- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 3K-3-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05092-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Virgilijus Grabinskas (pran.), Janina Januškienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- D. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui J. J. dėl sutarties vykdymo, trečiasis asmuo D. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo J. J. 12 252,95 Lt stogo renovacijos išlaidų. Ieškovės tėvai buvo buto (duomenys neskelbtini) savininkai ir dalies to namo neįrengtos pastogės bendraturčiai. Jie 2003 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi 44/100 dalį neįrengtos pastogės pardavė atsakovui. Šia sutartimi šalys susitarė, kad už perkamą pastogės dalį yra mokama 1000 Lt, o tuo atveju, jeigu bus atliekamas namo stogo remontas, pirkėjas įsipareigoja savo sąskaita apmokėti pardavėjams tenkančią stogo remonto išlaidų dalį (6.7 punktas). Ieškovės tėvai 2003 m. spalio 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovei perleido jiems priklausiusį butą, o 2010 m. rugpjūčio 19 d. sutartimi ieškovės motina perleido ieškovei teisę atsakovo reikalauti apmokėti stogo remonto išlaidas. DNSB „Tilto namai“ visuotinis susirinkimas 2010 m. birželio 6 d. nusprendė remontuoti stogą ir už jo renovaciją ieškovei skaičiavo 12 252,95 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Atsižvelgdamas į tai, kad 2003 m. spalio 24 d. 44/1000 dalių neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta konkrečių asmenų: ieškovės tėvų A. G., S. J. G. ir atsakovo J. J., sutarties šalys buvo konkrečiai įvardytos – pardavėjai ir pirkėjas, tai teismas vertino, jog sutarties 6.7 punkte nustatytą prievolę įvykdyti turėjo teisę reikalauti tik sutartį sudarę asmenys, t. y. ieškovės tėvai; nurodė, kad nuo 2003 m. spalio 27 d. buto dovanojimo sutarties sudarymo ieškovės tėvų bet kokie teisiniai santykiai su 2003 m. spalio 24 d. sutarties šalimi – atsakovu – nutrūko, nes nebeliko A. G. ar S. J. G. tenkančios buto dalies. Taigi 2010 m. rugpjūčio 19 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartis nesudaro ieškovei teisinio pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovo stogo renovacijos išlaidas, nes dovanojimo sutartis negali sukelti tų teisinių padarinių, kurie buvo numatyti pirkimo–pardavimo sutartyje. Nustatęs, kad ieškovė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti atlyginti stogo renovacijos išlaidas, teismas nepasisakė, ar jos buvo pagrįstos.
Teismas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartis sudaryta neteisėtai, nes ieškovės motina S. J. G. nurodytos sutarties sudarymo metu neturėjo jokių teisių ir pareigų pagal 2003 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nes buto nuosavybės teisė, taip pat nuosavybė į stogo dalį 2003 m. spalio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu perėjo ieškovei.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo teisę pagal 2003 m. spalio 24 d. 44/1000 dalių neįrengtos pastogės pirkimo–pardavimo sutarties 6.7 punktą galėjo įgyvendinti tik ieškovės tėvai. Sutarties 6.7 punkte įtvirtinta sąlyginė prievolė, kurios atsiradimas sutarties šalių buvo susietas su atitinkamos sąlygos atsiradimu, t. y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remontu. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirkėjo įsipareigojimas apmokėti pardavėjams teksiančią stogo remonto išlaidų dalį yra turtinė prievolė, kartu ir koresponduojanti pardavėjų turtinė teisė, kurios atsiradimas buvo susietas su konkrečiu įvykiu – stogo remontu, ir faktine aplinkybe – buto valdymu nuosavybės teise. Esant tokioms aplinkybėms bei atsiradus nustatytai sąlygai pirmiau nurodyta turtinė teisė būtų patekusi į kreditoriaus turimo turto apimtį.
