- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- 2YT-619-650/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06651-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) R. M. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja (skolininkė) R. M., nesutikdama su antstolio Tomo Ubarto 2021-11-08 raginimu įvykdyti 2020-10-27 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-11-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, pateikė skundą. Skunde pareiškėja nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo nesilaikoma ieškinio senaties terminų, t. y. turėjo būti taikoma ne 3 metų, o 5 metų senatis. Teigia, kad ji nėra skolininkė, nes ji iki vaikų pilnametystės buvo laikina uzufrukto teise priskirta pinigų valdytoja. Daro išvadą, kad valstybė ieškinio pateikti negalėjo ir neturėjo teisės, todėl ir jei kaip laikinai tvarkiusiai vaikų pinigus, neturi teisės teikti ieškinio. Prašo skundą tenkinti (b. l. 2-4).
2. Antstolis Tomas Ubartas savo poziciją išreiškė 2021-12-01 patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą, kuriame nurodė, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2021-10-27 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą, priimtą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 376,51 Eur skolos išieškojimo išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. 2021-11-25 priimtas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021-11-08 priimtas Raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo skolininkė raginama per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti įsiskolinimą kreditoriui, 2021-11-08 priimtas dokumentas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo - procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkei, kurie įteikti 2021-11-08. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, vadovavosi LR CPK 651 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, ir, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, užvedė vykdomąją bylą pareiškėjos atžvilgiu. LR CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims bei turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Priimtas teismo sprendimas tampa priverstinai vykdytinu dokumentu, vykdomu pagal CPK taisykles ir antstolis neturi teisės vertinti teismo sprendimo priėmimo motyvų bei pagrįstumo. Todėl pareiškėjos 2021-11-29 skundą atmetė (b. l. 5-6).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – Fondas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018-01-3 įsakymą Nr. V-5, kuriuo patvirtintas vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), Aprašo 68 punktą nurodyta, jei pareiškėjui už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio, nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.263 straipsnis numato atsakingam asmeniui pareigą atlyginti padarytą žalą. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo, tai ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje garantuojama valstybės apsauga ir globa įgyvendinama įvairiais būdais kuriant šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei, kaip konstitucinėms vertybėms, palankią aplinką. Tačiau kartu pabrėžiama, kad toks valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę negali būti aiškinamas atsietai inter alia nuo šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, kuri suponuoja, kad visų pirma būtent tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-27 nutarimas). Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau vadinama - Įstatymu) tikslas yra užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą.
4. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjos 2021-11-29 skundo teiginys, jog ji nėra skolininkė yra teisiškai nepagrįstas, nes išlaikymo išmokos buvo mokamos jos vaikams. Atkreipia dėmesį, kad pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, lėšos vaikui išlaikyti mokamos pareiškėjai, kuri pagal Vaikų išlaikymo 2 straipsnio 2 dalį yra vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kuris kreipiasi į išmokų administratorių dėl išmokų mokėjimo. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 12 straipsnyje nustatytos pareiškėjos pareigos, be kita ko, pareiga prašyme išmokų administratoriui nurodyti išsamią ir teisingą informaciją, įrodančią vaiko teisę gauti išmokas, bei pateikti išmokoms gauti būtinus dokumentus; pranešti išmokų administratoriui apie šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių sąlygų atsiradimą; pranešti išmokų administratoriui apie prašyme pateiktų duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo dienos; grąžinti neteisėtai gautas išmokas. 2021-08-13 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendime pažymėta kad 2020-03-10 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kuriuo pareiškėjai priteista skola 376,51 Eur.
