- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-431-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49630-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- L. V., E. B.
- Civilinis ieškovas
- Ž. V.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Albinas Miliauskas, Romualdas Matonis, Vidmantas Ravinis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjos 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį – 100 MGL (3766 Eur) bauda, baudą sumokant per du mėnesius.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalis 1 punktu ir 68 straipsniu M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise ir uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.
Iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista: nukentėjusiajam L. V. 27000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui Ž. V. 410,10 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš nuteistojo M. B. priteista nukentėjusiajam L. V. 600 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, civiliniam ieškovui Ž. V. 400 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2016 m. spalio 20 d. apie 09.20 val. Kalvarijos sav., kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje neatsargiai vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 814“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 154 punkto reikalavimus – vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis privalėjo duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio „Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis L. V., padarant jam stuburo VII kaklo slankstelio suspaustinį skeveldrinį lūžimą su stuburo kanalo stenoze, stuburo II krūtininio slankstelio suspaustinį lūžimą, ūmų trauminės kilmės stuburo smegenų dangalų uždegimą, galūnių paralyžių, trauminės kilmės nugaros smegenų patologinę būseną ASIA-B, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, vairuotojas E. B., padarant jam odos nubrozdinimus kaktos, dešinės plaštakos ir kairio žasto srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, keleivė E. M., padarant jai muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus kaktos ir abiejų kelių srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, keleivė D. S., padarant jai kairio kelio žaizdą, dešinio riešo, alkūnės sumušimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir keleivis L. K., kuris dėl kaklo, krūtinės sumušimų ir raiščių patempimo jautė fizinį skausmą.
Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Romualdas Matonis apeliaciniame skunde prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. d. nuosprendį pakeisti ir M. B. paskirti švelnesnę bausmę bei netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, o taip pat iš esmės sumažinti priteistos žalos dydį. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepripažino itin teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuri turi tiesioginę įtaką M. B. atsakomybės laipsniui, įskaitant bausmės parinkimą ir jos dydžio nustatymui, baudžiamojo poveikio priemonės taikymui ir atlygintinos žalos dydžiui. Gynėjo nuomone, byloje nekyla abejonių, kad M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau teismų praktikoje yra galimos ir tokios teisinės situacijos, kai būtina padarinių kilimo sąlyga buvo ne vieno eismo dalyvio, o kelių eismo dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Anot apelianto byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio, taigi ir jo padarinių kilimu buvo ir automobilį Audi A4 vairavusio E. B. veiksmai, t. y. jis pamatęs kliūtį sankryžoje automobilio nestabdė, o stengėsi važiuoti į dešinę bei, po susidūrimo nesuveikė oro pagalvės. Apeliantas pažymi, kad kelio atkarpoje kurioje įvyko eismo įvykis leidžiamas važiavimo greitis buvo 70 km/h, o susidūrimo metu E. B. važiavimo greitis buvo nemažesnis kaip 69 km/h.
Gynėjo teigimu E. B. pamatęs realią kliūtį kelyje privalėjo stabdyti savo transporto priemonę, tačiau to nedarė. Jei jis pamatęs kliūtį būtų stabdęs savo vairuojamą automobilį, tai turėjo galimybę sustoti ir taip išvengti susidūrimo su M. B. vairuojamu automobiliu. Be to, padarinių kilimui turėjo įtakos ir tai, kad automobilis Audi A4 buvo techniškai netvarkingas, nes nesuveikė saugos pagalvės, taip pat E. B. neužtikrino, kad jo keleiviai segėtų saugos diržus. Apelianto nuomone, toks teisiškai nerūpestingas nukentėjusiojo E. B. elgesys akivaizdžiai turi būti pripažintas rizikingu, su visomis iš to išlaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, įskaitant bausmės griežtumą, baudžiamojo poveikio priemones paskyrimą, o taip pat civilinių ieškinių išsprendimą. Apelianto nuomone, dalis atsakomybės turi tekti ir automobilio Audi A4 vairuotojui E. B.. Taip pat gynėjas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas M. B. sukels itin sunkias ir neadekvačias pasekmes. Apeliantas pažymi ir tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nusprendė teisę vairuoti transporto priemones atimti vieneriems metams, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ši teisė atimama vieneriems metams šešiems mėnesiams. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius M. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį: civilinio ieškovo Ž. V. ieškinį dėl 410.10 Eur turtinės žalos palikti nenagrinėtą, o L. V. ieškinį dėl 35 000 Eur neturtinė žalos tenkinti iš dalies ir neturtinę žalą sumažinti iki 7000 Eur, iš kurių 1000 Eur priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ bei nustatyti, kad kita neturtinės žalos dalis yra atlyginta AB „(duomenys neskelbtini)“ (4000 Eur) bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2000 Eur).Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė civiliniam ieškovui Ž. V. 410,10 Eur turtinės žalos, nes žalos atlikinimas turi būti nukreiptas į draudimo bendrovę. Skunde pažymima, kad apie patikslintą Ž. V. ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo, nebuvo informuotas civiliniu atsakovu įtrauktas AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.Taip pat skunde nurodo, kad apylinkės teismas iš dalies tenkindamas L. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarė procesinių, aplinkybių vertinimo ir skaičiavimo klaidų. Teismas nustatė 32 000 Eur neturtinės žalos dydį, iš kurios atėmė 4000 Eur, kuriuos atlygino draudimo bendrovė bei 1000 Eur, kuriuos 2017 m. rugpjūčio 2 d. pervedė apeliantė. Tačiau teismas visiškai nevertino tai, kad apeliantė 2017 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiajam yra atlyginusi dar 1000 Eur. Be to, nuosprendyje visiškai neapsisakyta ir dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ rezervuotos 1000 Eur sumos. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama ir su L. V. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Anot apelianto, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neįvertino teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Nors teismas nuosprendyje pateikė visą eilę teismų procesinių sprendimų, tačiau nustatė ženkliai didesnę neturtinę žalą, nei buvo priteista minimuose procesiniuose sprendimuose. Be to, teismas neįvertino ir nukentėjusiojo L. V. sveikatos būklės buvusios iki įvykio, t. y., kad jam iki eismo įvykio buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygtis. Skunde pažymima, kad nukentėjusiojo galimybė gauti pajamas ir visapusiškai įsilieti į darbo rinką kaip pilnaverčiam jos subjektui buvo apribota dar iki eismo įvykio. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2017 m. kovo 8 d. Darbingumo lygios vertinimo aktu, kuriame nustatyta, jog 10 procentų darbingumo lygis L. V. nustatytas iki 2019 m. kovo 7 d. Kas paneigia ieškinyje ir nuosprendyje dėstomas aplinkybes, kad pasunkėjusi būklė yra nuolatinio ir nekintamo pobūdžio. Anot apelianto, neturtinė žala šiuo atveju turi būti vertinama atsižvelgiant ir į tai, kad padarytas pažeidimas nėra susijęs su itin dideliu kaltininko neatsargumu ar šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu ar pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kad nukentėjo vienas asmuo, nėra žuvusiųjų, kaltininkas vairavo blaivus, ėmėsi veiksmų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. V. atstovas advokatas Albinas Miliauskas atsiliepimuose į nuteistojo M. B. gynėjo advokato R. Matonio ir civilinio atstovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus M. B. apeliacinius skundus nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išanalizavęs visą bylos medžiagą teisingai nustatė tiek bylos aplinkybes, tiek ir neturtinės žalos dydį, todėl prašo apeliacinius skundus atmesti, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir priteisti 600 Eur - išlaidas turėtas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis E. B. atsiliepime , kad į nuteistojo M. B. gynėjo advokato R. Matonio ir civilinio atstovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus M. B. apeliacinius skundus nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinių skundų netenkinti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Romualdas Matonis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Civilinis ieškovas Ž. V. paliko spręsti teismo nuožiūra. Nukentėjusiojo L. V. atstovas advokatas Albinas Miliauskas prašė pakeisti nuosprendį dėl Ž. V. priteistos turtinės žalos, nes ji yra atlyginta, ir sumažinti apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą iki 25 000 Eur, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 1000 Eur neturtinės žalos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso yra atlyginę 2000 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusiojo E. B. atstovas advokatas Vidmantas Ravinis prašė apeliacinius skundas atmesti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir iš nuosprendžio pašalinti sprendimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 410,10 Eur Ž. V. bei patikslinti priteistos neturtinės žalos dydį, nurodant 25 000 Eur. Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Romualdo Matonio ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus M. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Dėl nuteistojo M. B. gynėjo advokato R. Matonio apeliacinio skundo