Iš CK 6.30 straipsnio 2 dalies matyti, kad prievolės sąlyginis pobūdis nėra kliūtis perleisti ar paveldėti iš jos atsirandančias teises. Tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad, nagrinėjamu atveju ieškovės tėvams perleidus ieškovei nuosavybės teise 2003 m. spalio 27 d. buto dovanojimo sutarties pagrindu jiems priklausiusį butą, sutarties 6.7 punkte įtvirtinta sąlyga iš esmės tapo niekine, nes išnyko viena iš pagrindinių jos sąlygų – ieškovės tėvų nuosavybės teisė į butą, t. y. net ir atliekant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remontą, ieškovės tėvams nebūtų atsiradusi prievolė apmokėti jiems tenkančios remonto išlaidų dalies, kartu atsakovo atitinkamos prievolės padengti ieškovės tėvams tenkančios išlaidų dalies. Kadangi 2010 m. rugpjūčio 19 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties sudarymo metu jos 6.7 punkte nustatyta sąlyginė prievolė jau buvo pasibaigusi, tai iš jos tariamai turėjusios kilti teisės negalėjo būti sutarties dalykas, nes nebuvo galima perleisti daugiau teisių, nei jų buvo turima.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė N. P. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino sutarties nuostatą ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad, perleidus nuosavybės teisę į butą, jos 6.7 punkte įtvirtinta sąlyga iš esmės tapo niekine, nes išnyko kasatorės tėvų nuosavybės teisė į butą. Pažymėta, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, pirmiausia nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismai tikruosius ginčo šalių ketinimus nustatė iš esmės vadovaudamiesi vien atsakovo paaiškinimais, kad sutarties 6.7 punkte nustatytas įsipareigojimas buvo susietas su konkrečiais asmenimis – pardavėjais pagal sutartį. Teismai pritardami atsakovo pozicijai vadovavosi vien pažodiniu, lingvistiniu ir formaliu sutarties nuostatos aiškinimu. Šalių tikrieji ketinimai buvo susitarime nustatyti sąlygą, kad atsakovo pareiga kompensuoti stogo remonto išlaidas pasikeitus buto savininkui išliko. Kasatorės tėvams priklausiusio, o dabar kasatorės nuosavybės teise valdomo buto vertę, be kita ko, sudarė ir tai, jog butui priklausė dalis neįrengtos namo pastogės. Taigi perleisdami jiems priklausiusią pastogės dalį kasatorės tėvai iš dalies sumažino jiems priklausiusio buto vertę, kuri turėjo būti kompensuota atsakovui sumokėjus sulygtą perleidžiamo turto kainą – 1000 Lt, bei įvykdžius sutarties 6.7 punkte nustatytą atidedamąją sąlygą. Kasatorės tėvai atsakovo pareigą siejo ne su savimi, kaip konkrečiais asmenimis, bet su buto, kuriam priklausė perleistos pastogės dalis, nuosavybės teise ir jo savininku. Sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad tuo atveju, jei kasatorės tėvams priklausantis butas ateityje bus perleistas, atsakovas bus atleistas nuo likusios jam parduotos pastogės kainos dalies padengimo. Sutarties 6.7 punkto nuostata turi būti aiškinama kaip buto savininkų, tačiau ne konkrečiai kasatorės tėvų, įpareigojimas atsakovui. Priešingas Sutarties nuostatos aiškinimas reikštų nesąžiningumą kasatorės tėvų atžvilgiu. Byloje nėra įrodymų, kad Sutarties 6.7 punkte įtvirtinta reikalavimo teisė būtų neatskiriamai susijusi su kasatorės tėvų asmeniu. Nepagrįstai nebuvo vadovautasi teisių perleidimo sutarties nuostatomis. Šia sutartimi kasatorės tėvų reikalavimo teisė buvo perleista kasatorei, tai tik patvirtina, kad notarė suprato sutarties 6.7 punktą kaip kasatorės tėvai ir kasatorė.