5. Nurodo, kad pareiškėjos teiginys, kad dėl ieškinio senatis turėtų būti taikoma 3 metų, ne 5 metų nepagrįstas. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-02-19 nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškindamas VSD įstatyme įtvirtinto 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymą pasisakė, kad „šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų galiojimo laike išimtis lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams) taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams. Tuo tarpu pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas yra nustatyta įstatymu ir yra skirta užtikrinti valstybinio socialinio draudimo, kaip valstybės socialinės apsaugos sistemos dalies funkcionavimą, bei niekaip nėra susijusi su nusikaltimais ar administraciniais teisės pažeidimais ir už juos taikomomis sankcijomis. Net ir delspinigiai yra netesybų už pavėluotai mokamas įmokas forma, o ne administracinė sankcija. Todėl teisiniams santykiams, susijusiems su valstybinio socialinio draudimo įmokų bei delspinigių apskaičiavimu ir išieškojimu, lex benignior retro agit taisyklė negali būti taikoma. Skyriaus vertinimu, taikant teisės aiškino analogiją, šis teismo išaiškinimas turėtų būti taikomas ir teisiniams santykiams, susijusiems su valstybės išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimu. Pareiškėja negrąžinusi skolos į valstybės biudžetą, t. y. neįvykdžiusi prievolės atlyginti žalą, pagal Fondo administracijos raštą iki 2015-06-20 negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad po 2018-01-01 įsigaliojus naujai Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijai, jos prievolei, kurios ji pažeisdama teisės normas, nevykdė, bus taikomas senaties terminas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d,) 13 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad į Vaikų išlaikymo fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Todėl atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teigti, kad senaties terminas yra ne penkeri, o treji metai. Skyrius pritaria antstolio Tomo Ubarto veiksmams, kadangi priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, jis vadovavosi LR CPK 621 straipsnio įvirtintomis taisyklėmis ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, užvedė vykdomąją bylą. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22-26).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl raginimo įvykdyti sprendimą
6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją)., Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
7. Teismui susipažinus su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog antstolis Tomas Ubartas vykdo 2021-10-27 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį raštą pagal 2020-03-10 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinę dalį (vykd. b. (duomenys neskelbtini) 2 b. l.). 2021-11-05 patvarkymu antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. (duomenys neskelbtini) 5-6 b. l.), 2021-011-08 antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas ir išsiuntė pareiškėjai, kaip skolininkei, raginimą įvykdyti sprendimą (vykd. b. (duomenys neskelbtini), 7-8, 9-10 b. l.).
8. Nesutikdama su antstolio Tomo Ubarto 2021-11-08 raginimu įvykdyti sprendimą, pareiškėja R. M. pateikė antstoliui skundą, prašydama panaikinti raginimą įvykdyti sprendimą, nes skolininkė, mano, kad turėjo būti taikoma 5 metų senatis. Mano, kad ji nėra skolininkė, nes vaikų išlaikymo išmokos buvo mokamos jos vaikams. Antstolis Tomas Ubartas 2021-12-01 priėmė patvarkymą Nr. S-21-1-136-63570, kuriuo pareiškėjos (skolininkės) R. M. skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
9. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1dalis).
10. Pažymėtina, kad antstolis negali vertinti vykdomojo rašto teisėtumo. Vykdomieji raštai, išduodami remiantis teismo sprendimais, nutartimis. Iš vykdomojo rašto turinio negalima spręsti, kodėl iš skolininko turi būti išieškoma priteista suma ar skolininkas įpareigojamas perduoti tam tikrą turtą. Išieškojimo pagrįstumo klausimą teismas išsprendė nagrinėdamas bylą, todėl vykdomajame rašte nurodomi tik išieškojimui vykdyti reikalinga informacija: sprendimą priėmusio teismo pavadinimas, duomenys apie skolininką ir išieškotoją, išieškomos sumos arba veiksmai, kuriuos atlikti ar nuo kurių susilaikyti įpareigotas skolininkas.
11. CPK 655 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
12. Pareiškėja skunde teigia, kad išieškotojos reikalavimams turėjo būti taikoma 3 metų ieškinio senatis. Teismas dėl tokių pareiškėjos argumentų detaliau nepasisako, nes ne sprendimo vykdymo procese nagrinėjami tokie teisiniai klausimai. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepime nurodyti pagrįsti argumentai, jog pareiškėja negrąžinusi skolos į valstybės biudžetą, t. y. neįvykdžiusi prievolės atlyginti žalą, pagal Vaikų išlaikymo Fondo administracijos raštą iki 2015-06-20, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad po 2018-01-01 įsigaliojus naujai Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijai, nustatytai prievolei, kurios ji pažeisdama teises normas, nevykdė, bus taikomas senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-19 nutartis, byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 13 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad į Vaikų išlaikymo fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.
