo sąlygose nurodė, kad, siekiant įvertinti pasiūlymą pagal kriterijų T ₂ (darbų organizavimas bei komunikacija) ,,labai gerai‘‘, vertinama, ar ,,pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir išorinis (bendravimas su subtiekėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas, kuris atitinka paslaugų specifiką, yra efektyvus, paprastai įgyvendinamas‘‘. Iš nustatytos formuluotės neaišku, kaip atsakovė vertins tokio plano efektyvumą bei įgyvendinimo ,,paprastumą‘‘ arba kaip kontroliuos, ar tiekėjas laikosi išorinio komunikacijos plano, nors tiekėjo pasiūlymas bus laikomas pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi. Todėl teismas vertina, kad šis pirkimo reikalavimas neaiškus ir neapibrėžtas, gali nulemti subjektyvų tiekėjo pasiūlymo vertinimą. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad kriterijus T ₃ (aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas) yra numatytas tiek VPĮ, tiek minėtose Rekomendacijose. Siekiant įvertinimo ,,labai gerai‘‘, turi būti pateiktas ,,detalus visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių aprašymas, atitinkantis objekto specifiką, jo turinys pagrįstas‘‘. Taip pat turi būti nurodytos ,,taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, pateiktas aiškus ir pagrįstas poveikio planas‘‘. Įvertinus naudojamas formuluotes, neaišku, kaip atsakovė įvertins pateikto poveikio plano ,,aiškumą‘‘. Be to, sutiktina su ieškovės argumentais, kad tik rengiant projektą paaiškėtų teritorijos, kurioje yra pirkimo objektas, savybės - grunto struktūra, paviršiniai vandenys, teritorijos nuolydis ir kita svarbi informacija. Todėl aprašyti statybos metu neigiamai veikiamus aplinkos komponentus ir būsimus taršos šaltinius vėlgi būtų galima disponuojant tam tikra informacija, t.y. atliekant projektavimo darbus, o juos atliks tik pirkimo laimėtojas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo kriterijus T ₁, T ₂ ir T₃ nustatė tokius, kokie yra pagrindžiami pateikiant atitikimą tam tikram standartui įrodančius sertifikatus, todėl akivaizdu, kad ginčijami kriterijai iš esmės yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie ne tik kad niekaip nėra susiję ir niekaip neatskleidžia tiekėjo pasiūlymo ekonomiškumo, bet ir sukuria papildomas kliūtis patyrusiems darbų vykdytojams apskritai dalyvauti pirkimo procedūrose, nes nustato, kad geriausias (neva ekonomiškai naudingiausias) bus pasiūlymas tokio tiekėjo, kuris tiesiog moka gražiai išdėstyti pasiūlymą. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad ginčijamais ekonominiais kriterijais ji siekia ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, t. y. didesni balai bus suteikiami dalyviams, kurių aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamą objektą, įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones ir užtikrina darbų kokybę bei aplinkosaugą, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį. Atsakovė teigia, kad vien atitinkamų sertifikatų turėjimas neįrodo, kad vykdant sutartį bus laikomasi visų pagal tam tikras metodikas nustatytų reikalavimų, todėl ji nutarė nenustatyti kvalifikacijos reikalavimų, susijusių su aplinkos apsaugos vadybos sistema. Atsakovė teigimu taip yra sudaromos galimybės pasiūlymus teikti didesniam ratui tiekėjų, nes reikalauti ieškovės nurodytų sertifikatų netikslinga dėl to, kad toks reikalavimas apriboja galimybes pirkimo procedūrose dalyvauti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai neturi aptariamų sertifikatų. Tačiau tokiais savo argumentais atsakovė pripažįsta, kad ji šiuo atveju siekia įsitikinti, ar tiekėjas pajėgus įvykdyti sutartį.Tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti. Svarbu tai, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką reikalavimai tiekėjų kvalifikacija negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymo. Todėl negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti nagrinėjamą sutartį (Teisingumo Teismo 2008m. sausio 24d. sprendimas civilinėje byloje Lianakis ir kt., C-532/06,). Sprendime pažymėta, kad pagal Direktyvos 92/50 23 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnį ir 36 straipsnio 1 dalį perkančiajai organizacijai per viešojo pirkimo procedūrą draudžiama atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą, gebėjimą įvykdyti sutartį nustatytu laikotarpiu kaip į ,,sutarties sudarymo kriterijus‘‘, o ne kaip į ,,kvalifikacinės atrankos kriterijus‘‘. ,,Sutarties sudarymo kriterijumi‘‘ laikytini kriterijai, iš esmės susiję su patirtimi, kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą sutarties įvykdymą, ką iš esmės ir siekia įvertinti ieškovas, numatydamas ginčijamus kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės numatyti ginčijami kriterijai yra iš esmės susiję su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos sutarties įvykdymą, pažeidžia VPĮ numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl pripažintini neteisėtais ir naikintini.

Dėl bylos baigties

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Todėl, ieškinį patenkinus ir pripažinus, jog 18.10 punkte antrame sakinyje numatyta konkurso sąlyga yra neteisėta bei naikintina, pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl nutrauktinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 217,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 217,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 434, 00 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės UAB ,,Mažeikių vandenys‘‘ sprendimą atmesti ieškovės UAB ,,Gensera‘‘ 2016-12-30 pretenziją.

Pripažinti, kad pirkimo sąlygų 27.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T ₁, T ₂ ir T₃ yra neteisėti ir nepagrįsti.

Nutraukti UAB ,,Mažeikių vandenys‘‘ vykdomą supaprastintą konkursą ,,Lietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbų pirkimas‘‘, pirkimo Nr. 181529.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Mažeikių vandenys‘‘, įmonės kodas 166486116, ieškovei UAB „Gensera“, įmonės kodas 300584533, 434,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.