2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėję teismai tikruosius sutarties šalių ketinimus aiškino pažeisdami CPK 12, 17, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes suteikė pranašumą atsakovo paaiškinimams ir neatsižvelgė į kasatorės nurodomas ginčo sutarties sudarymo aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas J. J. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Kasatorė argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai turėjo sutartį aiškinti ne vadovaudamiesi pažodiniu, bet išimtinai subjektyviu teksto aiškinimu, atsižvelgdami į sutarties šalių tikruosius ketinimus, sutarties esmę, tikslą, prasmę, siektą rezultatą. Nors kasatorė nurodo, kaip sutartis turėtų būti aiškinama, bet nepateikia jokių įrodymų, objektyvių argumentų, kurie pagrįstų egzistavus būtent tokius tikruosius šalių ketinimus. Abejojama, kad kasatorė galėtų patvirtinti tikruosius šalių ketinimus, nes pati nebuvo sutarties šalis. Dėl to jos samprotavimai apie tikruosius ketinimus sandorio sudarymo momentu neturi lemiamos reikšmės aiškinant sutartį, šiuo atveju svarbi abiejų šalių valia dėl sutarties 6.7 punkto nuostatų. Be to, nors CK normose įtvirtintas sutarties šalių tikrųjų ketinimų nustatymo prioritetas, tačiau šis principas nėra suabsoliutinamas. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti tikrųjų šalių ketinimų arba kai šalių pateikiami paaiškinimai apie tikruosius ketinimus yra tarpusavyje prieštaraujantys, yra taikomas lingvistinis sutarties teksto aiškinimo principas. Kadangi šios bylos nagrinėjimo metu abi šalys skirtingai aiškino sutarties turinį, bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsižvelgė į sutarties tekstą ir nuostatas aiškino remdamiesi lingvistiniu sutarčių aiškinimo metodu. Sutarties 6.7 punkte įtvirtintas pirkėjo įsipareigojimas šalių susitarimu buvo susietas su konkrečiais asmenimis – pardavėjais pagal Sutartį, šią aplinkybę patvirtina ir sutarties preambulėje aiškiai apibrėžta „pardavėjų“ sąvoka. Susitarime asmenys, kurių naudai turi būti įvykdytas įsipareigojimas, neapibrėžti kaip buto savininkai. CK neįtvirtinta galimybės nustatyti parduodamo daikto kainos sąlygine prievole, todėl sutarties 6.7 punkte nustatytas įsipareigojimas negali būti laikomas sutarties kainos sudedamąja dalimi. Teisių ir pareigų perleidimo sutartimi pardavėja kasatorei perleido teises, kurių ji pati neturėjo, todėl toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms CK nuostatoms. Šio sandorio teisėtumo bei tinkamumo nepatvirtina kasatorės nurodoma aplinkybė – sandorį patvirtino notarė. Pažymėtas, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d., t. y. daugiau kaip po mėnesio nuo pirminio reikalavimo atsakovui pareiškimo 2010 m. liepos 7 d. raštu, sudaryta teisių ir pareigų perleidimo sutartis patvirtina kasatorės reikalavimo nepagrįstumą. Pardavėjai niekuomet neinformavo atsakovo apie atitinkamų teisių perleidimą kasatorei, nors jeigu sutarties 6.7 punkto įsipareigojimas nebūtų susietas su konkrečiu asmeniu, jie privalėtų tai padaryti.