13. Taip pat skunde pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji nėra skolininkė, nes vaikų išlaikymo išmokos buvo mokamos jos nepilnamečiams vaikams. Teismas atmeta tokius deklaratyvus pareiškėjos teiginius, nes pagal įstatyminį tėvų valdžios reglamentavimą (LR Civilinio Kodekso 3.186 str., 3.190 str., 3.203 str.) pareiškėja buvo atsakinga už nepilnamečiams vaikams skiriamų išlaikymo lėšų tinkamą naudojimą. Sutinka su suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytu argumentu, kad ir pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, lėšos vaikui išlaikyti mokamos pareiškėjai, kuri pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį yra laikoma viena iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kuris kreipiasi į išmokų administratorių dėl išmokų mokėjimo. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 12 straipsnyje nustatytos pareiškėjos pareigos, be kita ko, pareiga prašyme išmokų administratoriui nurodyti išsamią ir teisingą informaciją, įrodančią vaikų teisę gauti išmokas, bei pateikti išmokoms gauti būtinus dokumentus; pranešti išmokų administratoriui apie šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių sąlygų atsiradimą; pranešti išmokų administratoriui apie prašyme pateiktų duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo dienos; grąžinti neteisėtai gautas išmokas. 2021-08-13 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendime pažymima, kad 2020-03-10 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kuriuo pareiškėjai priteista skola 376,51 Eur. Sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris yra atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).
Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo
14. Pradėjęs priverstinį vykdymo procesą, antstolis įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlygis antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105.3 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 120 punktuose reglamentuoti vykdymo išlaidų dydžiai. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2021-11-08 patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-136-58664 antstolis informavo skolininkę R. M., kad nutarė išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neskundžia vykdymo išlaidų apskaičiavimo, vykdymo išlaidų dydžio ir rūšies, o iš esmės nesutinka su antstolio sprendimu išieškoti vykdymo išlaidas. Nustatyta, kad išieškotoja prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo antstoliui pateikė 2021-11-05 (v. b. l. 4). Antstolis, laikydamasis Instrukcijos 4 punkto reikalavimų, 2021-11-05 patvarkymu Nr. S-21-136-58528 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 5-6), 2021-11-08 surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-136-58663, kuriuo įpareigojo skolininkę R. M. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos atlikti veiksmus (v. b. l. 7-8), taip pat apskaičiavo vykdymo išlaidas – 35,94 Eur (v. b. l. 9-10). Iš šio vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-136-58664 matyti, kad vykdymo išlaidas sudaro būtinosios vykdymo išlaidos – 33,46 Eur, kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims (pašto išlaidos) – 2,48 Eur. Nurodyta, kad būtinosios, papildomos vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Šie antstolio priimti dokumentai buvo išsiųsti skolininkei. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgijo teisę išieškoti iš pareiškėjos vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis).
15. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių antstolio veiksmų neteisėtumą, todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog antstolis, priimdamas 2021-11-08 raginimą įvykdyti sprendimą bei 2021-11-08 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimą veikė teisėtai, tinkamai, vadovaudamasis CPK nuostatomis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Pažymėtina, jog raginimas įvykdyti sprendimą nesuvaržo skolininko teisių, priešingai tai yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nesukelianti skolininkui tiesioginių padarinių, kadangi yra tik potencialių padarinių prielaida.
16. Kadangi antstolio veiksmai vykdomojoje byloje yra atlikti pagal jam suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos R. M. skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
17. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
18. Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos šioje byloje pareiškėjos prašymu 2021-12-08 taikytos laikinosios apsaugos priemonės - išieškojimo vykdymo sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?291, 443 straipsniais, 510 , 512– 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo vykdymo sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Grąžinti antstoliui Tomui Ubartui vykdomąją bylą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.