- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-1466-538/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02613-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Nordea Bank, Lietuvoje, akcinės bendrovės Nordea Bank priešieškinį I
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Nordea Bank, Lietuvoje veikiančiai per akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrių, dėl įpareigojimo vykdyti kreditavimo sutartis ir pagal atsakovės akcinės bendrovės Nordea Bank priešieškinį I. Š. dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-23 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalį, kuria apeliantė AB Nordea Bank įpareigota vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant ieškovei naują kredito grąžinimo grafiką, pagal kurį: likusi negrąžinta ieškovės skola pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvusi vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo metu 2012-04-28, pradedama toliau grąžinti kreditavimo sutartyje numatyta tvarka nuo 2014-11-27, kuomet įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; ieškovės I. Š. Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui mokėtinos kredito įmokos pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-11-27 įskaitomos į I. Š. permoką atsakovui (apeliantei), konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; atmestas priešieškinio reikalavimas teismo tvarka nutraukti Būsto kreditavimo sutartį, panaikino ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalį, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalį paliko nepakeistą.Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, neįvykdė pareigos tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, teisėjų kolegijos nuomone, ieškinyje netinkamai suformuluoti reikalavimai, nurodyti šios nutarties 1.3 punkte, tai yra, ieškovė privalėjo nurodyti, kokio dydžio permoką atsakovė turi įskaityti ieškovei tenkančių mokėti sumų sąskaitą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, kuriame ieškovės reikalavimai nesuformuluoti tinkamai, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti ieškovę tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-07-10 nutartimi nustatė ieškovei I. Š. 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Išaiškino, kad per nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui panaikinus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-17 priimto sprendimo dalį ir nurodžius šalintinus trūkumus, terminas jų pašalinimui nustatytinas šioje proceso stadijoje, siekiant tinkamai paruošti bylą nagrinėjimui iš naujo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti 2017-07-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2473-1025/2017 ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį. Tai reiškia, kad buvo nustatyta, jog ieškinys atitinka turinio ir formos reikalavimus. Taip pat buvo rengiamasi nagrinėti bylą: priimtas atsakovų priešieškinis, buvo paskirti keli parengiamieji posėdžiai, pereita į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją, byla išnagrinėta ir priimtas procesinis sprendimas. Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-23 nutartimi bylos dalį grąžinęs nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nepanaikino procesinio sprendimo priimti ieškinį. Nutartyje nebuvo nurodyta grąžinti byla nagrinėti pirmos instancijos teisme nuo ieškinio priėmimo stadijos, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio nuostatas ir ieškinio priėmimo klausimos svarstyti iš naujo. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas grįžti į civilinės bylos iškėlimo stadiją šiuo atveju yra visiškai nesuprantamas, neatitinka ekonomiškumo ir koncentruotumo principų. Įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus, tai yra aiškiai ir tiksliai suformuluoti teismui pateikto ieškinio trečią reikalavimą, nurodant tiksliai, kokio dydžio permoką reikalauja, jog atsakovas AB Nordea Bankas įskaitytų ieškovei tenkančių mokėti sumų sąskaita, taip pat išdėstyti aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo patikslintą reikalavimą, yra visiškai nepagrįstas ir tik vilkina bylos nagrinėjimą. Tai, ar pareikšto ieškinio reikalavimo išsprendimas apgins pareiškėjų teises, yra jau bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl teismo nurodytus klausimus galima spręsti bylos nagrinėjimo metu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantė argumentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-23 nutartyje nebuvo nurodyta grąžinti byla nagrinėti pirmos instancijos teisme nuo ieškinio priėmimo stadijos, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio nuostatas ir ieškinio priėmimo klausimos svarstyti iš naujo.Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bylos Nr. 3K-3-580/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas privalo atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismo pateiktas pastabas ir argumentus dėl iš naujo grąžinto nagrinėti klausimo. Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-23 nurodė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, neįvykdė pareigos tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, teisėjų kolegijos nuomone, ieškinyje netinkamai suformuluoti reikalavimai, nurodyti šios nutarties 1.3 punkte, tai yra, ieškovė privalėjo nurodyti, kokio dydžio permoką atsakovė turi įskaityti ieškovei tenkančių mokėti sumų sąskaita. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, kuriame ieškovės reikalavimai nesuformuluoti tinkamai, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti ieškovę tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-23 nutartį, privalėjo nustatyti ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškinys buvo priimtas ir nagrinėtas iš esmės, neturi teisinės reikšmės, nes pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Taigi teismui nustačius, kad ieškinys neatitinka keliamų reikalavimų, teismas turi teisę nustatyti terminą pašalinti ieškinio trūkumus, o jų nepašalinus, ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 2 dalis).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią apeliantės atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.