2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Kasatorė nenurodo konkrečių, jos nuomone, padarytų įrodymų vertinimo pažeidimų. Įvertinus tai, kad kasatorė byloje nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių jos dėstomus samprotavimus apie teismų procesinių teisės normų pažeidimus, šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
3. Dėl reikalavimo dydžio vertinimo. Kasatorė byloje tinkamai neįrodė reiškiamo reikalavimo dydžio. Ji reikalavimą grindžia DNSB „Tilto namai“ valdybos pirmininko raštu, kuriame nurodyta preliminari pastato stogo remonto išlaidų suma. Vykdant renovacijos darbus ši suma iš esmės keitėsi, o galutinis pastato stogo remonto išlaidų dydis iki šiol yra nežinomas. Dėl to kasatorės reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, šio reikalavimo dydis nėra tinkamai ir neginčijamai įrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamoje byloje aktualūs sutarčių aiškinimo bei sąlyginius sandorius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.
Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai būtų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiais gali būti tiek sandoriai (CK 1.66 straipsnis), tiek prievolė (CK 6.30 straipsnis). Pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį sąlyginiais vadinami sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Beveik analogiškai apibrėžiama ir sąlyginė prievolė. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). Sąlyginės prievolės, kaip ir sąlyginiai sandoriai, gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 6.30 straipsnio 3 dalis). Sąlyginių prievolių (sandorių) teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: atsiranda ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis; 6.30 straipsnio 1, 4 dalys); šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys); yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis; 6.31 straipsnio 1 ir 3 dalys); jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 6.31 straipsnio 2 dalis); nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis). Pagal tai, ar šalių aptarta aplinkybė atitinka šias sąlygas, sprendžiama apie sudaryto sandorio galiojimą, taip pat jo teisinį kvalifikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“, bylos Nr. 3K-3-529/2012).
Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje kaip ieškinio pagrindas nurodomos 2003 m. spalio 24 d. sudarytos 44/100 dalių neįrengtos pastogės pirkimo–pardavimo sutarties 6.7 punktu sutarties šalys (ieškovė yra pardavėjų pagal sutartį teisių ir pareigų perėmėja dovanojimo sandorio pagrindu) susitarė dėl jame įtvirtintos sąlyginės prievolės. Šalys susitarė, kad jeigu bus atliekamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remontas, pirkėjas įsipareigoja savo sąskaita apmokėti pardavėjams tenkančią stogo remonto išlaidų dalį. Tokį prievolės pobūdį nustatė apeliacinės instancijos teismas; jis iš esmės neginčijamas nei kasaciniu skundu, nei atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais. Nesutikimas su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis kasaciniu skundu iš esmės grindžiamas argumentais dėl netinkamo sutarties turinio aiškinimo. Tokiu atveju kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylos suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad sutarties aiškinimas yra fakto klausimas. Kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau teisėjų kolegijos kompetencija vertinti tai, ar bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių. Atmesdami ieškovės reikalavimą teismai nurodė, kad byloje aptariamą pirkimo–pardavimo sutarties 6.7 punkte įtvirtintą sąlyginio pobūdžio prievolę galėjo įgyvendinti tik ieškovės tėvai, o šiems savo nuosavybės teises į butą perleidus dukteriai – ieškovei, sutarties 6.7 punkte įtvirtinta sąlyga iš esmės tapo niekine ir nesukeliančia teisinių padarinių. Taigi iš esmės teismai nepaneigia atsakovo turtinės prievolės, atsirandančios iš sutarties 6.7 punkto, tačiau atsakovo pareigą ją įgyvendinti susieja su konkrečiais asmenimis, t. y. pardavėjais pagal 2003 m. spalio 24 d. sutartį (beje, tokią poziciją atsakydamas į ieškovės raštą buvo išreiškęs ir atsakovas; T. 1, b. l. 20). Tačiau kolegija konstatuoja, kad toks sutarties aiškinimas