Nuteistojo M. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ne tik jo ginamasis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl ko kilo eismo įvykis, tačiau ir automobilio Audi A4 vairuotojo E. B. veiksmai turėjo įtakos padarinių kilimui, nes jis pamatęs kliūtį nesisėmė visų atsargumo priemonių, jog išvengtų susidūrimo su kita transporto priemone, neužtikrino, kad kartu važiavę keleiviai segėtų saugos diržus bei pati transporto priemones buvo techniškai netvarkinga. Tačiau teisėjų kolegijas konstatuoja, kad minėti apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo būtent nuteistojo M. B. veiksmai, nes jis, vairuodamas automobilį, atliko pavojingą manevrą, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 154 punkto reikalavimus – vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis privalėjo duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu „Audi A4“, vairuojamu E. B., dėl ko įvyko eismo įvykis ir kilo nustatyti padariniai, tame tarpe buvo sunkai sutrikdyta Audi A4 automobilio keleivio L. V. sveikata. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent nuteistojo M. B. neteisėti veiksmai, o ne apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti. Tiek specialisto išvada, tiek ir specialistės Loretos Levutytės paaiškinimai patvirtina, kad išvada buvo atlikta vertinant ne asmenų parodymus, kurie gali būti subjektyvūs, tačiau vertinant objektyvius duomenis, kurie patvirtina, kad automobilio Audi A4 vairuotojas E. B. neturėjo jokios techninės galimybės išvengti susidūrimo. Pagrįstai skunde akcentuojama, kad automobilio Audi A4 keleivis L. V. nesegėjo saugos diržo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad minėtas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, L. V. sužalojimo mastui įtakos neturėjo. Šią teismo išvadą patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausto specialisto Vytenio Valiuko paaiškinimai, kad toks sužalojimas gali gautis tiek segint saugos diržą, tiek jo ir nesegint. L. V. konstatuotas 7 slankstelio lūžimas, kuris ir nulemia sunkų sveikatos sutrikdymą, įvyko dėl to, kad nuo smūgio judėjo nukentėjusiojo galva, o kūnas su šiuo judesiu nespėjo judėti.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-386/2012, 2K-538-788/2015) rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta, kadangi nukentėjusysis E. B. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, vairuodamas automobilį ir važiuodamas pagrindiniu keliu nesitikėjo, jog M. B. pažeisdamas Kelių eismo taisyklės įvažiuos į sankryžą iš šalutinio kelio. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagristai nepripažino M. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalis 6 punktas).
Apeliaciniame skunde nuteistojo M. B. gynėjas nurodo ir tai, kad įvertinus automobilio Audi A4 vairuotojo veiksmus, jo ginamajam turi būti paskirta mažesnė bausmė, neskirta baudžiamojo poveikio priemonė bei sumažintas priteistos žalos dydis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, kurie turėtų esminės reikšmės ir, dėl kurių būtų pagrindas mažinti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Vien tai, kad gynėjas mano, kad M. B. turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skiriant bausmes asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, taip pat svarbu užtikrinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. B. paskirta bausmės rūšis – bauda ir jos dydis yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje, numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklės ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Bylos medžiaga nustatyta, kad M. B. dienos metu, esant geram matomumui ir neslidžiai kelio dangai, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 154 punkto reikalavimus, nes išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta L. V. sveikata. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nuteistasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad praeityje yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių vienu atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas M. B. ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, kitu atveju M. B. neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau kadangi nebuvo nustatyta didelė turtinė žala, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo sudėties. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad M. B. tinkamų išvadų dėl savo elgesio kelyje nepadarė ir toliau daro šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė jam paskirta pagrįstai. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas nusprendė nustatyti minimalų - vienų metų teisės vairuoti atėmimo terminą, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje šią baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė vieniems metams šešiems mėnesiams. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis buri būti pakeistas ir M. B. teisė vairuoti transporto priemones atimama vieneriems metams (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus M. B. apeliacinio skundo
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti civiliniam ieškovui Ž. V. 410,10 Eur turtinės žalos. Apelianto nuomone, civilinis ieškovas Ž. V. dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo kreiptis į draudimo bendrovę, ką prieš tai buvo padaręs, kuri buvo jau atlyginusi dalį turėtos turtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą narinėjant pirmosios instancijos teisme civilinis ieškovas Ž. V. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 410,10 turtinės žalos, o iš kaltinamojo M. B. priteisti išlaidas turėtas advokato pagalbai apmokėti. Nors šioje baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu buvo pripažintas ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pastarajam civilinis ieškovas reikalavimo dėl žalos nepateikė. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti duomenys, kad civiliniam ieškovui Ž. V. jo prašoma priteisti 410,10 Eur turtinė žala yra atlyginta AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas. Tiek nuteistojo M. B. gynėjas, tiek ir civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniuose skunduose nesutinka su apylinkės teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiajam L. V.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis L. V. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriame neturtinę žalą buvo įvertinęs 35 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir neturtinės žalos nustatymo kriterijus sprendė, jog nukentėjusiajam L. V. buvo padaryta 32 000 Eur neturtinė žala. . Anot civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, neturtinės žalos atlyginimą teismas priteisė neatsižvelgęs į nukentėjusiojo L. V. būklę buvusią iki įvykio bei neįvertino teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, liekamuosius traumos reiškinius bei į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pažymima, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. . Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad L. V. buvo nustatyti šie sužalojimai: stuburo VII kaklo slankstelio suspaustinis skeveldrinis lūžimas su stuburo kanalo stenoze, stuburo II krūtininio slankstelio suspaustinis lūžimą, ūmus trauminės kilmės stuburo smegenų dangalų uždegimas, galūnių paralyžius, trauminės kilmės nugaros smegenų patologinė būsena ASIA-B, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis L. V. ilgą laiką buvo gydomas įvairiose gydymo įstaigose, dėl patirtų sužalojimų kentė didelius fizinius skausmus, patyrė dideles moralines kančias, kurias jaučia iki dabar. Dėl judėjimo negalios negali laisvai judėti, kas smarkiai apriboja jo kaip jauno asmens bendravimo galimybes, kadangi iš namų išeiti gali tik padedamas kitų asmenų. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas į vertino ir tai, kad nukentėjusiajam nustatytas tik 10 % darbingumo lygis bei nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Taip pat nėra pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį ir dėl to, kad iki eismo įvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas neįgalumas, nes teismo posėdžio metu apklausto specialisto V. Valiuko paaiškinimai patvirtina, kad judėjimo negalia atsirado būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, ne dėl anksčiau turėtų sveikatos problemų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nukentėjusiajam L. V. ir anksčiau buvo nustatytas neįgalumas, tačiau jo susirgimai netrukdė nukentėjusiajam laisvai judėti, sportuoti, mokytis, pačiam, be kitų pagalbos išeiti iš namų, savimi pasirūpinti. . Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Kolegija nesutinka su tokiais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodę, kad analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-52-942/2016). Taigi remiantis kasacinio teismo praktika, apylinkės teismo nurodyta pozicija dėl nurodytų priteisiamų žalos dydžių ir konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatyto 32 000 Eur neturtinės žalos dydžio, negali būti laikoma kaip neteisinga ar visiškai neatitinkanti teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo vadovautis kasacinio teismo nutartimis, nurodytomis apeliaciniame skunde, tačiau pažymima, kad besąlygiškai vadovautis skunde minimomis nutartimis būtų neteisinga, nes, kaip minėta, priteistinas žalos dydis priklauso nuo konkrečios situacijos ir konkrečioje byloje patirtos neturtinės žalos turinio. . Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarė skaičiavimo klaidų. Pateikti duomenys patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam L. V. yra atlyginęs 5 000 Eur neturtinės žalos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam L. V. atligino 2 000 Eur. Esant šioms aplinkybėms iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti priteista 25 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo L. V. naudai. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Nukentėjusiojo L. V. atstovas advokatas Albinas Miliauskas pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo M. B. nukentėjusiojo L. V. naudai 600 Eur advokato išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 40). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo M. B. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. B. apeliacinius skundus. Nukentėjusiojo L. V. atstovas advokatas A. Miliauskas parengė atsiliepimus į apeliacinius skundus. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka dalyvavo ir teismo posėdyje. Atsižvelgiant į skundų nagrinėjimo rezultatą, t. y., kad apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, į tai, kad advokatas paruošė atsiliepimus bei dalyvavo jo nagrinėjime, apeliacinės instancijos teismas protinga ir pagrįsta iš nuteistojo M. B. priteistina atstovavimų išlaidų suma laiko 400 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti:
iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam L. V. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) Eur.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 410,10 Eur turtinės žalos civiliniam ieškovui Ž. V..
Iš nuteistojo M. B. priteisti nukentėjusiajam L. V. 400 Eur turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl M. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalis 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise ir uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.