neatitinka pirmiau pateiktų sutarčių aiškinimo taisyklių bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teises, nuostatų (CK 4.37, 4.47, 4.48 straipsniai). Pirkimo–pardavimo sutarties 6.7 punktu nustatyta sąlyginė atsakovo – pirkėjo pagal sutartį – prievolė pardavėjams pagal sutartį dėl namo stogo remonto ateityje poreikio ir jo atlikimo išlaidų kompensavimo nėra prievolė neatskiriamai susieta su turto pardavėjo asmeniu. Tai yra turtinė prievolė, susijusi su dovanojamu turtu, todėl 2003 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalims – ieškovės tėvams – 2003 m. spalio 27 d. dovanojimo sutartimi butą padovanojus ieškovei jai perėjo ir teisė tikėtis, o atsiradus pagrindui – reikalauti, kad atsakovas sutartą sąlyginę prievolę įvykdytų. Tokia aplinkybė, suteikianti reikalavimo atlyginti stogo remonto išlaidas, ir yra stogo remonto poreikio nustatymas ir remonto išlaidų sąmatos sudarymas. Pripažinus, kad ieškovės reikalavimo pagrindu nurodoma prievolė nėra neatskiriamai susijusi su pardavėjo pagal 2003 m. spalio 24 d. sutartį asmeniu bei dovanotojų pagal 2003 m. spalio 27 d. dovanojimo sutartį asmeniu, o yra turtinė, su dovanojamu turtu susijusi prievolė, teisė atsakovo reikalauti atlyginti stogo remonto išlaidas perėjo apdovanotajai – ieškovei (CK 6.473 straipsnis 2 dalis). Nors dovanojimo sutartyje neužfiksuota nuostata dėl pirkimo–pardavimo sutarties 6.7 punkte užfiksuotos pardavėjų turimos reikalavimo teisės perleidimo ieškovei, tačiau dovanojimo sutarties šalių teisinis statusas (dovanotojai yra tėvai, apdovanotoji – duktė), faktas, kad dovanojimo sutartis sudaryta praėjus tik trims dienoms po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atsižvelgiant į pirmiau pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktas sutarčių vertinimo taisykles, būtų nepagrįsta pripažinti, kad netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo perleisdami butą artimajam giminaičiui – dukteriai, t. y. išsaugodami butą savo aplinkoje, dovanotojai atsisakė sutartyje turimos stogo remonto išlaidų kompensavimo garantijos – ją perleido ieškovei. Kreditorius turi teisę perleisti ne tik turimą, bet ir būsimą reikalavimą, perleistas reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, tokiu atveju skolininko sutikimas nereikalingas (CK 6.101 straipsnis 1, 3 dalys, 6.102 straipsnis), be to, ieškovė nuosavybės teises į butą įregistravusi viešame registre.
Byloje yra pateikti duomenys apie namo stogo renovacijos išlaidas bei ieškovės sumokėtas butui nustatytas išlaidas – 12 252,95 Lt (T. 1, b. l. 11, 19, 65). Pripažinus ieškovės reikalavimo teisę ir esant pateiktiems įrodymams apie jos turėtas išlaidas, kurias kompensuoti yra atsakovo pareiga, konstatuojama, kad byloje priimti teismų procesiniai sprendimai pagrįsti netinkamu materialiosios teisės normų aiškinimu ir taikymu, todėl jie naikintini, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują procesinį sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas yra patenkinamas, kasatorei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė iš viso sumokėjo 1103,60 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 24, 111; T. 2, b. l. 1), todėl ši suma jai priteistina iš atsakovo. Kasatorė pirmosios ir kasacinės instancijos teismuose patyrė 4630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 23, 94; T. 2, b. l. 7–9). Atsižvelgus į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas iš atsakovo kasatorės naudai priteistina 3500 Lt atstovavimo išlaidų. Kasatorė nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės instancijų ir kasaciniame teismuose, atlyginimas – iš viso 44,44 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei N. P. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. J (duomenys neskelbtini) 12 252,95 Lt (dvylika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt du litus 95 ct) stogo renovacijos išlaidų.
Priteisti ieškovei N. P. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. J. (duomenys neskelbtini) 4603,60 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus tris litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. J. (duomenys neskelbtini) 44,44 Lt (keturiasdešimt keturis litus 44 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.